TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Rajonų viešbučiuose gyvena investuotojai

2013 09 23 6:00
Apsistoti atokesnio rajono viešbutyje dažnai būna keleriopai pigiau negu didesniame mieste. Svečių namų "Pagėgė" nuotrauka

Apgyvendinimo paslaugas didžiuosiuose miestuose teikiantis verslas dažnai skundžiasi nepakankamais turistų srautais, neužimtais kambariais. Tuo tarpu kai kuriuose rajonuose įsikūrę viešbučiai ir svečių namai neslepia, kad verčiasi visai neblogai, nors dauguma svečių tuščiai laukia.

Lietuvos rajonų apgyvendinimo įstaigos labiau laukia gerų naujienų iš verslo partnerių negu poilsinių turistų. Tai akivaizdu net pasienio rajonuose.

Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį daugiau nei perpus didėjo ne tik Vilniaus ir Druskininkų viešbučių bei kitų apgyvendinimo įmonių užimtumas bei pajamos, bet ir kai kurių atokesnių rajonų, esančių toliau nuo buvusių apskričių centrų. Tai siejama ne tiek su aktyvėjančiu pramogų ir turizmo verslu, kiek su verslo įmonių gebėjimu taupyti lėšas ir jų investiciniu aktyvumu.

Pagėgiuose ankšta

Statistikai nurodo, kad šių metų pirmąjį pusmetį vienus geriausių svečių apgyvendinimo įmonių rezultatų demonstravo Pagėgiai (Tauragės r.), esantys vos 10 kilometrų nuo Kaliningrado srities Tilžės (Sovetskas) miesto. Statistikos departamento duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį Pagėgių savivaldybės apgyvendinimo įstaigos sulaukė beveik dvigubai daugiau svečių nei prieš metus, o vidutinis numerių užimtumas siekė 50 procentų. Šis rodiklis vos prastesnis už Vilniaus miesto, Druskininkų kurorto bei Kupiškio rajono rezultatus.

Pagėgių centre įsikūrusių svečių namų „Pagėgė“ savininkė Jolanta Petrauskienė LŽ teigė, jog dažniausi šios apgyvendinimo įstaigos svečiai yra ne turistai iš Rusijos, o žmonės, komandiruoti dirbti į AB Vilkyškių pieninę, bene didžiausią savivaldybės bendrovę, taip pat į Klaipėdos mėsinę ir muitinę.

„Pagėgės“ savininkė neslepia, kad iš to, kiek svečių sulaukiama nuo rudens iki pavasario, galima spręsti apie svečių parūpinančių verslo įmonių investicinį aktyvumą: kas įrangą keičia, kas kitus stambius projektus vykdo – visa tai atsispindi svečių namų gyventojų sąrašuose. „Šių metų pradžia pienininkams tikriausiai buvo nebloga, nors mes, be abejo, visada norime, kad būtų dar geriau“, – remdamasi savo įstaigos užimtumo rodikliais juokauja J.Petrauskienė.

Pasak jos, įmonių bei įstaigų komandiruoti asmenys viešbutyje karaliauja ir vasarą, nors pastarųjų metų vasaromis dažniau apgyvendinama ir turistų iš Kaliningrado srities. „Tačiau tikrai ne rusai yra dažniausiai pas mus nakvojantys užsieniečiai“, – pabrėžia „Pagėgės“ savininkė.

Jos teigimu, nakvoti Pagėgiuose neretai renkasi ir žmonės, komandiruoti į Šilutę arba Tauragę, nes nakvynės paslaugos čia yra perpus pigesnės, nors „Pagėgė“ santykinai irgi nėra pigi – nakvynė asmeniui vienviečiame su pusryčiais kainuoja nuo 100 litų, o dviviečiame – nuo 75 litų. „Jei sakysime, kad brangu, būtų per daug užraityta, nes užtektų pasižiūrėti, kokios nakvynės kainos yra Šilutėje, Tauragėje, juolab didmiesčiuose, o mūsų paslaugos daugeliu atvejų tikrai geresnės“, – tvirtina J.Petrauskienė.

Vis dėlto ji teigė, kad apgyvendinimo verslas provincijoje šeimai aukso aruodų nesukrauna. „Jei tektų samdytis darbuotojus, kažin ar išgyventume, todėl visų darbų imamės patys: aš, mano vyras, dukra, gyvename šia diena, stengiamės neprarasti reputacijos, kad būtų geriau rytoj“, - sako "Pagėgės" savininkė.

