TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

"Rail Baltica" - nuo vizijos link realybės

2007 10 05 0:00
A.Butkevičius: "Rail Balticą" neperdedant galima būtų pavadinti ekonomikos augimo garantu".
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Senokai puoselėti siekiai turėti šiuolaikišką susisiekimą geležinkeliu tarp Baltijos ir Vakarų Europos šalių ilgą laiką likdavo tik ateities ketinimais. Pagaliau visa tai turi pagrindo virsti realybe. "Rail Baltica" keleiviams - tai galimybė trumpiausiu keliu, patogiai, saugiai ir laiku pasiekti Baltijos valstybių bei Vakarų Europos kultūros objektus, pramonės, verslo ir turizmo centrus." Lietuva jau žengė konkrečius žingsnius įgyvendindama europinės vėžės geležinkelio "Rail Baltica" projektą.

Lietuva kartu su kitomis modernios geležinkelio vėžės "Rail Baltica" projektą įgyvendinančiomis šalimis partnerėmis sieks, kad prie jo prisijungtų ir Rusija - tam tarpininkauti ketina ir Europos Sąjunga.

Lietuvoje viešėjęs Europos Komisijos viceprezidentas Jacques'as Barrotas ketvirtadienį sakė, kad šį klausimą per lapkričio mėnesį vyksiantį vizitą Rusijoje jis aptars su šios šalies susisiekimo ministru Igoriu Levitinu. Pasiūlyta nutiesti šio geležinkelio atšaką iki Sankt Peterburgo.

Apie tai kalbėta vakar Vilniuje surengtoje tarptautinėje konferencijoje "Rail Baltica" - nuo vizijos iki realybės". Konferencijoje siekta pristatyti šio projekto naudą plečiant visos Europos transporto tinklą ir sudominti Europos politikus bei verslininkus kuo greitesne jo statyba. Konferencijoje dalyvavo devynių Europos šalių - Latvijos, Estijos, Lenkijos, Suomijos, Vokietijos specialistai, pareigūnai, verslininkai ir bankininkai.

Apie pagaliau aiškiai išreikštą Europos transporto ir logistikos sektoriaus susidomėjimą europinio modernaus geležinkelio "Rail Baltica" projektu ir visu Rytinės Baltijos regionu "Lietuvos žinių" žurnalistas Stasys Grigaliūnas kalbėjosi su Susisiekimo ministru Algirdu Butkevičiumi.

Europinės vėžės geležinkelis reikalingas

- Pirmieji "Rail Balticos" žingsniai žengti dar 1999 metais, kai LR Vyriausybės nutarimu buvo patvirtinti Europos standarto geležinkelio Lietuvos ir Lenkijos valstybės siena - Marijampolė - Kaunas trasos (0-85,1 km) tiesimo specialiojo plano sprendiniai. Kaip apibūdintumėte šiandieninę "Rail Balticos" projekto stadiją?

- Pirmiausia norėčiau pradėti nuo geros žinios apie atsiradusį naują tarptautinį požiūrį į "Rail Balticos" projektą. Šiandien jau visiems aišku, kad europinės vėžės geležinkelis "Rail Baltica" reikalingas Baltijos šalims ir Lenkijai užtikrinant naujų ES valstybių prieinamumą prie Vakarų Europos geležinkelio tinklo.

Džiaugiuosi, kad aukšti Europos Komisijos pareigūnai išgirdo mūsų siekius. Ypač noriu padėkoti viceprezidentui Žakui Baro, radusiam laiko dalyvauti ir pasisakyti svarbiais tarptautinio bendradarbiavimo aspektais įgyvendinant "Rail Balticos" projektą. Jau oficialiai pripažįstama, kad modernus geležinkelis turėtų būti naudingas visai Europai, nes jis bus pajėgus sustiprinti visos Europos geležinkelių vaidmenį krovinių ir keleivių vežimo rinkoje, pagerins geležinkelių konkurencingumą.

- Ar šie ambicingi tikslai turi realaus pagrindo, kad žodis taptų kūnu?

