TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Rado būdų kovoti su karteliais

2014 12 08 6:00
Karteliniai susitarimai daro didžiulę žalą valstybės ekonomikai. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų vadovaujamos grupės atliktas tyrimas parodė, kad šiandien kai kuriais atvejais už kartelinį susitarimą Lietuvoje skiriamos baudos būna šimteriopai mažesnės nei jų padaryta žala, nors būdų ir priemonių pakeisti tokią ydingą praktiką yra apstu.

Dvejus metus dirbę septynių šalies aukštųjų mokyklų mokslininkai ne tik išryškino Lietuvos ekonomikos tendencijas, bet ir pateikė ateities gaires bei sprendimus, kaip įveikti didžiausius Lietuvos ekonomikos laukiančius iššūkius. Vienas tokių – konkurencijos ribojimas.

Pelnas be konkurencijos

Kaip teigiama darbo grupės išplatintame pranešime, bene daugiausia žalos padarantys konkurencijos pažeidimai yra karteliai, kurių susidarymo sąlygas, tikslus ir poveikį šalies ekonomikai tyrė KTU EVF Ekonomikos katedros mokslininkės Jurgita Bruneckienė ir Irena Pekarskienė. Natūralios monopolijos savo prigimtimi taip pat riboja konkurenciją, tačiau jų daromas poveikis šalies ekonomikai – nevienareikšmis. Jas nagrinėjo jų kolegė doc. Akvilė Čibinskienė ir Lietuvos energetikos instituto mokslininkė prof. Dalia Štreimikienė.

Dažniausi kartelio tikslai – pelnas ir tarpusavio konkurencijos mažinimas bei kainų fiksavimas. Kaip teigia J. Bruneckienė, įvairių užsienio šalių kartelių tyrimai parodė, kad kartelio įmonės padidina savo pelną tarpusavyje fiksuodamos kainas, t.y. nustatydamos vidutiniškai 20–30 proc. antkainį. „Mūsų šalyje kartelinių susitarimų dalyviai dažniausiai tariasi dėl kainos, rinkos pasidalijimo ir įėjimo į rinką ribojimo. Dalyvių skaičiumi (vidutiniškai kartelį sudaro 7 nariai) mūsų karteliai niekuo nesiskiria nuo kitų šalių kartelių“, – tyrimo išvadas komentavo I. Pekarskienė. Šiuo požiūriu Lietuvos karteliai atitinka klasikinius kartelių tikslus pasaulyje – pelno gavimą ir konkurencijos mažinimą.

Juos analizuodamos, mokslininkės rėmėsi Konkurencijos tarybos (KT) informacija apie 1999–2012 m. išaiškintus draudžiamus susitarimus. Šiuo laikotarpiu buvo išaiškintas 31 kartelių atvejis, daugiau kaip trečdalis susiję su viešaisiais pirkimais, o paskirtos baudos siekė daugiau kaip 91 mln. litų.

Lietuviški karteliai „naivūs“

Akvilė Čibinskienė.

Nustatyta, kad Lietuvos karteliai yra „jauni“ – gyvuoja vidutiniškai 4,5 metų. Ši trukmė Lietuvoje yra mažesnė ir už teorinį 6 metų, ir už Europos Komisijos nustatytą 10–11 metų gyvavimo vidurkį. Rinkų, kuriose išaiškinami karteliai Lietuvoje, spektras ganėtinai platus, bet kol kas lyderiai paslaugų rinka, kur naudojamas susitarimo „verslas – verslui“ modelis.

I. Pekarskienė teigė, jog dauguma kartelinių susitarimų yra „naivūs“ dėl dviejų priežasčių: jie siekia trumpalaikių tikslų ir yra pastebimi, todėl greitai išaiškinami, verslininkai, dalydamiesi tam tikra informacija, kitąsyk nė nesuvokia, kad pažeidžia konkurencijos įstatymus.

