TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Raštais dėl žemės žaidžia tenisą

2010 12 28 0:00
Šiemet liko nenuspręsta, kas turėtų organizuoti sklypo už konteinerių terminalo planavimą.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Vyriausybės noras paspartinti uosto ribų išplėtimo procesą klaidžioja jos pačios sukurtame dokumentų labirinte. Įjungti stabdžiai nedera prie žodinių valdininkų siekių.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ribų praplėtimo pietinėje dalyje eiga nebus tokia sklandi, kokios tikėtasi. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis Uosto plėtojimo tarybos posėdyje gruodžio 17 dieną turėjo pripažinti, kad iš anksto parengtas nutarimas prašyti Klaipėdos savivaldybės administraciją parengti ir patvirtinti žemės sklypo planą yra per ankstyvas. Nors savivaldybė tam neprieštarauja, jos atstovai teigia nesantys tikri, kad atlikti tokią užduotį turi teisę.

Keturi interesai

Uosto plėtojimo taryba nusprendė apsidrausti. Susisiekimo ministerijai teks dar kartą atsiklausti Vyriausybės teisininkų, Aplinkos ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT), kas turėtų rengti teritorijos ir akvatorijos, apimančios Kiaulės nugaros salą, žemės sklypo planą.

Nuo liepos 1 dienos iš apskrities NŽT perduota žemėtvarkos funkcija neveikia, kai susiduria skirtingų žemės naudotojų interesai. Uosto ribų plėtimo į pietus atveju kertasi keturių institucijų patikėjimo teise valdomų teritorijų ribos.

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) atstovo Algimanto Kungio, uostui priskirta per 518 ha žemės, 627,8 ha vidinės akvatorijos ir 26 547 ha išorinio reido. Atsižvelgiant į krašto energetikos ir transporto infrastruktūros planus, numatoma prisijungti 208 ha vidinę akvatoriją, esančią į pietus nuo Kiaulės nugaros iki saugomos gamtinės teritorijos "NATURA 2000" ribos Kuršių mariose, ir 40 ha sausumos Vilhelmo kanalo link.

Akvatoriją valdo KVJUD, Vidaus vandens kelių direkcija ir Klaipėdos miestas, sausumos plotas prie Vilhelmo kanalo priklauso rajono savivaldybei.

Šios teritorijos prijungimas siejamas su mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos statybai reikalingu akvatorijos formavimu, laivybos kanalo gilinimu ir laivybos saugumu pietinėje uosto dalyje.

Be to, pagal Energetikos ministerijos sudarytos tarpžinybinės darbo grupės išvadas pietinė Klaipėdos uosto dalis ties Kiaulės nugara yra viena iš prioritetinių vietų suskystintų gamtinių dujų terminalo statybai. Numatoma, kad terminalas būtų plaukiojantis ir turintis saugyklą. Dėl konkrečios vietos Energetikos ministerija žada apsispręsti atlikusi galimybių studiją ir įvertinusi poveikį aplinkai.

Sklypo plano parengimo išlaidas apmokėtų KVJUD, ir tam numatomos lėšos ateinančių metų sąmatoje, tačiau būti formaliu planavimo organizatoriumi ne savo teritorijoje direkcijai draudžia įstatymas.

Neleis žaisti

Gruodžio pradžioje uosto ribų klausimas kartą jau buvo aptartas dalyvaujant Susisiekimo, Aplinkos, Energetikos ir Ūkio ministerijų, Ministro pirmininko tarnybos, NŽT, Klaipėdos miesto savivaldybės ir KVJUD atstovams. Tąkart NŽT atstovė pareiškė nuomonę, kad numatomą sklypą galima priskirti susisiekimo komunikacijoms. Ji rekomendavo dėl planavimo kreiptis į Klaipėdos savivaldybės administraciją.

Tačiau šios atstovai atsikerta, kad tokios rekomendacijos prie įstatymo neprisiūsi. "Galime rengti planus. Ir to siekėme, kol vyko diskusijos, kam perimti žemėtvarkos reikalus iš apskričių, nes numatėme, kaip tikrovėje bus. Tai dabar tegu visi ir aiškinasi vyriausybiniu lygiu", - piktinosi uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius.

"Jau ne pirmą kartą išgirdau nuoskaudą dėl apskričių reformos. Aš taip pat buvau šalininkas, kad savivaldybė tvarkytų žemės klausimus, nes taip būtų paprasčiau. Dabar planavimas vis tiek gula ant jos pečių. Pats inicijavau Vyriausybėje klausimą dėl uosto ribų pietinėje dalyje pakeitimo, o dabar viskas gali užstrigti", - nuogąstavo KVJUD generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Ministras E.Masiulis žada neleisti institucijoms "žaisti teniso" ir vilkinti svarbių objektų statybas. Nes tam, kad uostui reikalingi nestandartiniai planavimo sprendimai, anksčiau yra pritaręs premjero vadovaujamas Tranzito komitetas. Ministras siūlo klausimą tarpžinybiniame pasitarime dar kartą svarstyti artimiausiu metu. Tik greitų apsukų čia vargu ar galima tikėtis, kai uosto plėtra į pietus ir dujų terminalo statyba turi priešininkų Seime. Todėl iki galo šiandien niekam neaišku, kas ir su kuo dėl naujo sklypo "žaidžia tenisą".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"