TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ramūnas Miliauskas: „Pramonė nori sąžiningų veiklos sąlygų“

2015 06 23 17:22
Ramūnas Miliauskas Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Koncernui „Achemos grupė“ priklausančios Jovanos azoto trąšų ir chemijos produktų gamybos bendrovės „Achema“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas teigia, kad valstybės valdomas monopolinis energetikos sektorius, lyginant su visu Lietuvos ūkiu, šiuo metu gyvena „šiltnamio“ sąlygomis. Tuo metu pati valstybinio energetikos sektoriaus prigimtis esą turėtų būti aptarnauti kitas ūkio šakas ir padėti joms plėtotis.

„Pramonės sektorius nori sąžiningų veiklos sąlygų“, - antradienį Seime vykusioje konferencijoje kalbėjo „Achemos“ vadovas.

Pasak R. Miliausko, Lietuvos pramonės investicijas į pažangias, aplinką tausojančias technologijas stabdo nuolat kintanti teisinė aplinka ir mokestinis reguliavimas, o prognozuoti veiklą ypač trukdo kasmet neaiškiais kriterijais nustatomas vadinamųjų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) tarifas, kuris nuolat kinta.

Konferenciją „Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje reglamentavimas: problemos ir galimybės“, kurioje diskutavo parlamentarai, Energetikos ministerijos ir kitų valstybės įstaigų specialistai bei didžiausių Lietuvos verslo įmonių vadovai, organizavo Seimo Ekonomikos komitetas kartu su Lietuvos pramonininkų konfederacija ir advokatų profesine bendrija „Baltic Legal Solutions Lietuva“.

Pramonę žlugdo nestabili teisinė aplinka

R. Miliauskas priminė, kad šiemet 50-metį švenčianti „Achema“ yra viena stambiausių ir viena daugiausiai energijos vartojančių pramonės įmonių Lietuvoje ir Baltijos valstybėse.

„Pramonė bet kurioje ekonomikoje yra valstybės pamatai, suteikiantys galimybes plėtoti paslaugų bei aptarnavimo sektorius. Pramonės bendrovių investicijos yra didelės apimties ir dėl jų daromi ne vienadieniai sprendimai, planuojami 5-10 ir daugiau metų į ateitį. Sprendimams investuoti į technologijas, gamybą ir infrastruktūrą didelę įtaką daro prognozuojama teisinė ir mokesčių aplinka“, - dėstė „Achemos“ vadovas. Todėl kiekviena pramonės įmonė, anot jo, nori sąžiningų sąlygų, prognozuojamos teisinės aplinkos ir logiškai pagrįstų mokesčių. Be to, pramonės bendrovėms reikia stabilios teisinio reguliavimo aplinkos.

R. Miliauskas teigė, kad „Achema“ investavo daugiau negu 30 mln. eurų į nuosavos kogeneracinės jėgainės statybą. „Ši jėgainė pastatyta pagal naujausias technologijas, yra efektyvi bei tausojanti aplinką. Vienam verslo subjektui tokia suma yra gana didelė. Tokių objektų statyba ir investicijos į jas yra labai ryžtingas žingsnis, todėl prieš priimant sprendimą, buvo vertinamas jėgainės atsipirkimo laikas, technologinė pažanga, efektyvumas bei kiti rodikliai“, - teigė jis.

Tačiau 2011 metais, kai ši jėgainė buvo pradėta eksploatuoti, paaiškėjo, kad už savo gamybos poreikiams pagamintą ir gamybos procese sunaudotą elektros energiją reikia mokėti nuolat kintantį VIAP mokestį.

LŽ primena, kad investuodama į naują kogeneracinę jėgainę „Achema“ nesitikėjo, kad gamindama energiją savo reikmėms, turės iš karto mokėti 6,01 lito cento už kilovatvalandę ir iš šių pinigų bus remiamos kitos, neefektyvaus ciklo elektrinės. Mat, pradėjus statyti antrąją kogeneracinę jėgainę VIAP siekė 17 proc. pirktai elelektros energijai, o pačių pasigamintai, jei elektrinės galia neviršijo 35 MW, šis mokestis iš viso nebuvo taikomas.

Iš dalies dėl to 2011 metų liepos mėn. „Achema“, viena pirmųjų įmonių Lietuvoje pradėjusi naudotis savo pasigaminta energija, sustabdė 22 MW kogeneracinio tipo dujų jėgainę Nr.1. Tuo metu šios abi jėgainės galėtų visiškai patenkinti 100 proc. gamyklos elektros energijos poreikio.

„Valstybės institucijos kartą per metus keičia teisinį reguliavimą. Šis kitimas daro neigiamą įtaką ilgalaikiams projektams (nes keičiamos „žaidimo“ sąlygos), lemia sprendimus, ar investuoti ir kurti darbo vietas, o, priėmus sprendimą, - kaip išvengti teisinės aplinkos neigiamo poveikio“, - kalbėjo įmonės vadovas.

Pasak R. Miliausko, pramonės bendrovės privalo turėti tik logiškai pagrįstas išlaidas. O investuodamos į gamybinius technologinius pajėgumus ir juos plėtodamos, bendrovės siekia mažinti savo savo išlaidas ir taip išlikti konkurencingos pasaulinėje rinkoje.

