TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Redakcijos paštas. Suderinkime konkurencingumą ir klimato kaitos mažinimo priemones

2015 04 21 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Nerimsta aistros dėl ES klimato kaitos politikos ir klimato kaitą mažinančių priemonių. Išsiskyrė požiūriai į Europos Komisijos siūlymą, kaip reikėtų elgtis su apyvartiniais taršos leidimais (ATL), išimtais iš rinkos, ir dėl priemonės, rinkos stabilumo rezervo, veikimo pradžios.

Tiems, kurie mažiau įsitraukę į šio klausimo nagrinėjimą, paminėsime, kad Lietuvos apdirbamosios pramonės atstovai pritaria Aplinkos ministerijos pozicijai, laiko ją kompromisine, palankiausia šiame derybų etape, galinčia atitikti oponuojančiųjų lūkesčius. Jos esminės nuostatos dėl apyvartinių taršos leidimų, išimtų iš apyvartos, yra dvi. Dėl sumažėjusios kainos iš rinkos išimti ATL gali būti perkelti į rinkos stabilumo rezervą. Pagal ankstesnį variantą juos būtų tekę grąžinti į rinką. Kita nuostata susijusi su rinkos stabilumo rezervo veiklos pradžia. Taigi kompromisas - jo veikimą pradėti anksčiau, t. y. 2019 metais, o ne 2021-aisiais, kaip numatyta.

Kad paaiškinimas būtų išsamesnis, pravartu papildyti spaudoje jau paskelbtus pranešimus, net nusistebėjimą šalies pozicija, skirtingas Europos Sąjungos valstybių narių nuomones, išdėstyti oponuojančiųjų ir energetikos srities bei apdirbamosios pramonės požiūrius.

Nuomonės skiriasi ne dėl prioritetų, kas svarbiau - atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra ar energijai imlių sektorių ir tradicinių energijos šaltinių palaikymas, bet kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp taršos mažinimo priemonių ir palankesnių pramonės veiklos sąlygų nemažinant konkurencingumo. Jau minėtas ATL išėmimas iš apyvartos ir rinkos stabilumo rezervo sukūrimas yra viena iš priemonių, kuriomis Europos Komisija stengiasi pakelti smarkiai kritusią jų kainą. Kainos didinimas skirtingai veikia energetikos ir gamybos sektorius. Europos Sąjungos energetikos sektoriaus įmonės gali nesunkiai perkelti išaugusius kaštus galutiniam vartotojui, o pramonės įmonės, taip pat ir Lietuvos, konkuruodamos pasaulinėje rinkoje negali šito padaryti. Pramonei tenka prisitaikyti prie ambicingiausių pasaulyje klimato kaitos mažinimo priemonių.

Todėl autoritetingiausiai ES pramonei atstovaujanti organizacija BUSINESSEUROPE pabrėžia, kad rinkos stabilumo rezervo veikimo pradžia turi būti suderinta su priemonėmis, kuriomis siekiama sumažinti gamybos perkėlimo riziką dėl klimato kaitos mažinimo priemonių už Europos Sąjungos ribų, sutrumpintai - anglies dioksido nutekėjimo riziką.

Lietuvai šis pareiškimas nebūtinai reiškia gamyklų perkėlimą į gretimas šalis, kurių įsipareigojimai mažinti klimato kaitą yra menkesi. Mūsų valstybėje sumažės investicijos į jų plėtrą. Tuo metu neįsipareigojusiose kitose šalyse jos augs. Bendra pasaulinė tarša šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis didės.

Tai žinomos tiesos, bet Lietuvoje jos jau įgauna konkretų pavidalą. Cemento importas šiuo metu sudaro apie 35 proc. šalyje sunaudojamo jo kiekio. 15 proc. to cemento patenka iš mažiau įsipareigojusių valstybių. Ir ši importo dalis didėja. Stiklo gamybos srityje tendencijos panašios. Lakštinio stiklo Lietuvos įmonės nebegamina, o kitų rūšių stiklo importas siekia 40 procentų. Ši dalis taip pat didėja.

Padėtis azotinių trąšų atveju dar sudėtingesnė. Šis sektorius Europos Sąjungoje pripažintas kaip jautrus, jis veikiamas dar ir kitų teisinio reguliavimo priemonių, sektorių taršos rodiklių mažinimo faktorių. Netolimoje ateityje, esant dabartinėms tendencijoms, taršos mažinimo įpareigojimai pasieks ne tik technologinę, bet ir termodinaminę, fizikos dėsnių apibrėžtą ribą.

Apibendrinant reikia pasakyti, jog pastaruoju metu priimti sprendimai kaip tik didina anglies dioksido nutekėjimo riziką. Sektorių taršos rodiklių mažinimo faktorių naudojimas sukuria tokias sąlygas, kad ir geriausios bendrovės privalės pirkti apyvartinius taršos leidimus. Augančios įmonės turės juos pirkti, tuo metu mažinančios gamybą gaus jų nemokamai ir galės parduoti.

Taip pat svarbu, kad būtų atsižvelgta į konkurencingumo pokyčius dėl tiesioginių ir netiesioginių kaštų padidėjimo, kuriuos lemia klimato kaitos mažinimo priemonės. Turimas galvoje elektros kainų padidėjimas dėl klimato kaitos mažinimo priemonių pramonės sektoriams, kurie patys negamina elektros energijos. Šioje srityje ES šalių galimybės ir taikomos paramos schemos gana smarkiai skiriasi.

Todėl manome, kad su Europos Komisijos siūlymais, kurie didina apyvartinių taršos leidimų kainas, įskaitant rinkos stabilumo rezervo sukūrimą, kartu, o ne kada nors vėliau, turėtų būti iš esmės peržiūrėtos ir patvirtintos anglies dioksido nutekėjimo riziką mažinančios priemonės.

Beje, Lietuvoje investavusių įmonių apklausa parodė, kad nuostabą jų atstovams kelia ne apdirbamosios pramonės pozicija minėtu klausimu, bet didelė elektros transportavimo kaina mūsų šalyje - viena didžiausių Europos Sąjungoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"