TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ramygaloje sukasi tautinio paveldo malūnas

2013 03 08 6:00
Švedų pagamintas miltų sijotuvas. V.Pluščienė prisipažįsta, kad niekada nėra paleidusi malimo proceso. / Daivos Baronienės nuotraukos

Panevėžio rajone, Ramygaloje, grūdai malami 1929-ųjų įranga. Sudėtingam senoviniam malimo procesui suteiktas tautinio paveldo sertifikatas.

Susimalti grūdų ir parsivežti namo ką tik sumaltų miltų į Ramygalą plūsta žmonės ne tik iš Panevėžio, Anykščių, Kėdainių, Ukmergės, Biržų, Rokiškio rajonų, bet ir iš tolimesnio Raseinių krašto. Šiame malūne per pusantros valandos sumalami keturi maišai - t. y. 200 kilogramų - miltų (mažesnio kiekio malti nesiimama). Klientai pabrėžia, kad Aukštaitijoje retai kur daugiau teikiama tokia paslauga - malamos ne tonos grūdų, o vos pora šimtų kilogramų. Todėl daugeliui smulkių žemdirbių, prikuliančių vos keletą maišų savo laukuose išaugintų grūdų ir norinčių skanauti savų miltų pyragus, Ramygalos malūnas yra tarsi išsigelbėjimas.

Pirko bankrutuojantį

Nuo 1929-ųjų Ramygaloje veikiantis malūnas šiuo metu priklauso Vitalijai ir Jonui Pluščiams. Teigiama, kad jį praėjusio šimtmečio pradžioje pastatė amerikonu vadintas ramygališkis, pavarde Masiokas. Kadangi vyras turėjo JAV pilietybę, netrukus po karo jis pasitraukė į šią šalį, o malūnas buvo nacionalizuotas. Anot V.Pluščienės, malūnas niekada nebuvo praradęs savo paskirties - ir sovietmečiu malė grūdus. Nors ši paslauga visada buvo reikalinga, net pelninga, po kelerių metų, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, Ramygalos malūnui teko skelbti bankrotą.

"Būtent tokį, bankrutuojantį, malūną mudu su vyru ir įsigijome 1997-aisiais", - sako V.Pluščienė. Nors moteris yra diplomuota miltų gamybos technologė, ji tvirtina, kad viena niekada nebūtų sugalvojusi pirkti malūno. "Visą malimo techniką kaip savo penkis pirštus išmano vyras. Jis ir yra tikrasis malūnininkas. O aš - vien finansininkė", - teigia V.Pluščienė. Pašnekovė prisipažįsta, kad niekada nėra paleidusi malimo proceso. Nors išmano apie jį, vis tiek stebi tik iš šalies.

Neleidžia persidirbti

"Pagal miltų gamybos standartus, miltuose gali būti nuo 30 iki 40 proc. maistinių priemaišų. Mūsų sumaltuose miltuose priemaišų išvis nėra, ir klientai tai vertina kaip vieną didžiausių mūsų paslaugos pranašumų", - pabrėžia malūno savininkė. Anot V.Pluščienės, nuo malūno privatizavimo pradžios jie malė miltus ūkininkams ir kepykloms, o dabar apsiriboja tik ūkininkams teikiama paslauga. Mat paaiškėjo, kad malūno įranga pernelyg sena malti miltus kepykloms. Tačiau tautinio paveldo sertifikatą jiems pavyko gauti. "Šis sertifikatas skirtas ne mūsų produkcijai, bet pačiam malimo procesui", - aiškina V.Pluščienė. Moteris sako, kad anksčiau visą visą darbą atlikdavo dyzelinis variklis, o dabar - elektra. "Deja, įrenginiai labai imlūs elektros energijai, be to, labai seni, tad saugodami malūną neleidžiame jam dirbti visu pajėgumu", - tvirtina savininkė.

Šiame malūne per pusantros valandos sumalami keturi maišai - t. y. 200 kilogramų - miltų.

Ramygalos malūnas kone kasdien dirba rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Sausį ir vasarį jo įranga paleidžiama tik po kelis kartus per savaitę, nes nėra klientų. Jų vėl atsiranda prieš Velykas, o vasarą darbymetis sustoja. Tuomet, anot V.Pluščienės, prasideda didysis švarinimasis: nuvaloma ir kruopščiausiai nugrandoma apdulkėjusi malūno įranga, nušveičiamos medinės detalės. "Darbas malūne sezoninis, tad didelio pelno jis negali garantuoti", - tikina malūno savininkė. Be jos ir sutuoktinio, dar yra vienas pagalbinis darbininkas. Tai ir visa darbuotojų komanda.

Laukia ekskursijų

"Gavę tautinio paveldo pažymėjimą, ėmėme kviesti į malūną žmones ir rengti pažintines ekskursijas. Matome, jog susidomėjimas yra, ir nemažas", - pasakoja V.Pluščienė. Ji pabrėžia, kad malūnas nemenko susidomėjimo sulaukė užpernai, kai Ramygala buvo paskelbta šalies kultūros sostine. Tada šią vietovę lankė nemažai užsienio delegacijų, svečių iš Lietuvos. Jie užsukdavo ir į malūną, stebėdavo malimo procesą. Pavasarį malūnininkai tikisi sulaukti mokinių grupių. "Esame parengę edukacinę programą, pavadintą "Nuo grūdo iki miltų". Jos dalyviai stebi malimo procesą, yra vaišinami malūnininko užkanda, bendrauja, domisi tuo, kas vyksta, ir teikia mums džiaugsmo", - pasakoja V.Pluščienė.  

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"