TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Realybė sudėtingesnė už valdininkų vaizduotę

2012 07 17 8:12
LŽ archyvo nuotrauka/Vilniaus neįgaliesiems iš viso skirti tik 3 specialūs  automobiliai, todėl ligoniai ne visada sulaukia transporto, kai tenka vykti pas gydytoją.

Dalis darbingumą ir judėjimo galią praradusių Lietuvos piliečių ne tik negauna jiems priklausančių kompensacijų, bet ir nesulaukia pagalbos, kai tenka vykti pas gydytojus.

Daugiau kaip prieš porą metų nustojusi mokėti transporto išlaidų kompensacijas judėjimo sutrikimų turintiems žmonėms Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiemet atnaujino jų mokėjimą. Tačiau maždaug 400 litų per metus dydį siekiančių kompensacijų šiuo metu negauna apie 30 tūkst. neįgaliųjų.

Nesinaudoja apie 40 procentų  

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) duomenimis, 10 "Sodros" teritorinių skyrių Lietuvoje per mėnesį transporto išlaidų, kurias patiria judėjimo sutrikimų turintys neįgalieji, kompensacijoms išmoka 1,7 mln. litų "Sodros" biudžeto lėšų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išankstiniais duomenimis, Lietuvoje yra apie 80 tūkst. žmonių, turinčių judėjimo negalią, o transporto išlaidų kompensacijas gauna tik 50,7 tūkst. judėjimo sutrikimų turinčių žmonių.  

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) duomenimis, vien šiemet transporto išlaidų kompensacijos specialusis poreikis yra nustatytas 10 tūkst. 370 žmonių, iš jų daugiausia pensininkams - 7684, darbingo amžiaus asmenims - 2513, o vaikams - 173. Šios kompensacijos šiemet pirmą kartą paskirtos 4645 asmenims, pakartotinai - 5725.

Kompensacijos skiriamos ne visiems

VSDFV duomenimis, šiuo metu transporto išlaidų kompensacija siekia 0,25 bazinės socialinės išmokos (130 litų) dydžio - 32,5 lito, kurie mokami kas mėnesį pervedant juos į išmokos gavėjo banko sąskaitą arba pristatoma pagal pensijos gavėjo gyvenamąją vietą,  kurioje mokama valstybinė socialinio draudimo pensija. Atnaujintos kompensacijos mokamos ne daugiau kaip už 12 mėnesių, skaičiuojant nuo reikiamų dokumentų pateikimo dienos.

"Sodros" specialistai aiškina, kad nuo 2009 metų vidurio ne visi judėjimo sutrikimų turintys neįgalieji galėjo pasinaudoti transporto išlaidų kompensacijomis. Dvi grupės neįgaliųjų negalėjo jų gauti. Tai asmenys, kurie negali išsiversti be kito žmogaus slaugos ir todėl jiems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) nustatė nuolatinę slaugą ir tiems, kuriems nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Šiuo metu transporto išlaidų kompensacija priklauso tik tiems asmenims, kurie atitinka specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikio kriterijus.

Vilniečiams - 3 automobiliai

VSDFV duomenimis, asmenims, kuriems nustatytas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, kartą per 6 metus mokamos iki 4160 litų specialiųjų lengvųjų automobilių įsigijimo, jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos, bet ne didesnės už faktines išlaidas ir jeigu šie asmenys patys gali vairuoti šiuos lengvuosius automobilius.

Vilniaus miesto socialinės paramos centro vyresnioji socialinio darbo organizatorė Lina Kliukaitė pasakoja, kad ji koordinuoja socialinės pagalbos teikimą apie 60 Žvėryno ir Naujamiesčio seniūnijų gyventojams. "Vilniaus neįgaliesiems iš viso skirti tik 3 specialūs  automobiliai, todėl žmonėms dažnai reikia iš naujo derintis vizitų pas gydytojus laiką, kad galėtų pasinaudoti mūsų transportu. Kelionė pirmyn kainuoja 5 litus, o į abi puses - 10 litų", - sako ji.

