TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Rąstus parduosim - pirksim lentų

2007 11 06 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos miškininkai nebesupranta, kodėl per dideles lentpjūves pagal vietos išteklius pasistatę medienos perdirbėjai jiems verčia kaltę dėl žaliavų trūkumo ir stabdomų įmonių.

Šiemet per Klaipėdą ir Latvijos uostus į Skandinaviją bus išvežta arti milijono kubinių metrų popiermedžių - kone šeštadalis visos Lietuvoje iškirstos medienos. Iš Švedijos į Klaipėdą keltais grįžta ten pagaminto popieriaus ritiniai.

Šiemet kilusį ažiotažą dėl skandinavų sukeltų Lietuvoje rąstų kainų pastarosiomis dienomis paskatino Lietuvos ir Kanados bendrovės "Pajūrio mediena" pranešimas, esą didžiausia šalies medienos eksportuotoja priversta stabdyti lentpjūvę dėl žaliavos trūkumo.

Asociacijos "Lietuvos mediena" prezidentas Sigitas Paulauskas spaudoje išreiškė nuogąstavimą, esą jei valstybinės miškų urėdijos nebus įpareigotos parduoti medieną tik vietos gamintojams, tai gali sustoti visa medienos pramonė.

Aplinkos ministro patarėjas Aidas Pivoriūnas mano, kad visuomenę gąsdinantys verslo nuosmukiu medienos perdirbėjai elgiasi netinkamai.

"Dar prieš trejus metus "Pajūrio medienos" savininkas kalbėjo apie įmonės pertvarkymą. Tai joks netikėtumas. Džiaugiuosi, kad atsirado galimybė miškininkams užsidirbti, nes prieš kelerius metus, kai po uragano "Ervinas" pjautinių rąstų kainos krito iki malkų lygio, niekas nepasisiūlė mokėti brangiau, kad palaikytų miškų augintojus. Kai kurios verslo grupės yra įpratusios versle taikyti spaudimo metodus, dabar laikas jų atsisakyti ir dirbti normaliai", - savo poziciją dėl aukštų medienos kainų LŽ išsakė A. Pivoriūnas.

Prarado rinką

Trijų lentpjūvių Kanadoje savininko Hardarshano Johalo 1994 metais Klaipėdoje įsteigta "Pajūrio mediena" nuostolingai dirba nuo 2005 metų, nors iki tol pardavimas buvo pasiekęs 100 mln. litų per metus. Bendrovės vadovė Irena Vitkevičienė, kalbėdama su LŽ, vardijo ir kitas priežastis, ne tik medienos trūkumą, kodėl įmonė priversta išmontuoti ir parduoti lentpjūvės įrangą, o 190 žmonių atleisti iš darbo.

"2005 metais nuostolingai pardavėme "Ukmergės energijai" katilinę, tačiau gamyba dar buvo pelninga. Tradicinės mūsų eksporto rinkos - Anglija ir Jungtinės Valstijos. Prieš dvejus metus audros nusiaubė Kanadą. Šalies vyriausybė paskatino įmones kuo skubiau perdirbti išverstus rąstus. Pigi Kanados mediena pasiekė net Angliją. Vabalų pažeistų miškų Kanadoje šiais metais skaičiuojama 800 mln. kubinių metrų. Kai uraganas išvertė daug medžių Vokietijoje ir Švedijoje, medienos kaina ir ten krito. O Lietuvoje rąstai ėmė brangti, žaliavos pradėjo trūkti. Nupirkta nauja moderni lentpjūvės įranga neišnaudojo galingumo. Pasaulinėje rinkoje susiklostė mums nepalankios konkurencinės sąlygos. Lietuvos Vyriausybės prašėme gamintojams skirti medienos kvotas, bet į tai nebuvo atsižvelgta. Be to, valstybė mums nuolat įšaldo apyvartines lėšas, sulaikydama pridėtosios vertės mokesčio, siekiančio apie 3 mln. litų, grąžinimą", - aiškino I.Vitkevičienė.

Pasak jos, per trejus metus patirtų apie 30 mln. litų nuostolių padengė savininkas, todėl įmonė nebankrutuoja, tik pertvarko veiklą.

Dar praėjusį pavasarį bendrovės valdyba svarstė 15 ha teritorijos beveik miesto centre, šalia Liepų gatvės, panaudojimo namams statyti idėją, o veiklą nusprendė apriboti karkasinių namų gamyba.

"Lentpjūvės įrangą parduosime į Rusiją, pirkėjų yra. Už ją buvo mokėta labai brangiai, būtų gerai atgauti tą pačią sumą. Namų statybai lentas teks pirkti, jų Lietuvoje yra", - sakė I.Vitkevičienė.