- Neabejotinai, nes geležinkelių transportas geriau atitinka Bendrijos nuostatas aplinkosaugos, saugumo ir darnios plėtros aspektais. Todėl, kad geležinkelis padės mažinti grūstis Rytų ir Vidurio Europos automagistralėse bei skatins nenutrūkstamą Transeuropinio transporto tinklo plėtrą. Be to, bus pagerintas susisiekimas su atokesniais ES regionais rytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Tikiu, kad "Rail Balticos" projektas pritrauks verslo, logistikos ir finansų pasaulio atstovų dėmesį ir kitose Europos valstybėse, nes Baltijos šalys - dinamiškai augančios ekonomikos regionas.

Modernus ryšys su Europa

- Kokios realios prielaidos didinti geležinkelio konkurencingumą?

- Pirmiausia - transporto politikos sprendimai, kurie skatintų šiuos geležinkelio pranašumus. Antra - administravimo ir eksploatacijos kliūčių pašalinimas siekiant suderinti skirtingų šalių ir skirtingų techninių parametrų geležinkelius. Trečia - tai priemonės, didinsiančios ir tobulinsiančios pačių geležinkelių pajėgumą.

Narystė NATO bei Europos Sąjungoje suteikė trims Baltijos valstybėms saugumo garantijas, išplėtė erdvę jų verslui, iniciatyvoms, atvėrė dideles investicijų galimybes. Šiandien Lietuva, Latvija ir Estija - dinamiškiausios išsiplėtusios ES narės, jų indėlis į Europos ekonomiką ir politiką nuolat didėja.

Kokybiška įstatymų bazė, demokratinė valdymo struktūra, atvira ir liberali ūkio sistema sukūrė prielaidas dinamiškai ir efektyviai veikiančiai ekonomikai, augimo tempais aplenkiančiai Vakarų Europos šalis. Itin sėkmingai visose trijose Baltijos šalyse plėtojamas transporto sektorius.

- Ką aprėpia sąvoka "modernus Lietuvos ryšys su Europa"?

- Jau beveik 150 metų Lietuvoje egzistuoja geležinkelių tinklas. Vis dėlto gerai ir patikimai jo linijos jungia mūsų valstybę tik su rytiniais kaimynais. Su Vakarų Europa Lietuvos susisiekimą geležinkeliais apsunkina skirtingo pločio vėžės. Vakarų Europoje standartinis vėžės plotis - 1435 mm, o Rytų Europoje - 1520 mm. Keliaujant iš Baltijos valstybių į Vakarus tenka keisti riedmenis, o tai užima daug laiko, sudaro nepatogumų keleiviams, kelia geležinkelių sąveikos problemų. Geležinkelis "Rail Baltica" - modernus transporto ryšys, sujungsiantis Baltijos šalis su Lenkija, o per ją - su likusiu Europos Sąjungos geležinkelių transporto tinklu. "Rail Baltica" - tai ne tik naujos europinės vėžės geležinkelių linijos tiesimas, bet ir esamų linijų modernizavimas bei plėtra visose Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Pagerindama susisiekimą tarp Vakarų Europos ir Baltijos šalių verslo ir kultūros centrų "Rail Baltica" skatins subalansuotą mobilumą, sudarys palankias sąlygas keliauti, turizmo industrijai, logistikai, intermodaliniam transportui plėtoti, realiai užtikrinti laisvą paslaugų ir prekių judėjimą.

Transportui reikia išlaikyti pusiausvyrą

- Vakarų Europą ir iki šiol nesunkiai pasiekdavome įvairaus transporto susisiekimo linijomis. Iš kur dabar atsirado toks dėmesys geležinkeliui "Rail Baltica"?

- Transporto sistemos plėtros sėkmė Baltijos šalyse nėra atsitiktinė. Vidaus ekonomikos augimas, gerėjantis žmonių gyvenimas, pastebima kaimyninių šalių ūkių plėtra daro įtaką vartojimui, skatina prekybos mainus, didina eksporto bei importo intensyvumą. Vien per 2006 metus Lietuvoje automobilių srauto intensyvumas "Via Balticos" kelyje, palyginti su 2005-aisiais, kai kuriuose ruožuose padidėjo 30 procentų. Sunkiasvoriai vilkikai užtvindė tarpmiestinius greitkelius ir aplinkkelius, miestai pradėjo dusti nuo transporto spūsčių ir grėsmingai didėjančios oro taršos.

