TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ragina susimokėti už skrydžius

2011 10 18 9:00

Užsienio aviacijos kompanijos pirmąja nauja kryptimi renkasi šalių sostines, tada - stambius pramonės ar turizmo centrus. Finansiškai rizikingiems periferijos maršrutams organizuoti prašoma savivaldybių garantijų.

Nuo spalio 17 dienos vietinė švedų kompanija "Sweden Airways" pradėjo skrydžius iš Palangos į Stokholmą ir pietinėje šios šalies dalyje esantį Ronebio miestą. Iki kovo pabaigos 8 vietų orlaiviu PA31 kiekviena kryptimi bus galima skristi triskart per savaitę. Pasak Palangos oro uosto direktorės Jolantos Jucevičiūtės, ši maža kompanija atėjo be jokių dotacijų iš lietuvių ir atsiradus nuolatiniam keleivių srautui ketina keisti lėktuvą į talpesnį.

Tačiau tikrieji motyvai, kodėl organizuotas netipiškas reisas į regiono centrą Ronebį, nežinomi. Gali būti, kad jį ekonomiškai parėmė su Palanga besigiminiuojanti minėto Švedijos miesto savivaldybė.

Investicijų grąža - ant plauko

Palangos oro uostas pastaraisiais metais sulaukė apie 100 mln. litų investicijų, iš jų per 70 mln. litų - iš Europos Sąjungos fondų. Anksčiau buvo pailgintas kilimo ir tūpimo takas, modernizuota degalų bazė, o šiemet rekonstruota keleivių salė. Po rekonstrukcijos vienu metu galima aptarnauti tiek Šengeno, tiek šiai erdvei nepriklausančių šalių keleivius.

Bet finansinė visų projektų grąža kabo ant plauko. Šio oro uosto reikalingumas nekelia abejonių tik Klaipėdos regiono gyventojams. Visų verslo ir turizmo struktūrų pageidavimas vienas - daugiau tiesioginių skrydžių, kad į užsienio keliones išsirengusiems lietuviams iš Palangos nereikėtų skristi jungiamaisiais reisais į Rygą, Kopenhagą, Oslą, o turistams į Vakarų Lietuvą būtų nutiesti patogūs dangaus keliai. Trys pagrindinės kryptys šiuo metu jau nusistovėjo ir yra apkrautos. Vasarą organizuoti Rusijos kompanijos turistiniai skrydžiai į Palangą taip pat pasitvirtino todėl, kad buvo sudarytos sutartys su kelionių organizatoriais, pardavinėjusiais Maskvoje bilietus šiai krypčiai. Šiuo metu vyksta derybos su lenkais, kurie ieško keleivių užpildyti Varšuvos oro uostą. Analizuojama, iš kurios vietos, Kauno ar Palangos, geriau susirinkti ir atskraidinti Lietuvos turistus.

Pasak viceministro Rimvydo Vaštako, atvykusio į Klaipėdą pasikalbėti su meru Vytautu Grubliausku apie Palangos oro uosto perspektyvas, galima nieko nedaryti, ir keleivių lėktuvuose vis tiek daugės. Tačiau kompanijos skraidins ten, kur tik joms naudinga. O kai norima organizuoti maršrutą ta kryptimi, kurios pageidauja keleiviai ir kuriai išreklamuoti, o kartu - užpildyti lėktuvą, prireikia metų, oro vežėjai prašo vietos valdžios dalytis nuostoliais.

"Šiemet Lietuvos oro uostuose keleivių buvo daugiau negu iki tol geriausiais metais. Prie lygio, kuris buvo pasiektas iki 2007 metų veikiant Lietuvos oro linijoms, artėja ir Palanga. Mes esame atlikę pajūrio savivaldybių, verslo ir turizmo struktūrų apklausą, kokių krypčių jos norėtų. Į pirmą trejetą pateko Vokietija, Rusija ir Jungtinė Karalystė. Pagrindiniai miestai: Hamburgas (toks reisas iš Palangos anksčiau buvo), Sankt Peterburgas arba Maskva, Londonas. Savivaldybės turėtų diskutuoti, kokią kryptį pasirinkti ir kokiu būdu remti. Esame derėjęsi su viena tradicinių skrydžių Vokietijos bendrove. Ji pateikė skaičiavimus, kad tuščias lėktuvo skrydis į Palangą kainuotų 75 tūkst. eurų. Todėl ji prašo kompensacijos už neparduotus bilietus ir garantijų, kad linijos veikla nebus nuostolinga", - kalbėjo R.Vaštakas.

