TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

R.Stanikūnas: konkurencija netobula

2008 02 04 0:00
Konkurencijos tarybos pirmininkas R.Stanikūnas
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Konkurencijos tarybos pirmininkas Rimantas Stanikūnas teigia tikintis, kad Lietuvos verslininkų konkurencijos kultūros lygis yra aukštas, tačiau pripažįsta, kad kiekvieną sritį reikia stebėti plačiai atmerktomis akimis.

"Akylai stebima visur. Nėra tokios srities, kurioje konkurencija būtų tobula. Viena pagrindinių priežasčių - mūsų šalies rinka yra nedidelė: Lietuvos pramonėje ir kitose šakose dažniausiai yra po vieną, dvi ar tris įmones. Tai padidina tikimybę įmonėms koordinuoti savo veiksmus rinkoje, o tai yra draudžiama konkurencijos taisyklėmis", - LŽ sakė Konkurencijos tarybos pirmininkas Rimantas Stanikūnas, paklaustas, dėl kurių verslo sričių Konkurencijos taryba neramiausiai miega ir kurias prekes ar paslaugas rinkų vartotojai turėtų rinktis atsargiausiai.

"Nesvarbu, kas valdo"

- Vykdant Europos Komisijos energetikos reformą, mėginama atskirti elektros gamybą, tiekimą ir skirstymą, tokiu būdu energetikos milžinams užkertant kelią monopolijai ir nelaisvai konkurencijai rinkoje, kartu užtikrinant, kad vartotojai nepermokėtų. Ar šiuo metu vykdomas nacionalinio investuotojo projektas nesikerta su šiomis nuostatomis, ar nekyla grėsmė laisvai konkurencijai?

- Mūsų pozicija yra tokia, kad nesvarbu, kokia yra akcijų struktūra ir kas ką valdo. Mums svarbu, kad darinys, kuris bus sukurtas (nacionalinis investuotojas - aut.), atitiktų šiuo metu galiojančią Konkurencijos direktyvą, skelbiančią, kad formaliai būtų atskirtas gamintojas ir tinklai.

Gamintojas turi būti atskirtas nuo tinklų ta prasme, kad jų vadovas ar valdybų nariai negali būti tie patys asmenys, o variantas, kai kapitalas yra bendras, pagal galiojančią direktyvą, yra galimas.

Šiuo metu Europos lygiu vyksta diskusija, siūlomi variantai yra trys: vienas variantas - gamintojai, kurie valdo tinklus, turi juos parduoti; kitas - paskirti nepriklausomą tinklų operatorių; ir dar vienas variantas - gamintojas tinklų negali valdyti tiesiogiai. Tokiu būdu yra daromos prielaidos ir galimybės po truputį liberalizuoti monopolijas.

- Prieš pasitraukiant buvusiam Vilniaus merui Artūrui Zuokui miesto taryba su "JCDecaux Lietuva" dėl reklamos ploto nuomos nepaskelbusi konkurso Vilniuje patvirtino bendradarbiavimo susitarimą, leidžiantį jai 15 metų nuomotis savivaldybei priklausantį reklamos plotą, sutartį pratęsiant dar 5 metams. Kitų reklamos kompanijų atstovai mano, kad šiai bendrovei buvo suteiktos kone monopolininkės teisės, taip pažeidžiant Konkurencijos įstatymą. Jos teigė nebeturinčios galimybių konkuruoti ir apskritai likti Vilniuje. Kaip vyksta tyrimas ir kada bus nuspręsta, ar minėtu susitarimu buvo pažeistas Konkurencijos įstatymas?

- Tyrimas eina į pabaigą. Apie įtarimus dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo informuosime Vilniaus savivaldybę ir lauksime atsakymo. Mėnesio pabaigoje jau galima tikėtis svarstymo ir sprendimo priėmimo.

Kainos galėtų mažėti

- Pieno perdirbimo bendrovės ėmė mažinti savo gaminių kainas po Konkurencijos tarybos tyrimo dėl galimo šių įmonių kartelinio susitarimo. Tačiau jos teigė, kad su tyrimu tai nieko bendro neturi. Ar galėjo šis tyrimas turėti įtakos mažinant kainas?

