TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

RATC kryžkelėje: tobulinti ar... griauti?

2011 06 03 0:00
Alinos Ožič nuotrauka

Praėjusią savaitę Seimo Aplinkos apsaugos komitetas sukvietė į pasitarimą krašto savivaldybių merus ir Regioninių aplinkos tvarkymo centrų (RATC) vadovus. Komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas tokio susitikimo priežastimi įvardijo komiteto narių nuomonių dėl aplinkos tvarkymo sistemos skirtumus. Esą Seimo nariai nesutaria, ar dabartinė šalies RATC sistema yra gera, ar ją reikėtų keisti.

Savivaldybių ir RATC atstovai neranda logiško paaiškinimo, kodėl Seime užsimota sugriauti kone dešimtmetį pagal Europos Sąjungos (ES) direktyvas kuriamą ir jau veikiančią atliekų tvarkymo sistemą.

"Dabartinė atliekų tvarkymo sistema prieštarauja mano, kaip piliečio, nuostatoms. Dvejus metus svarstomi Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai, o mes nesusitariame, ką daryti, kad 90 proc. atliekų nebevežtume į sąvartynus", - kalbėjo J.Šimėnas. Pirmiausia jis siūlo rūšiuoti ir tvarkyti atliekas arčiausiai jų susidarymo vietų. Tai atskirti biologiškai skaidžias ir antrines atliekas (gyventojų atsakomybė), pirmąsias - kompostuoti ir grąžinti gamtai, o kitomis, išrūšiuotomis ir išmestomis į reikiamus konteinerius, turėtų pasirūpinti savivaldybės. "Regioniniai atliekų tvarkymo centrai neturėtų statyti sąvartynuose brangių atliekų rūšiavimo įrengimų, naudoti energijos ir daryti tai, ką turi atlikti patys gyventojai", - teigė J.Šimėnas.

Jo nuomone, vietoj dabar esančių rinkliavų gyventojams reikėtų sudaryti su atliekų tvarkytojais sutartis, kuriose būtų nustatytas diferencijuotas mokestis. "Gyventojai turėtų būti suinteresuoti, nes tas, kuris tvarko atliekas, mokėtų mažai, o kuris nenori jų tvarkyti - mokėtų trigubai", - sakė J.Šimėnas.

Egzistencinis klausimas

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė sutinka, kad dabartinė sistema "šiukšlių dėžė-sąvartynas" taisytina. Tačiau būgštavo, kad regioninio principo atsisakymas reikštų grįžimą atgal ir didintų socialinę atskirtį. "Kol kas nėra pačios paslaugos apibrėžimo, nenustatytos gyventojų teisės, kalbama tik apie pareigas. Taip pat stinga aiškaus savivaldybių ir atliekų rinkėjų atsakomybės pasidalijimo. Beveik nekalbama, kur patenka gamintojų užstato pinigai. Ar gali viena savivaldybė įgyvendinti visas užduotis - pastatyti sąvartyną, sumažinti šalinamų sąvartynų, dvigubai padidinti atliekų perdirbimą, sutvarkyti biologiškai skaidžias atliekas? Manyčiau, šie dalykai pakeliami tik bendradarbiaujant", - teigė ji.

Marijampolės savivaldybės Aplinkos valdymo skyriaus vedėjas Anatolijus Lesnickas:

"Taip sunkiai kūrėme regioninę atliekų tvarkymo sistemą, o dabar jau kalbama apie jos griovimą. Kam to reikia? Jeigu esama kokių klaidelių, jas galima taisyti, bet ne viską griauti. Manau, per brangu griauti viską, kas sunkiai buvo sukurta."

Alytaus regioninio atliekų tvarkymo centro vadovas Algirdas Reipas: "RATC - savivaldybių įmonės ir būtų nerimta savivaldybėms diktuoti, kaip jas valdyti. Dabar suprantame, kad iš ES lėšų sukurtą, veikiančią sistemą norima paversti valstybės administracine struktūra. O galbūt privatizuoti. Tačiau ar tokie sprendimai apgalvoti, pamatuoti, nulemti ekologinio tikslingumo ir ekonominio atsiperkamumo motyvų?"

Ar tikrai galvojama, kaip sumažinti mokesčius gyventojams?

