TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Randa pasiteisinimų, kodėl neverta drausti turto

2015 03 16 6:00
Net 78 proc. šalies gyventojų nėra apdraudę turto. LŽ archyvo nuotrauka

Net 78 proc. šalies gyventojų nėra apdraudę turto - vieni dėl nerūpestingumo, kiti - dėl žinių ar net atsakomybės stokos.

Tai atskleidė ne gyvybės draudimo bendrovės BTA užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa.

"Ne kartą esame susidūrę su tradiciniais, deja, ne visada teisingais, žmonių įsitikinimais, kodėl jiems nereikia turto draudimo. Itin populiaru manyti, kad dega tik kaimyno tvartas, o savas visada išliks nepaliestas. Kita dažna tendencija – manyti, jog namuose nėra vertingo turto, todėl net neverta investuoti lėšų į jo apsaugą. Mūsų patirtis rodo, kad nuomonė pasikeičia jau po pirmojo susidūrimo su vagimis ar gaisru. Gana daug žmonių pirmą kartą apsidraudžia jau po to, kai bent kartą nukentėjo nuo kokio nors įvykio. Ypatingai poreikis draustis išauga, kai šalyje praūžia gamtos stichija arba netoliese įvyksta nelaimė. Nors mūsų duomenimis, pernai Lietuvos rinkoje turto draudimas augo 7,7 proc. (BTA atveju turto draudimas augo 22 proc.), tikimės, kad šiemet jis augs dar labiau“, – pranešime spaudai teigė BTA Turto draudimo vadovaujančioji specialistė Dalia Strazdienė.

Šiuo metu turtą apdraudęs yra tik kas ketvirtas gyventojas. Pasak D. Strazdienės, kol nepatiria nelaimės, dažnas neįvertina, kokio turto gali netekti. Drabužius, papuošalus, baldus ryšio techniką įvertinę eurais žmonės suprastų, kad tai nemenka pinigų suma. O praradę visu turimus daiktus, be draudimo kompensacijos retas galėtų juos įsigyti naujais.

Dažniausiai, kaip rodo BTA statistika, nutinka vandentiekio avarijos (pusė visų įvykių), turto vagystės arba gamtos stichijos (dešimtadalis įvykių), kurios sukelia liūdnų padarinių. Žalą patiria vidutiniškai 2 žmonės iš 100, taigi tikėtina, kad vienerių metų laikotarpyje vieno iš 50 žmonių turtas nukentės dėl kokio nors įvykio.

BTA specialistė siūlo įvertinti galimo prarasti turto vertę ir vienkartinę įmokos sumą, kuri ateityje gali padėti išvengti labai daug nepatogumų. Tarkime, asmuo parado turtą dėl gaisro, jis gauna vidutinį lietuvišką atlyginimą - 665 eurų. Tokiu atveju, norint atstatyti sudegusį namą, kurio vertė 100 tūkst. eurų, jam tektų dirbti daugiau kaip 12,5 metų vien turėto gerbūvio atstatymui, pamirštant valgyti, pirkti naujus daiktus, keliauti ir pramogauti. Turto draudimas vidutiniškai kainuoja 70 eurų -per mėnesį jis kainuoja tiek pat, kiek 1 bilietas į kiną.

D. Strazdienė pabrėžė, kad 2 apsidraudusieji iš 100 turėjo turto draudimo nuostolių, kuriuos kompensavo BTA, o bendrai praėjusiais metais BTA iš viso užregistravo net 39 tūkst. naujų įvykių ir išmokėjo daugiau kaip 27 mln. eurų draudimo išmokų. Tai reiškia, kad per vieną mėnesį bendrovė vidutiniškai išmokėjo daugiau kaip 2 mln. eurų, per vieną darbo dieną – po 100 tūkst. eurų arba per vieną darbo minutę – 200 eurų įvykių žalai padengti. Užpernai buvo išmokėta daugiau kaip 26 mln., o 2012 m. – per 24 mln. eurų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"