- Nenorėčiau komentuoti, kol nepriimtas galutinis sprendimas.

- Kokia yra praktika: ar pastebima, kad po to, kai atliktas tyrimas parodo buvus kartelį, atitinkamoje prekių ar paslaugų rinkoje ima mažėti kainos?

- Dėl kainų mažėjimo būna visaip. Mano nuomone, kainos tokiu atveju turėtų sumažėti ir rinkoje atsirasti konkurencija. Tačiau, kaip žinoma, laisvojoje rinkoje nė viena institucija negali koordinuoti kainų. Konkurencijos įstatymas nukreiptas į tai, kad didėtų konkurencija. Tačiau kai pripažįstama, kad įmonės pažeidė Konkurencijos įstatymą ir dalyvavo antikonkurenciniame susitarime, kaip gąsdinimo priemonė skiriama bauda, kad ateityje tokie veiksmai nepasikartotų.

Negavome nė vieno skundo

- Ar į jus kreipėsi tiekėjai dėl didelio prekybos tinklo spaudimo, kai šis praėjusių metų pabaigoje ėmė mažinti kai kurių prekių kainas tiekėjų, o ne savo sąskaita, mažindamas antkainius prekėms? Ar savo iniciatyva stebėjote tą momentą?

- Negavome nė vieno skundo, tiekėjai nesiskundė prekybos tinklu. Kita vertus, jeigu tiekėjų netenkina sąlygos ir jiems nepatogu, gali išeiti iš prekybos tinklų ir, tarkime, steigti specializuotas parduotuves. Mes patys galėtume kištis tik tuo atveju, jeigu prekybos tinklas užimtų dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje.

- Kaip mažoms parduotuvėms atlaikyti didžiųjų prekybos tinklų plėtrą?

- Yra nuomonių, kad didieji prekybos tinklai per ilgą laiką gali išstumti mažas parduotuves, tada kiltų grėsmė, kad prekybos tinklai pradės diktuoti savo sąlygas, tarkime, didinti kainas.

Visoje ES dideli prekybos tinklai, turintys didesnę pirkimo galią, gali iš tiekėjų gauti nuolaidą ir parduoti pigiau nei parduotuvė "už kampo", kuri neturi masto ekonomijos. Savivaldybės padarė klaidą leisdamos prekybos tinklams įsikurti miesto centre, kai kitose šalyse jie dažniausiai yra už miesto. Sprendimas galimas, jeigu mažos parduotuvės kooperuotųsi ir bendrai pirktų iš tiekėjų, gaudamos nuolaidas.

Sunkios varžytuvės su privačiu sektoriumi

- Kokias būdais Konkurencijos taryba konkuruoja su privačiu, galinčiu daugiau mokėti sektoriumi dėl profesionalių darbuotojų?

- Iš tiesų mūsų teisininkų atlyginimai, palyginti su privačiu sektoriumi, skiriasi kelis, o kartais net keliasdešimt kartų. Konkurencijos tarybos profesionalų branduolys, kurie čia dirba jau kelerius metus, yra entuziastai, nelinkę keisti savo darbovietės ir trauktis į privatų sektorių. Kitas faktorius, galintis sulaikyti specialistus, - galimybė kelti kvalifikaciją.

Apskritai darbuotojų judėjimo tendencija iš valstybinio į privatų sektorių yra natūrali visame pasaulyje, nes pastarasis yra dosnesnis.

Kai kuriose šalyse valstybinės institucijos prisitraukia privačias advokatų kompanijas ar advokatus. Tačiau tam reikalingi finansiniai ištekliai.

- Prieš kelerius metus Konkurencijos tarybai tiriant, ar "Telekomas" neužima monopolinės padėties rinkoje, apie jūsų darbuotojus buvo renkama konfidenciali informacija. Ar nesibaimina jūsų darbuojai, kad tokie atvejai gali pasikartoti, o galbūt ir kartojasi?

- Tam tikro pavojaus esama, galbūt netiesiogiai. 2002 metų Telekomo atvejis buvo išskirtinis ir vienintelis. Tokių atvejų, žinoma, gali pasitaikyti, tačiau esu įsitikinęs, kad mūsų verslininkų konkurencijos kultūros lygis yra gana aukštas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"