TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Rado vietą dujų terminalui

2010 11 04 0:00
Plaukiojantis suskystintų dujų terminalas Klaipėdos uoste prie Kiaulės nugaros salos - geriausia ir greičiausia alternatyva sprendžiant priklausomybės nuo dujų importo problemą.
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos energetinei nepriklausomybei itin svarbus suskystintų dujų terminalas Klaipėdos jūrų uoste turėtų pradėti veikti po ketverių metų, o jo statybos kaina neturėtų perkopti 200 mln. eurų.

Energetikos ministro įsakymu įsteigta tarpžinybinė darbo grupė, nuo birželio nagrinėjusi 15 galimų vietų, kur būtų galima statyti suskystintų gamtinių dujų terminalą (SGDT), pateikė išvadas, kad tinkamiausia vieta strateginio energetikos objekto statybai yra pietinė Klaipėdos jūrų uosto dalis ties vadinamąja Kiaulės nugaros sala, o geriausias techninis sprendimas - plaukiojantis išdujinimo įrenginys, kuriame būtų ir galimybė saugoti suskystintas gamtines dujas.

Darbo grupei buvo pavesta parengti pasiūlymus dėl SGDT statybos vietos, technologijos ir galimos finansavimo schemos.

"Toks sprendimas yra sparčiausiai įgyvendinamas, jis vienas pigiausių, tokį terminalą lengviausia būtų prijungti prie magistralinių dujotiekių, meteorologinių sąlygų įtaka - minimali, be to, perspektyvoje esama plėtros galimybių", - svarbiausius pasirinkimo argumentus nurodė darbo grupės pirmininkas, energetikos viceministras Romas Švedas.

Pagal siūlomą terminalo technologiją numatoma, kad laivas, kurio talpyklose būtų laikomos dujos, nuolat stovėtų prie kranto, o prie jo priplauktų kitas laivas, kuris atgabentų dujų.

Dėl finansavimo modelio neapsispręsta

Viceministro R.Švedo teigimu, preliminariais vertinimais, toks terminalas galėtų kainuoti iki 200 mln. eurų (apie 690 mln. litų), ir tai gerokai mažiau nei SGDT statant sausumoje. Tačiau terminalo finansavimo modelis kol kas nenumatytas. "Šiandien atsakymų neturime. Toks klausimas buvo suformuluotas tarpžinybinei darbo grupei, tačiau mes savo ataskaitoje rašome, kad, deja, negalime pasisakyti šiuo klausimu, kadangi tai priklauso nuo daugelio faktorių. Formuojant patį projektą bus atsakyta, kas statys, kaip statys, kiek tai kainuos, iš kur finansuosime", - sakė R.Švedas.

Jo teigimu, nei Lietuvos, nei užsienio investuotojų dalyvavimas neatmestinas. "Mano nuomone, tai ypač svarbi strateginė infrastruktūra, tad 50 proc. plius 1 proc. turėtų kontroliuoti valstybė", - galimą valdymo modelį nurodė R.Švedas.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas anksčiau yra teigęs, kad Lietuva svarsto galimybę SGDT pastatyti savo lėšomis, paskui pasidalyti jo akcijomis su Latvija ir Estija atsižvelgiant į suvartojamų dujų kiekį. "Tam, kad suskystintų dujų terminalą pastatytume greitai, o ne vestume ilgas derybas su partneriais, preliminariai matome, kad turime jį pastatyti savo jėgomis, bet vėliau mielai pasidalysime to terminalo akcijas su Latvija ir Estija, atsižvelgdami į suvartotų gamtinių dujų kiekį. Šios valstybės turės atitinkamai sumokėti, kiek Lietuva investavo už tą dalį, kuri joms atitektų", - yra sakęs A.Sekmokas.

Anot jo, norint greičiau turėti apsirūpinimo dujomis alternatyvą, projektas gali būti pradėtas vykti net nelaukiant Europos Komisijos finansavimo, nes jis būtų galimas tik nuo 2013 metų.