J. Bruneckienė taip pat pabrėžė, kad lietuviški karteliai neperžengia šalies sienų ir apsiriboja vietine rinka. Kitaip tariant, visas jų poveikis daugiausia tenka tik Lietuvos gyventojams. Kitų šalių karteliai ne tik gyvuoja ilgiau, bet ir dažnai apima kelių šalių rinkas, o jų poveikis juntamas tarptautiniu mastu.

Žala – milžiniška

Nors dažniausiai akcentuojamas neigiamas kartelių poveikis vartotojui ir visai ekonomikai, jis gali būti ir teigiamas – dažniausiai tai pasireiškia per bendradarbiavimą ir bendrų išlaidų pasidalinimą tyrimų ir rinkodaros srityje, didesnių mokesčių į biudžetą sumokėjimą. Vertindamos kartelių poveikį šalies ekonomikai KTU mokslininkės nagrinėjo tris skirtingus šalies kartelius – popieriaus, ortopedijos ir žaliavinio pieno supirkimo.

„Tenka konstatuoti, kad Lietuvoje kartelio žala ekonomikai yra žymiai didesnė už teigiamą poveikį," – kalbėjo J. Bruneckienė. Remiantis skaičiavimais, daugiausiai žalos iš nagrinėtų kartelių šalies ekonomikai padarė 45 mėnesius trukęs pieno kartelis – apie 332,6 mln. litų žalos, o štai kartelio įmonėms paskirtos baudos tesiekė kiek daugiau nei 3 mln. litų.

Antroje vietoje – 65 mėnesius trukęs popieriaus kartelis, kurio padaryta žala siekė 52,9 mln. litų, o paskirtos baudos – 0,68 mln. litų. 51 mėnesį trukusio ortopedijos kartelio grynoji žala vertinama 35 mln. litų, o priskirtos baudos – 2,9 mln. litų. Visų trijų kartelių galimas pelnas jų trukmės laikotarpiu beveik dvigubai viršijo padarytą gryną žalą ekonomikai, komentavo tyrėjos.

Jurgita Burneckienė.

Baudos neatgraso

Nors Konkurencijos tarybos veiksmai kartelių atžvilgiu griežti ir paskirtų baudų skaičius nuolat didėja, tačiau, pasak J. Bruneckienės, nustatyta, kad minėtiems trims karteliams skirtos baudos nekompensavo ekonomikai padarytos žalos ir neatgrasė nuo galimų naujų kartelinių susitarimų. Todėl, jos teigimu, būtina didinti skiriamas baudas. Pagal dabartinius Europos Sąjungos ir Lietuvos įstatymus, baudos už tokį konkurencijos teisės pažeidimą gali siekti iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Tačiau tokia pirmoji maksimali bauda buvo paskirta tik 2010 m. kelionių agentūrų kartelio byloje. „Natūraliai peršasi išvada, kad pirmiausia reikėtų griežtinti baudas skiriant maksimalias jų normas“, – neabejoja mokslininkė.

Siūlo skatinti premijomis

Tyrimo išvadose mokslininkės pateikė ir daugiau praktinių rekomendacijų, kaip mažinti kartelių žalą Lietuvos ekonomikai. Norint pagerinti kartelių išaiškinimą, esą reikėtų įdiegti premijų skyrimo fiziniams asmenims už informacijos suteikimą apie kartelį sistemą, nuolat atlikti pokartelinių rinkų tyrimus, įvesti vieningą informacijos pateikimo apie kartelius standartą ES arba bent jau Baltijos šalyse. „Svarbu nustatyti sankcijas viešojo administravimo subjektams, jų vadovams bei pareigūnams, kurie prisidėjo prie ūkio subjektų draudžiamo susitarimo sudarymo“, – pabrėžė mokslininkė.

Siūloma panaikinti diskvalifikaciją iš viešųjų pirkimų arba ją reikšmingai sutrumpinti tais atvejais, kai įmonės bendradarbiauja su Konkurencijos taryba, pabrėžė I. Pekarskienė. Išvadose nepamirštas ir pačios konkurencijos kultūros kėlimas mokymo ir viešosiose įstaigose. Taip pat svarbus KT nepriklausomumo užtikrinimas bei institucinis stiprinimas, baigdama pabrėžė J. Bruneckienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"