„Mūsų gamykla didžiąją dalį – daugiau kaip 80 procentų - savo pagamintos produkcijos eksportuoja į pasaulines rinkas ir tik nedidelė dalis lieka vietos rinkoje. Todėl egzistuoja būtinybė patirti tik tokias išlaidas, kurios sukurtų pridėtinę vertę. VIAP tariamos paslaugos logiškai niekaip nėra susijusios su pačių pasigaminta ir savoms reikmėms suvartota elektros energija. Jeigu VIAP yra mokestis, jis neturėtų keistis kartą per metus, priklausomai nuo valstybinių energetikos bendrovių poreikių finansuoti energetikos projektus. Valstybės valdomas monopolinis energetikos sektorius šiuo metu turi „šiltnamio“ sąlygas, lyginant su likusiu Lietuvos ūkiu. Nors savo prigimtimi valstybinis energetikos sektorius turi būti aptarnaujantis kitas ūkio šakas ir padėti joms plėtotis. Pramonės sektorius nori sąžiningų veiklos sąlygų“, - dėstė vienos stambiausių Lietuvos pramonės įmonių vadovas.

Dvigubi standartai ir neaiškūs motyvai

R. Miliauskas priminė, kad Europos Sąjunga skatina efektyvių kogeneracinių jėgainių statybą, tačiau Lietuvoje šis rėmimas diferencijuojamas sunkiai paaiškinamais motyvais. Pavyzdžiui, Panevėžyje pastatyta beveik tokia pat kaip „Achemoje“ kogeneracinė jėgainė remiama iš VIAP biudžeto, tuo metu „Achemos“ jėgainė priešingai – apmokestinama VIAP mokesčiu.

„Abi jėgainės – tokios pačios, tačiau ekonominės veiklos sąlygos joms veikti skiriasi iš esmės, - pastebėjo R. Miliauskas. – Suprantama, elektros energijos gamybos veiklos reguliavimo taisyklėse numatytas atvejis, kai į tinklą elektrą parduodanti įmonė gali prašyti paramos. Tačiau šiuo atveju valstybė neskatina elektros gamybos šaltinių diversifikavimo, atskiroms bendrovėms sukuria geresnes sąlygas. Prapuola prasmė investuoti į savo gamybos įrengimus, nors formaliai Energetikos strategija tai skatina.“

R. Miliausko nuomone, valstybės energetikos politika turėtų skatinti pramonės sektorių investuoti ir kurti naujas darbo vietas, o namų ūkius – taupyti energetikos išteklius. „Ši principinė nuostata galėtų atsispindėti visoje energetikos politikoje. Lietuvoje šiuo metu nėra ir artimiausiu metu nebus nuosavų energijos išteklių. Todėl, suprasdami, jog energijos išteklių kaina pramonės įmonėms lemia jų tarptautinį konkurencingumą (tuo pačiu ir visos Lietuvos konkurencingumą), valstybė turėtų ieškoti būdų, kaip neužkirsti kelio eksporto augimui. Suprantame, kad ši principinė nuostata galėtų būti ilgalaikis tikslas, tačiau pramonės bendrovės turi spręsti einamuosius klausimus. Vienas iš jų yra investicijų į efektyvius technologinius įrenginius atsipirkimas. Manome, jog VIAP paslaugų ar mokesčių kainodara turi būti tokia, kad savo elektros generatorius pasistačiusios ir savo poreikiams elektrą gaminančios pramonės bendrovių išlaidos vien dėl šio mokesčio netaptų didesnės nei elektrą perkant iš kitur. Priešingu atveju kyla klausimas, ar valstybė tikrai siekia diversifikuoti elektros gamybos šaltinius ir didinti saugumą skatinant vietinius įrengimus“, - Seime antradienį kalbėjo „Achemos“ generalinis direktorius.

Nepavyksta susitarti

Rytis Budrius, „Achemos“ vyriausiasis juristas, priminė, kad pramonės įmonės ir verslas ne kartą bandė kelti klausimą ir tartis su valstybės institucijomis dėl to, kas iš principo yra VIAP, o bendrai sutarus, tokio susitarimo laikytis. Juristo nuomone, valstybės statomi didžiuliai energetikos infrastruktūros projektai turėtų būti finansuojami ne iš visų vartotojų surinkto VIAP fondo, o skolintomis ir ES lėšomis. Tuomet nebūtų iškreipiama rinka, ji veiktų pagal dėsnį, kad už efektyvią veiklą įmonės apdovanojamos , o neefektyviai iš rinkos iškrenta. Dabar, pasak R. Budrio, VIAP mokesčių rinkimu bandoma išspręsti visas šalies energetikos problemas.

„Galimas ir toks būdas, tačiau tokiu atveju, reikėtų pripažinti, kad tai yra mokestinė prievolė, ją nustatytų Seimas, ir verslas galėtų atitinkamai prisitaikyti“, - teigė jis.

Kad padėtis nenormali, anot juristo, rodo tai, jog per pastaruosius penkerius metus energetikos sektoriaus bylų teismuose yra dešimt kartų daugiau, negu prieš tai buvusius 20 metų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"