Kaip žinoma, Lietuva gamtines dujas gauna tik iš Rusijos dujų monopolininkės "Gazprom" vieninteliu keliu - vamzdynais tranzitu per Baltarusiją. Su Vakarų dujų tinklais Lietuvos dujotiekių sistema iki šiol nesujungta. Vertinama, kad SGDT yra greičiausiai ir efektyviausiai dujų tiekimo priklausomybę panaikinantis projektas. Jis leistų dujas atsigabenti iš kitų šalių, tikėtina, ir už mažesnę kainą, jei tokia nusistovėtų rinkoje. Ekspertai teigia, kad Lietuvai turint alternatyvą jai parduodamų dujų kainą greičiausiai sumažintų ir "Gazprom". Taip pat būtų išvengta rizikos dėl dujų tiekimo vamzdynais sutrikimų. Anot viceministro, manoma, kad SGDT pradės veikti 2014 metais.

Dujotiekių žiedas

Darbo grupė nurodo, kad atsižvelgiant į vidutinį šalies dujų poreikį ir jų perdavimo sistemos pajėgumą pirmuoju etapu SDGT pajėgumai galėtų siekti 2,5-3,5 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, o tai prilygsta metiniam Lietuvos gamtinių dujų poreikiui. Pasak R.Švedo, tam turi būti plečiama Lietuvos vidinė dujų tinklo infrastruktūra, pirmiausia - nutiesta planuojama dujotiekio atšaka nuo Klaipėdos iki Jurbarko.

Pagal dujų suvartojimo kiekį pagrindiniai dujų vartotojai yra išsidėstę šalies rytinėje ir vidurinėje dalyse, o šiuo metu dujotiekio pralaidumas iš Klaipėdos rytų kryptimi yra ribotas ir siekia vos 0,6 mlrd. kubinių metrų per metus.

"Lietuvos dujos" atliko visus parengiamuosius darbus. Praktiškai jau galime pradėti statybos darbus ir ieškoti finansavimo šaltinių", - apie dujotiekio Klaipėda-Jurbarkas projekto eigą informavo R.Švedas. Dujotiekio, kuris yra būtina Klaipėdoje planuojamo įrengti suskystintų dujų terminalo dalis, projektas vertinamas apie 160-180 mln. litų. Jo statybą lygiomis dalimis numato finansuoti Vyriausybė ir bendrovė "Lietuvos dujos".

Taip pat svarstoma, kad ateityje, siekiant efektyviai naudoti tiek SGDT, tiek galimos požeminės dujų saugyklos pajėgumus, dujų perdavimo sistemos pralaidumą iš Klaipėdos į šalies rytinę dalį būtų galima dar labiau padidinti.

Ne tokie vykę variantai

Anot energetikos viceministro, darbo grupė svarstytus 15 terminalo statybos vietų suskirstė į 4 grupes - bene geriausiu variantu pripažinta vieta ties Kiaulės nugaros sala, buvo nagrinėta galimybė statyti įrenginius prie šiaurinio Klaipėdos uosto molo, įrengiant krantinę arba išorinį giliavandenį uostą, taip pat uosto šiaurinėje dalyje prie I-III krantinių bei atviroje jūroje tarp Palangos ir Būtingės į vakarus nuo Kuršių nerijos.

Antroje vietoje pagal tinkamumą pripažintas giliavandenio uosto variantas, tačiau jis ne toks palankus nei Kiaulės nugaros sala, nes neesant aiškios pozicijos dėl giliavandenio uosto statybos būtų prarasta laiko, be to, tai būtų brangesnis ir sudėtingesnis projektas - mat vamzdynus, sujungsiančius terminalą su magistraliniu dujotiekiu, tektų tiesti aplenkiant Klaipėdos miestą.

Statybų prie uosto I-III krantinių variantas įvertintas nepalankiai dėl to, kad terminalo statyba sausumoje būtų gerokai brangesnė, be to, būtų itin apsunkinta jūrų uosto navigacija. Terminalo atviroje jūroje variantas netenkina dėl ypač didelės meteorologinių sąlygų įtakos terminalo darbui. "Vidutiniškai per metus būna tik 86 neaudringos dienos, todėl saugumas vargu ar būtų užtikrintas", - sakė R.Švedas.

Energetikos viceministras teigė, kad prieš pradedant įgyvendinti terminalo projektą bus atsižvelgta ir į aplinkosaugos kriterijus: "Išsami aplinkosaugos studija turės būti atlikta - tik gavę aplinkosaugininkų pritarimą galėsime toliau įgyvendinti tokį projektą."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"