TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

R.Vilpišauskas: Lietuva negavo tiek, kiek prašė

2013 02 09 9:18
R.Vilpišauskas/vu.lt nuotrauka

Derybose dėl 2014-2020 metų Europos Sąjungos (ES) biudžeto Lietuvai pavyko pasiekti daugiau nei buvo galima tikėtis pastaraisiais mėnesiais, tačiau prioritetinėse srityse gauta mažiau nei prašyta, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) vadovas Ramūnas Vilpišauskas.

"Tai yra šiek tiek geresnis rezultatas, nei buvo galima tikėtis remiantis pateiktais siūlymais rudenį, bet išsiderėtos sumos akivaizdžiai mažesnės nei Lietuvos  pageidavimai, kurie buvo reiškiami derybų metu", - sakė R.Vilpišauskas.

Anot jo, vienu pagrindinių pastarųjų derybų tikslų buvo įvardijamas siekis, kad naujoje finansinėje perspektyvoje Lietuvai numatyta pinigų suma būtų didesnė nei ankstesnėje, ir šį tikslą prezidentė Dalia Grybauskaitė pasiekė. "Bet, kita vertus, kalbant apie konkrečias sumas, trijose vadinamose prioritetinėse srityse Lietuva negavo tiek, kiek prašė. Tai, kas visąlaik buvo įvardinama kaip Lietuvai svarbiausi klausimai - tiesioginių išmokų ūkininkams padidinimas, lyginant su Europos Komisijos praėjusiais metais pateiktu siūlymu, vadinamųjų "lubų" Sanglaudos lėšoms padidinimas ir lėšos, skiriamos IAE uždarymo finansavimui", - teigė TSPMI vadovas.

Vertindami pasiektą susitarimą dėl IAE uždarymo finansavimo, šalies pareigūnai, anot politologo, mėgina "sušvelninti atotrūkį tarp to, ko buvo siekiama, ir kas galiausiai pasiekta". "Aš dabar matau labai plačią interpretaciją, kuri skiriasi nuo to, kas buvo sakoma anksčiau Lietuvai formuluojant savo poziciją - kad Lietuva siekia, jog naujoje finansinėje perspektyvoje IAE uždarymo finansavimui būt numatyta 750 mln. eurų ar bent 700 mln. eurų. Ir tada nebuvo kalbama apie tai, kad į šią sumą įeina ir iki šiol nepanaudotos lėšos. Dabar mes matome, kad ta suma interpretuojama kitaip, daug plačiau, ir, manau, kad tai dar vienas ženklas, kaip po tokių derybų kiekviena ES šalis ir jos vadovai siekia kuo gražiau pristatyti pasiektą susitarimą", - svarstė R.Vilpišauskas.

Pasak jo, didelių vilčių dėl galimybių išsiderėti didesnes išmokas žemdirbiams nebuvo, nors Lietuvos natūrali pozicija buvo siekti daugiau. "Tačiau apskritai pats klausimas yra labai dviprasmiškas. Galima sutikti, kad tiesioginės išmokos neturėtų būti diferencijuojamos skirtingoms ES šalims, bet jei jos yra suvienodinamos didinimo linkme, tada kyla socialinio teisingumo klausimai dėl to, ar iš tiesų ūkininkai yra tokia išskirtinė visuomenės grupė, kad jie turėtų uždirbti smarkiai daugiau, nei kad kitos visuomenės grupės Baltijos šalyse. Ir mano nuomone, bendrosios žemės ūkio politikos teikiama parama ir šie sunkumai suvienodinti ją naujų ES narių ir šalių senbuvių ūkininkams labai gerai iliustruoja, kaip sudėtinga apskritai būtų toliau finansuoti naujas sritis iš bendro centralizuoto biudžeto vien dėl to, kad labai smarkiai skiriasi gyventojų pajamų lygis skirtingose ES šalyse", - kalbėjo R.Vilpišauskas.

Politologo manymu, didžiausias trūkumas ES galutinio susitarimo - beveik dvigubas lėšų, skirtų infrastruktūros projektų finansavimui sumažinimas - nuo 50 milijardų eurų iki 27 milijardų eurų, "nes tokio pobūdžio projektai ir kuria didžiausią pridėtinę vertę ES, nes apima daugiau nei vieną valstybę ir jų įgyvendinimas sukuria sąlygas išnaudoti bendrosios rinkos privalumus, t.y paprasčiau prekiauti, investuoti, žmonėms judėti tarp valstybių narių".

"O šiaip manau svarbu tai, kad apskritai pasiektas susitarimas, nes laiko iki kitos finansinės perspektyvos lieka nedaug, nes dar reikalingas Europos Parlamento pritarimas, o tai gali užtrukti, ir taip pat reikės daug laiko parengti konkrečius teisės aktus, kuriais bus įgyvendintas pasiektas susitarimas", - BNS sakė R.Vilpišauskas.

Anot jo, Europos Parlamente (EP) svarstant šį biudžetą greičiausiai bus nemažai diskusijų ir EP vadovybė norės pademonstruoti savo galias, įgytas po Lisabonos sutarties bei parodyti nepritarimą tam, kad bendras biudžeto dydis buvo sumažintas. "Bet, manau, kad galiausiai bus pritarta šiam sprendimui, nes nepritarimas vis tik turėtų daugiau neigiamų pasekmių. Nors ir nepritarimas reikštų, jog naujoje finansinėje perspektyvoje kiekvienų metų biudžetas visgi būtų didesnis nei dabar priimtas sprendimas, ir tai, atrodo , atitiktų EP poziciją, bet manau, kad nebus ryžtasi atmesti primto susitarimo", - teigė R.Vilpišauskas.

Po ES viršūnių susitikimo penktadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė pranešė, kad 2014-2020 metais iš ES biudžeto Lietuva gaus 44,5 milijardo litų - tai yra beveik 10 proc. daugiau nei dabartinėje finansinėje perspektyvoje.

Pasak D.Grybauskaitės, iš ES biudžeto Ignalinos atominės elektrinės uždarymui bus skiriama 450 milijonų eurų (1,5 mlrd. litų), o išvadose įtvirtina nuoroda į stojimo į ES sutartį "reiškia, kad ir po 2020 metų Ignalinos elektrinės uždarymui finansavimas bus toliau tęsiamas".

Prezidentės teigimu, sanglaudos politikoje Lietuvai numatyta apie 25 mlrd. litų. ES vadovai taip pat patvirtino, kad tiesioginės išmokos žemdirbiams 2020 metais turėtų pasiekti bent 196 eurus už hektarą. Dabar ūkininkai gauna apie 140 eurų.

BNS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"