Padėjo artimųjų parama  

LŽ skaitytoja Eglė, kuri prieš porą metų slaugė paralyžiuotą savo vyrą, mano, kad greičiausiai tokia kompensacija naudosis pensinio amžiaus žmonės, o ne sunkūs, iš lovos nepasikeliantys ligoniai, nes ji nėra didelė, o jai gauti reikia gaišti laiką dokumentams tvarkyti.

"Labai abejoju, ar būčiau radusi tam laiko, nebent šis poreikis yra nustatomas kartu su nedarbingumo lygiu. Be šios kompensacijos buvo daugybė svarbesnių reikalų: kaip gauti invalido lovą, kai jos laukia daugybė neįgaliųjų, ar elektrinį invalido vežimėlį, be to, mano vyras prašė jam surasti gerą specialų autobusiuką, tinkantį keliauti elektriniame invalido vežimėlyje jame. Tačiau ši jo svajonė nespėjo išsipildyti, jis mirė po mėnesio, kai man apie ją prasitarė", - pasakojo moteris.  

Eglė pamena, kad šeima naudojosi Vilniaus socialinės paramos centro pasiūlytu specialiuoju transportu - specialiu autobusiuku, turinčiu keltuvą elektroniniam invalido vežimėliui pakelti kartu su jame sėdinčiu ligoniu.

"Už kelionę juo pirmyn į onkologinį institutą mokėjome apie 5 litus, tai buvo tikrai nedideli pinigai, tačiau erzino tai, kad užsisakyti jį reikėdavo kone prieš dvi savaites iki vizito pas gydytoją. Juk sunkių ligonių būklė dažnai kinta, važiuoti kartais tekdavo staiga smarkiai pablogėjus vyro sveikatos būklei. Be to, savivaldybės mašina nelaukdavo, kol baigsime savo gydymo reikalus, todėl panorus grįžti namo reikėdavo iš naujo kviesti vairuotoją ir automobilio laukti pusvalandį, kol jis išvežios kitus nepaeinančius ligonius.

Man su vyru kartais trūkdavo kantrybė, todėl neretai pavežti vyrą į ligoninę prašydavau jo draugų ir artimųjų. Nors vargo daugiau - reikėjo vyrą pakelti iš vežimėlio, jį patogiai įsodinti į lengvąjį automobilį, o patį vežimėlį sulankstyti ir įdėti į bagažinę, laukti specialaus transporto po ilgų apžiūrų nebesinorėdavo nei man, nei tuo labiau skausmus kenčiančiam vyrui", - pasakojo ji.

Eglė svarsto, kad nors pinigai ir nedideli, ne tokiems sunkiems judėjimo negalią turintiems ligoniams kiekvienas litas yra brangus, jiems ir taip reikia pirkti daug priežiūros priemonių - kremų nuo pragulų, šutimų, sauskelnių, drėgnų servetėlių.  

Tenka eiti ilgą kelią

Pagal dabar galiojančią kompensacijų transporto išlaidoms suteikimo tvarką iš pradžių neįgalusis turi kreiptis į savo gydantį gydytoją, kuris nustatytų, ar jo savarankiškumo lygis atitinka specialiesiems poreikiams būtinus kriterijus. Gydytojas parengs reikiamus dokumentus ir nusiųs juos į NDNT teritorinį skyrių. Siuntimą į šią tarnybą medikas turi išrašyti ir tada, jeigu to reikalauja pats pacientas, nors jis ir neatitinka minėtų kriterijų - tai pažymima siuntimo dokumentuose. Sprendimą skirti kompensaciją NDNT komisija priima atsižvelgdama į gydytojų nustatytą diagnozę ir į tai, kad taikant gydymą ir reabilitacijos priemones išlieka organizmo funkcijų sutrikimų.

Faktai

Invalidumo grupės pagal dabar galiojančią tvarką nėra nustatomos. Asmenys, kuriems nustatytas 0-25 proc. darbingumas, yra laikomi nedarbingais, 30-55 proc. - iš dalies darbingais. Darbingumo lygis nustatomas procentais ir neskirstomas į grupes. Asmenų, kuriems iki 2005 m. liepos 1 d. buvo nustatytas I gr. invalidumas, invalidumo grupė prilyginama 20 proc. ir jie laikomi nedarbingais.

Šaltinis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"