Maitina energetikai

Panaši padėtis Elektrėnuose. Tai irgi savotiškas pasienio miestelis, nors su jokia užsienio šalimi sienos neturi. Mat Elektrėnai yra iškilę beveik idealioje pusiaukelėje tarp dviejų didžiausių Lietuvos miestų – Vilniaus ir Kauno.

Pasak miestelyje įsikūrusio viešbučio „Perkūnkiemis“ savininko Daniaus Kubilliaus, tokia kaimynystė ne tik netrukdo, bet net ir padeda. „Čia patogu rengti dalykinius susitikimus, o ir nakvynės kainos nepalyginamos – šiaip ar taip, esame provincija“, – dėsto viešbučio savininkas. Pasak jo, nakvynė vienviečiame kainuoja nuo 50 litų, tačiau 10–20 litų tenka pridėti, jeigu svečias pageidauja pusryčiauti viešbučio restorane.

Tai, kad šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, apgyvendinimo paslaugų suteikta 3,3 karto daugiau, D.Kubilius sieja pirmiausia su tuo, jog svarbius projektus vykdo Lietuvos elektrinė. Be to, dažnai apgyvendinama sportininkų ir kultūros darbuotojų – praėjusių metų rudenį buvo modernizuoti Ledo rūmai, o Elektrėnų ledo ritulio komanda „Energija“ dalyvauja atvirame Baltarusijos čempionate. Elektrėnuose treniruojasi, rungtyniauja ir elitinė Lietuvos ledo ritulio komanda „Baltika“, kuri dalyvauja Rusijos ledo ritulio lygos atvirose pirmenybėse.

Tiesa, žiema Elektrėnų apgyvendinimo įstaigoms buvo skurdoka, nes išvažiavo ispanai, statę Lietuvos elektrinės 9-ąjį bloką, o rekonstruoti Ledo rūmai dar nebuvo spėję įsukti veiklos. Tačiau dabar, anot D.Kubiliaus, ir „Perkūnkiemyje“, ir savivaldybės valdomame viešbutyje laisvų vietų nėra.

Kupiškėnai linksta į kultūrą

Kupiškis – netoli Latvijos išsidėstęs rajonas – didesnėmis verslo įmonėmis nepasižymi, nors ir čia, anot savivaldybės Turizmo ir verslo informacijos centro direktoriaus Pauliaus Pranckūno, neretai atvyksta komandiruotų svečių iš Kazachstano, Vokietijos, Prancūzijos. Juos esą domina UAB „Durpeta“ gaminama durpių produkcija arba savivaldybėje dominuojanti medienos apdirbimo bei siuvimo pramonė.

„Manau, Kupiškio apgyvendinimo įstaigose gyventi patrauklu. Čia nėra labai aukštos klasės viešbučių, tačiau nakvynė kainuoja nuo 25 litų, o visiškai padorūs verslo pietūs - 10–12 litų žmogui“, – sako informacijos centro, kuris neretai padeda svečiams apsistoti nakvynei, vadovas.

Vis dėlto šiemet Kupiškio apgyvendinimo paslaugų verslui, anot jo, daugiau uždirbti padeda kultūros ir sporto renginiai – pirmąjį pusmetį vykusios triatlono, motokroso varžybos, turizmo sezono atidarymas, tarptautinis folkloro festivalis ir pan. sukvietė į rajoną daug svečių.

Tikra atskirtis

Vis dėlto Statistikos departamento pateikti šių metų pirmojo pusmečio apgyvendinimo paslaugų rezultatai akivaizdžiai rodo didžiulę savivaldybių atskirtį. Neturėtų stebinti, jog pagal šias paslaugas lyderiai - didmiesčiai ir kurortiniai miestai, tačiau tiesa ir tai, kad provincijos statistikoje - tikra maišalynė, kurią ne visada paprasta paaiškinti.

Antai daugiau nei 50 proc., palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, apgyvendinimo paslaugos suaktyvėjo, be jau minėtų savivaldybių, Šilalės, Telšių rajonų savivaldybėse, bet daugiau nei 50 proc. svečių mažiau priėmė Jurbarko, Švenčionių rajonų savivaldybių apgyvendinimo įstaigos, smarkiai smuko Ignalinos rajono lankomumas (statistiniai rodikliai sumažėjo beveik 46 proc.).

Širvintų, Zarasų rajonų savivaldybių apgyvendinimo įstaigų užimtumas šiemet pirmąjį pusmetį nesiekė nė 10 proc., o Alytaus rajono, Kalvarijos, Rietavo ir Šalčininkų savivaldybių eilutėse statistikai rašo apskritus nulius, t. y. šiose savivaldybėse oficialių nakvynės paslaugų visai neteikiama.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"