"Be deginimo gamyklų atliekų tvarkymo ciklo užbaigti negalėsime", - sakė UAB "Atliekų tvarkymo konsultantai" vadovas Alfonsas Brazas, vienas iš nedaugelio šios srities ekspertų, pakviestų į pasitarimą. Pasak jo, visame pasaulyje atliekų tvarkymo problema nuolat didėja, kaip ir atliekų kiekis. O dalinis rūšiavimas ir atliekų deginimas gaunant energijos kol kas lieka racionaliausiu jų panaudojimo būdu. "Sistema neveiks, kol nebus įgyvendinta gamintojų ir importuotojų atsakomybė už antrinių žaliavų perdirbimą, kol atsakomybė pagal principą "moka teršėjas" vėl bus perkelta gyventojams. Reikia išsiaiškinti, kas yra atlieka, ir nustatyti tinkamus būdus rinkti pinigus už atliekų tvarkymą. O dabar už pakuotes pinigai paimami, tik kur jie patenka?" - klausė Kretingos rajono savivaldybės vyr. specialistas Raimundas Jocius.

Klaipėdos miesto tarybos narys Vidmantas Plečkaitis palietė daugeliui kirbėjusį klausimą - kam gali būti naudingi Seime planuojami įstatymų pakeitimai? "Savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 punktas sako, kad savarankiška savivaldybės funkcija yra komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas. Tai viską ir pasako. Man patiko prezidentės Dalios Grybauskaitės pasitarime su Lietuvos merais pasakyta nuomonė, kad ji nepatenkinta savivaldybių politika dėl šilumos ūkio. Nors prezidentė žino, kad kainas tvirtina Valstybinė kainų ir energetikos komisija, o ne miesto taryba. Manau, prezidentė davė signalą Lietuvai, kad decentralizaciją būtina tęsti ir atiduoti savivaldai kuo daugiau funkcijų. Šiame pasitarime susidaro priešingas įspūdis - kad siekiama arba centralizuoti atliekų tvarkymo sistemą ir ją valdyti iš Vilniaus, arba tą veiklą privatizuoti. Privatizuokim... Šilumos ūkį, vandens ūkį, atliekų tvarkymą ir Lietuvoje greitai neliks nė vieno gyventojo, nes komunaliniai mokesčiai bus nepakeliami. Gyvenimas tai jau įrodė. Esu ne kartą išreiškęs nuomonę, kad atliekų tvarkymas - taip pat socialinė paslauga, turime rasti būdų padėti socialiai remtiniems žmonėms už ją sumokėti. Ar tai padarys pelno siekiantys privatūs valdytojai, ar savivaldybių valdomi RATC'ai?" - retoriškai klausė V.Plečkaitis.

"Baikime kalbėti abstrakčiai, įvardykime savivaldybes, kuriose esama problemų, jas spręskime, jeigu reikia, kaltuosius bauskime. Tačiau dirbkime kompetentingai, atlikę studijas, o ne iš akies. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai įkurti to regiono savivaldybių ir joms visiškai pavaldūs. Kodėl reikėtų keisti ką tik sukurtą sistemą? Kai kalbama apie mokesčių diferencijavimą, aš visada mąstau kaip tas blogiukas, kuris tik ir taikosi išsisukti nuo mokesčių. Patikėkite, jeigu tik bus kokia nors galimybė nemokėti, tai mūsų žmonės ras jų dešimtis, - sako Savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas, apibendrindamas pasitarimą. - Todėl kol kas, manau, pasiteisina bendras mokestis. Kas administruos tokią sistemą ir kiek ji kainuos, jeigu vieni mokės pagal gyventojų skaičių, kiti - pagal atliekų kiekį ir t. t.? Lietuva nedidelis kraštas, tačiau kokie skirtingi tie mūsų 10 regionų, kiekviena iš 60 savivaldybių. Jeigu Druskininkuose įvestume rinkliavą nuo galvos, o ne nuo ploto, mūsų vargšams vietiniams gyventojams išlaidos padidėtų 2,5 karto, nes jiems tektų mokėti už sodybas - pradedant Seimo narių, baigiant Maskvos, Izraelio, Vokietijos piliečių. Kai gyveni nuolat, tų atliekų būna visada daugmaž vienodai, o jeigu atvažiuoji tik į savaitgalio pikniką - į du konteinerius netelpa. Mes pastatėme konteinerius prie išvažiavimo iš gyvenviečių, tas šiukšles rūšiuojame, viskas iš tų pačių lėšų. Tačiau džiaugiamės, kad jos atsiduria konteineriuose, o ne pamiškėse. Tai aš kviečiu: gilinkimės į esmę, tirkime, tarkimės su ekspertais, mokslininkais, o tik paskui spręskime. Gražios idėjos - gerai, bet praktikoje jos neretai prasilenkia su tikrove."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"