TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

"Rail Baltica" juda realybės link

2008 03 06 0:00
A.Butkevičius teigė, kad marijampoliečiams patiems reikės pasirūpinti krovinių terminalo ties Marijampole įkūrimu.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Iki 2013 metų europinės vėžės geležinkelis "Rail Baltica" jau turėtų pasiekti Marijampolę, tačiau nuogąstaujama, kad jo tiesimas gali užstrigti biurokratų pinklėse.

Pasak susisiekimo ministro Algirdo Butkevičiaus, nors ilgą laiką "Rail Baltica" geležinkelis buvo laikomas utopiniu projektu, dabar jis jau įgyja konkretų pavidalą. Lietuvoje apsilankęs Europos Komisijos koordinatorius "Rail Baltica" projektui Pavelas Telicka informavo, kad pirmajam projekto įgyvendinimo etapui iš Sanglaudos fondo yra numatyta skirti 127 mln. EUR (438 mln. litų) ir dar 80 mln. EUR (276 mln. litų) - iš transeuropinio TEN-T fondo.

"Numatytų lėšų turėtų pakakti nutiesti europinės vėžės geležinkelį iki Kauno. Šiuo metu vyksta parengiamieji darbai - paskelbtas konkursas ruožo nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Marijampolės projektavimo darbams. Realiai dirbti turėtų būti pradėta 2009 metais, ir iki 2013 metų "Rail Baltica" jau turėtų pasiekti Marijampolę", - teigė A.Butkevičius.

Ministro teigimu, dar per porą metų geležinkelis turėtų būti nutiestas iki Kauno. Tiesa, neseniai dar kartą buvo koreguota būsima trasa ir nutarta, kad nuo Marijampolės būsimas europinės vėžės geležinkelis drieksis ne beveik tiesia linija iki Kauno, o užsuks į Kazlų Rūdą.

"Manau, tai paskutinis šio ruožo koregavimas, daugiau jis nebus taisomas", - aiškino A.Butkevičius.

Per penkerius metus

"Lietuvos geležinkelių" generalinio direktoriaus pavaduotojo Alberto Šimėno teigimu, iki Kauno "Rail Baltica" turėtų būti nutiesta iki 2015 metų. Planuojama, kad traukinių greitis sieks 250 kilometrų per valandą, galbūt visas ruožas bus net elektrifikuojamas. Todėl tiek pačiai trasos sankasai, tiek jos aplinkai bus keliami itin dideli reikalavimai. Mat trasoje negalės būti jokių pervažų, sankirtų su kitais keliais.

Beveik tuo pat metu, kai "Rail Baltica" bus tiesiama Lietuvoje, tokie patys darbai vyks ir Lenkijoje. Šiuo metu ten taip pat vyksta parengiamieji darbai. Tiesa, kol kas kaimynai dar nenutarė, per kurias teritorijas naujasis geležinkelis drieksis nuo Bialystoko iki Suvalkų, tuo tarpu dėl kitų ruožų jau nutarta.

"Nekyla abejonių, kad "Rail Baltica" bus reikalinga ne tik keleiviams vežti, bet ir kroviniams gabenti. Jau dabar yra galimybių iš Vokietijos per Lietuvą į Rusiją pervežti didžiulius kiekius konteinerių, tačiau viską riboja perkrovimo galimybės", - sakė A.Šimėnas. Jis minėjo, kad šiuo metu nelaukiant, kol bus nutiesta "Rail Baltica" trasa iki Marijampolės, kaip tik rengiamasi plėsti Šeštokų geležinkelio stoties galimybes ir ten perkrauti kur kas didesnius konteinerių kiekius nei iki šiol.

Marijampoliečiai rūpinsis patys

Dar prieš beveik dešimtmetį, kai tik buvo pradėta kalbėti apie "Rail Baltica", marijampoliečiai tikėjosi, kad ties Marijampole atsiras ne tik geležinkelio keleivių stotis, bet bus kuriamas ir didžiulis krovinių terminalas. Tačiau dabar paaiškėjo, kad valstybės lėšomis logistikos centrai bus kuriami tik Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje.

"Stotis keleiviams, be abejo, bus, bet už valstybės lėšas pastatyti krovinių terminalo nežadama. Juolab kad ir tuose už valstybės lėšas vystomuose logistikos centruose bus sukurta tik infrastruktūra, o visa kita įsirengs patys investuotojai. Jie galės kurti krovinių terminalą ir Marijampolėje, tam nei ministerija, nei "Lietuvos geležinkeliai" neprieštaraus", - sakė A.Butkevičius.

Marijampolės verslininko Algio Žvaliausko teigimu, jiems svarbiausia, kad niekas neprieštarautų dėl terminalo ties Marijampole steigimo, ir į numatytą jam teritoriją būtų nutiestos geležinkelio atšakos. Visa kita - pačių verslininkų rūpestis. Mat jau dabar yra daug potencialių investuotojų tiek iš Lietuvos, tiek ir užsienio, kurie norėtų ties Marijampole statyti geležinkelio krovinių stotį. Jai jau numatyta beveik 250 ha teritorija.

Reikia tobulinti įstatymus

Tiek būsimam krovinių terminalui, tiek ir pačiai "Rail Baltica" trasai reikalinga žemė šiuo metu yra privačių savininkų rankose. Norint joje projektuoti kokias nors statybas, žemės sklypus būsimo terminalo savininkams teks išpirkti, o tuos, kurie reikalingi geležinkelio trasai, - paimti visuomenės poreikiams.

"Pagal dabar galiojančius teisės aktus, žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros užtrunka labai ilgai. Ypač tuomet, kai žemės savininkai kategoriškai nesutinka, kad jų žemė būtų paimta. Tuomet būtini teismų pritarimai", - teigė Marijampolės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento direktorė Irena Kneizevičienė.

Anot jos, kol ginčijamasi teismuose, visi darbai yra sustabdomi ir laukiama galutinio sprendimo. Ir ne vien dėl pačio paėmimo fakto, bet ir dėl paimamo žemės sklypo vertės. Tai dažnai užtrunka ne vieną mėnesį. Tad yra reikalingos įstatymų pataisos, kad teismuose pirmumo teise būtų svarstomi žemės sklypo paėmimo klausimai, tik paskui deramasi dėl atlyginimo už paimtą žemę. Be to, vykdant tokius projektus, kurie yra itin svarbūs visai Lietuvai, turėtų būti sudarytos sąlygos vietoj paimamo žemės sklypo pasiūlyti kitą valstybinės žemės sklypą, taip pat apriboti žemės savininkų, su kuriais jau vyksta derybos dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, galimybes tą sklypą perleisti kitiems asmenims.

"Dar šį mėnesį reikiamas įstatymų pataisas žadam pateikti svarstyti Seimui. Tikiuosi, kad joms bus pritarta, jei ne - abejoju, ar iš tiesų pavyks įsisavinti tuos Europos Sąjungos skirtus milijonus", - sakė susisiekimo ministras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"