Pavadinimą lems indėlis

Oro uosto mokesčiai sudaro apie 5 proc. skrydžio išlaidų. Ir nors visi Lietuvos oro uostai, pasak R.Vaštako, skatindami krypčių atsiradimą tuos mokesčius sumažino iki žemiausio lygio, pagrindinę kompanijos išlaidų dalį nulemia keleivių srautas. Todėl savivaldybės taip pat prisideda, kad maršrutų daugėtų. Klaipėda turi iš ko pasimokyti - Kauno miesto ir rajono savivaldybės jau žino, kaip reklamuoti regioną ir skrydžių kryptis. Tik, kitaip nei Kaunui, Klaipėdai negresia Vilniaus oro uosto konkurencija. Susisiekimo ministerija ragina savivaldybes apsispręsti dėl skrydžių rėmimo kuo greičiau, kad galima būtų pratęsti derybas su kompanijomis dėl 2012 metų vasaros sezono tvarkaraščio.

Savivaldybės negalėtų dotuoti paslaugų teikėjo tiesiogiai, tik reklamos ir turizmo įvaizdžio priemonėmis. Klaipėdos regiono 7 savivaldybių asociacija, kurią numatoma įsteigti lapkritį pritarus savivaldybių taryboms, vienu iš pagrindinių tikslų savo darbų plane kelia Palangos oro uosto gaivinimą.

"Matydama konkrečios krypties sąnaudas asociacija galės svarstyti, ką pasirinkti ir kaip paskirstyti išlaidas savivaldybėms, kaip garantuoti keleivių srautą ir kaip taikyti maršruto palaikymo mokestį", - kalbėjo meras. V.Grubliauskas mano, kad ministerijos siūlymas Vyriausybei oro uostus pertvarkyti į akcines bendroves pajūrio savivaldybėms gali būti naudingas: turėdamos atstovus Palangos oro uosto valdyboje jos aktyviau galėtų prisidėti prie Klaipėdos regiono turizmo ir verslo plėtros.

Projektas tebesvarstomas

Vakar Vyriausybė dar kartą svarstė idėją Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus valdančias valstybės įmones pertvarkyti į akcines bendroves. Tai pranešė BNS. Susisiekimo ministerija siūlo, kad oro uostų infrastruktūra būtų panaudota formuojant įmonių įstatinį kapitalą, o žemė priklausytų tik valstybei. Numatoma, kad po pertvarkymo oro uostai šią žemę galėtų valdyti patikėjimo teise, o pačios įmonės būtų įrašytos į strateginę reikšmę turinčių bendrovių sąrašą.

"Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių pertvarkymo ar reorganizavimo atveju turi išlikti valstybės sprendžiamoji galia, o jų likvidavimo atveju, taip pat dėl bankroto, joms priklausantis nekilnojamasis ir įkeistas turtas gali būti parduodamas ar kitaip perleidžiamas tik valstybės institucijoms, valstybės įmonėms arba įmonėms, kurių kapitalo dalį turi privatūs nacionaliniai ir užsienio asmenys, atitinkantys nacionalinio saugumo interesus, tačiau valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau kaip 50 proc. balsų, suteikiančių šių įmonių akcijų", - rašoma projekto aiškinamajame rašte. Susisiekimo ministerija tikina, kad tokiu būdu oro uostų žemė ir infrastruktūros objektai visada išliks valstybės rankose. Pernai rugsėjį toks Susisiekimo ministerijos parengtas projektas buvo nukeliavęs iki Seimo, tačiau parlamentarai nesvarstė tokio siūlymo ir grąžino jį tobulinti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"