Šio nuolat didėjančio automobilių srauto krūvį ypač pajuto Bendrijos pakraštyje esančios Baltijos šalys. Prie išorinių ES sienų susikaupia kilometrinės vilkikų eilės. Krovinių vežimas pradėjo strigti, milijardinių investicijų į kelių infrastruktūros plėtrą ir jos modernizavimą bei atnaujinimą nebeužtenka situacijai pagerinti. Nelaimingi atsitikimai automobilių keliuose, dėl oro užterštumo kylanti grėsmė žmonių sveikatai ir aplinkai, gadinama kelių danga, kitos Lietuvą su Europos valstybėmis jungiančios magistralės "Via Baltica" bėdos verčia ieškoti efektyvių priemonių pusiausvyrai tarp kelių ir geležinkelio transporto išlaikyti.

"Rail Baltica" keleiviams - tai galimybė trumpiausiu keliu, patogiai, saugiai ir laiku pasiekti Baltijos valstybių bei Vakarų Europos kultūros objektus, pramonės, verslo ir turizmo centrus. "Rail Baltica" kroviniams - tai pirmas realus geležinkelių transporto plėtros projektas rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, pajėgus mesti iššūkį sunkiasvorio automobilių transporto dominavimui krovinių vežimo rinkoje šiaurės pietų kryptimi.

Ekonomikos augimo garantas

- Kokius regite veiksnius, kurie "Rail Balticą" leistų vertinti gerokai platesniu, ne vien susisiekimo aspektu?

- Pirmiausia "Rail Balticą" neperdedant galima būtų pavadinti ekonomikos augimo garantu.

Įgyvendintas projektas turėtų prisidėti prie sparčiai besivystančių šalių, projekto partnerių, darnios ekonomikos plėtros sudarydamas sąlygas plėtoti gamybą ir prekybą, logistikos paslaugas, turizmo industriją, suteikdamas galimybę lengviau ir greičiau pasiekti logistikos centrus, skatins valstybių vidaus regionų ekonominę plėtrą bei integraciją, palengvins patekti į rinką.

Akivaizdi ir socialinė "Rail Balticos" nauda. Tai paskatins naujų darbo vietų kūrimą. Šalyse pagerėjus susisiekimui tarp visuomeninės traukos centrų, sutrumpės kelionėms sugaištamas laikas, didės regionų konkurencingumas. Tai viena iš priemonių, kuri padės įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus, pagerins krovinių ir keleivių judėjimą šiaurės pietų kryptimi, prisidės prie ES regionų sanglaudos skatinimo.

Žvelgiant dar plačiau derėtų atkreipti dėmesį, kad "Rail Baltica" tausos aplinką ir visuomenės sveikatą. "Rail Baltica" siūlys aplinką tausojančią alternatyvą automobilių keliams, prisidės prie grūsčių problemos automobilių keliuose sprendimo, turės įtakos mažinant nelaimingų atsitikimų automobilių keliuose skaičių, didinant kelionių saugumą, atitiks ES aplinkos apsaugos politikos siekius.

Greta visų aukščiau išvardytų teiginių iškyla dar vienas: "Rail Baltica" - Lietuvai itin svarbus politinis projektas. Jis turėtų prisidėti prie istorinio tikslo - panaikinti Baltijos valstybių infrastruktūrinę izoliaciją, įgyti aiškią ekonominę ir aplinkosauginę motyvaciją Europos mastu, skatinti šalių projekto partnerių regionų sanglaudą ir bendradarbiavimą.

Tad baigdamas galiu drąsiai teigti, kad ilgus metus Baltijos šalių norai turėti greitą ir patogų susisiekimą geležinkeliu su Vakarų Europos šalimis, vis likdavę tik norais, pagaliau virsta realybe.

Dėkoju už pokalbį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"