Uoste - popiermedžiai

Valstybinės miškotvarkos tarnybos duomenimis, šiemet per Klaipėdą ir Latvijos uostus į Skandinaviją bus išvežta arti milijono kubinių metrų popiermedžių - kone šeštadalis visos Lietuvoje iškirstos medienos. Klaipėdos uosto statistikoje nurodoma, kad miškininkystės produktų eksportas per šių metų 9 mėnesius išaugo 39 proc., tačiau ta pusė milijono tonų medienos sudarė vos 2,5 proc. visos uosto apyvartos. Iš Švedijos į Klaipėdą keltais grįžta ten pagaminto popieriaus ritiniai.

"Mokslininkai yra parengę miškų kirtimo planus iki 2030 metų ir prognozes tikslina kas 3 metus. Pramonininkams jos žinomos. Daugiau iškirsti negalima. Jeigu turėtume celiuliozės fabriką, popiermedžių į Skandinaviją neparduotume. Kodėl verslo atstovai be paliovos stato įmones, o nutrūkus importui nesugeba tvarkytis?" - stebėjosi A.Pivoriūnas.

Pasak miškininkų, standartiniai popiermedžiai - 13-16 centimetrų skersmens. Vienintelė Alytaus lentpjūvė turi įrangą, kuri pjauna lentas ir iš 12 centimetrų skersmens medžių.

Visiems neužtenka

Dar pernai Generalinė miškų urėdija verslininkus įspėjo, kad paraiškose nurodomas pirkimų kiekis kasmet didėja ir kelias dešimtis kartų viršija numatomus pagaminti medienos kiekius. Medienos poreikis šiemet, palyginti su 2006 metais, padidėjo 64 procentais. Atitinkamai sustiprėjo pirkėjų konkurencija.

Valstybinės miškotvarkos tarnybos vadovas Andrius Kuliešis taip pat įsitikinęs, kad suirutė medienos rinkoje šiemet kilo dėl to, kad perdirbėjams vidaus rinkoje ankšta.

"Lietuvoje yra daugiau kaip 2 mln. hektarų miškų: pusė priklauso valstybinėms urėdijoms, 750 tūkst. hektarų - privatūs, o 300 tūkst. hektarų - rezervinėje žemėje. Miškų kirtimas stabilus ir kontroliuojamas. Prekinės medienos paruošiama po 6-6,5 mln. kubinių metrų kasmet pagal patvirtintus miškotvarkos projektus. Pjaunamų rąstų kaina vietos rinkoje šiemet pakilo apie 30-40 proc., popiermedžių - dvigubai. Kada nors mediena vėl atpigs", - mano A.Kuliešis.

A.Piviriūno pastebėjimu, medienos kainos spalį stabilizavosi ir net ėmė mažėti. "Medienos bangavimo ciklas kartojasi kas 3 metus ir atvirkščiai veikia celiuliozės kainą. Baltijos šalys yra patekusios į Skandinavijos pramonės koncernų įtaką. Šiemet jie jau baigia apsirūpinti mediena", - sakė miškus valdančios ministerijos atstovas.

Išeitis - ilgalaikės sutartys

Ūkio ministerijos Pramonės ir verslo departamento direktoriaus Kęstučio Murausko žiniomis, Rusija apribojo apvalios medienos eksportą, tačiau netaiko akcizo lentoms. Todėl baldų pramonė gali įsivežti lentų iš Rusijos, o medienos plokščių - iš Lenkijos.

"Kai nepakanka įmonei žaliavos, ji turi arba užsidaryti, arba išsikelti ten, kur medienos pakanka", - sakė K.Murauskas.

"Rusijoje yra milžiniškų lentpjūvių. Jungtinių Valstijų ir Skandinavijos koncernai labai daug investavo į Rusijos miškų ūkį. Kai kurios mūsų įmonės lentas importuoja iš Rusijos ir jas papildomai šlifuoja. Kitaip Lietuva nebūtų išgarsėjusi Europoje kaip padėklų prekybai gamintoja", - pažymėjo A.Pivoriūnas.

"Skandinavai palaiko stabilią medienos kainą, nes brangina pastovų vartotoją. Ta Lietuvos mediena jiems - tik lašas jūroje, kai sunaudoja 15-20 mln. kubinių metrų per metus. Lietuvoje miškininkai su pramone taip pat galėtų labiau bendrauti. Ilgalaikės sutartys geriau nei vienadienė nauda", - įsitikinęs miškotvarkininkas A.Kuliešis.

Aplinkos ministerija pritaria tam, kad su miškininkais būtų pasirašomos ilgalaikės sutartys. "Bus įdomu, ar daug medienos įmonių ryšis pasirašyti ilgalaikio tiekimo sutartis, jei kainos ims kristi. Tokių pramonininkų nebus daug", - prognozavo A.Pivoriūnas.



DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"