TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Referendumu sieks įveikti valdžios užsispyrimą

2012 09 17 9:20
A.Janukonis: "Nebeturime jokio kito pasirinkimo, kaip tik pasiūlyti tiesioginės demokratijos instrumentą ir pakviesti žmones išsakyti savo nuomonės dėl biokuro per referendumą." /LŽ archyvo nuotr.

Praėjusią savaitę Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) pasiūlė kartu su Seimo rinkimais vyksiantį referendumą dėl Visagino atominės elektrinės praplėsti dar vienu klausimu.

Šilumininkai mano, kad būtų tikslinga sužinoti piliečių poziciją, ar šilumos ūkyje vartojamos brangios importinės dujos turėtų būti keičiamos beveik tris kartus pigesniu lietuvišku biokuru.

Apie tai, kodėl pasiūlyta referendumą išplėsti papildomu klausimu, su LŽ kalbėjosi LŠTA tarybos pirmininkas Andrius Janukonis.

- Kodėl šilumos tiekėjai ėmėsi tokios iniciatyvos ir kodėl tokiai pozityviai idėjai kaip biokuro naudojimas įgyvendinti prireikė netgi referendumo?

- Šilumos tiekėjų asociacija, vienijanti visas Lietuvoje veikiančias šilumos tiekimo įmones, labai konstruktyviai dirba su mokslo organizacijomis, su akademine visuomene, politikais, politinėmis partijomis bei vartotojais. Kartą per savaitę asociacija kviečiasi į pasitarimus visų susijusių su šilumos ūkiu institucijų atstovus, pradedant nuo vartotojų, baigiant energetikos įmones kontroliuojančių institucijų pareigūnais. Tačiau per pastaruosius ketverius metus nesulaukėme nei vieno Energetikos ministerijos atstovo. Per šios Vyriausybės kadenciją nebuvo jokio šilumininkų bendradarbiavimo su šia ministerija. Surengtas tik vienas susitikimas su energetikos ministru. Praėjusiais metais naudojant gamtines dujas Lietuvoje buvo pagaminama daugiau kaip 80 proc. šilumos energijos. Susitikimo metu siekėme atkreipti ministro dėmesį į tai, kad per šildymo sezoną kainos vartotojams bus rekordiškai didelės. Dar 2011 metų vasarą pasiūlėme priemonių planą, kuris kartu yra ir mūsų ilgalaikės, strateginės kryptys. Jos buvo pateiktos dar Algirdo Brazausko Vyriausybei ir nepakito iki šiol.

- Kokias kryptis siūlote?

- Pirmoji, valstybės kryptis - sumažinti vartojamos šilumos energijos kiekį, turint omeny, kad Lietuvos būstai suvartoja vidutiniškai 4 kartus daugiau šilumos negu Skandinavijos valstybių, o patys blogiausi - net 7 kartus. Antroji kryptis, kuri priklauso šilumos tiekėjų kompetencijai, - labai brangias gamtines dujas keisti į tris kartus pigesnį biokurą. Į siūlymus nesulaukėme jokios reakcijos.

Ir pernai, ir šiais metais pasiūlėme trumpalaikę priemonę, kuri padėtų žmonėms lengviau kvėpuoti šildymo sezono metu - iki minimumo sumažinti Lietuvos elektrinės Elektrėnuose darbą, perskirstant jos gaminamą elektros energijos kiekį kur kas racionaliau dirbančioms kogeneracinėms elektrinėms Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Alytuje. Šiuo atveju elektros energijos kaina nepasikeistų, tačiau tai paveiktų šilumos energijos kainą vartotojų naudai. Efektas galėtų būti apie 4 centus vienai šilumos energijos kilovatvalandei. Šilumos energijos kainos sumažėjimą pajustų visos šalies gyventojai, o ne vien tik tų vietovių, kuriose veikia didžiausios elektrinės.

Yra mokslininkų išvados, užsienio šalių patirtis, taip pat nemažai kompetentingų specialistų, kurie išmano savo darbą ir turi nuomonę. ŠTA, į kurią jungiasi ne tik šilumos gamintojai, bet ir mokslo organizacijos bei ekspertai, lieka prie savo pozicijos: norint ilgalaikėje perspektyvoje tvariai spręsti šilumos kainų klausimą, būtina eiti šiomis dviem strateginėmis kryptimis.

Naudotis trumpalaikėmis priemonėmis ar ne - tai valdžios reikalas. Tačiau dėl strateginių krypčių kompromisas sunkiai suvokiamas. Ėjimas kita linkme, mūsų įsitikinimu, valstybei yra žalingas.

Todėl mes negalime likti abejingi, juo labiau kai matome, jog valstybė investuoja kardinaliai priešingomis kryptimis, pirmiausia - gamtinių dujų infrastruktūros plėtros linkme. Argumentuojama tuo, kad importuojamos iš Rusijos gamtinės dujos yra brangios, tad norima jas importuoti iš kitur pigiau. Ši iliuzija nebūtų per daug žalinga, jeigu nepareikalautų iš biudžeto milžiniškų lėšų investicijoms. Daugiausia investicijų pareikalaus suskystintų dujų terminalas. Terminalo veikimo sąnaudos per vienus metus yra ne mažesnės, kaip 300 mln. litų. Jeigu mūsų valdžia kakiu nors fantastiniu būdu gamtines dujas gautų 20 proc. pigiau, negu dabar tiekia Rusija, tai įvertinus gamtinių dujų terminalo išlaikymo išlaidas, efektas vartotojams būtų lygus nuliui. O jeigu dujas gautų 25 proc. pigiau, tai efektas vartotojams būtų vos 5 proc., o šilumos vartotojams - vos 3 procentai.

Mes siūlome kitą kelią - būti nepriklausomiems ir mokėti pigiai. Importuojamos dujos visados bus importuojamos. Ir jos visada bus mums brangios, o jų kaina visada priklausys nuo naftos kainos. Biokuras yra vietinis, o jo kaina priklausys tik nuo vietinės rinkos. Šiandien šių dviejų kuro rūšių kainų skirtumas siekia tris kartus ir jis didėja.

Be to, gamtinių dujų terminalu nebus apsiribota. Jau dabar kalbama, jog Lietuvai bus reikalinga gamtinių dujų saugykla. O tai - vėl milijardinės investicijos. Vėliau, matyt, bus pasiūlyta pakeisti esamą vamzdžių sistemą, kuri pritaikyta dujoms tekėti iš Rytų į Vakarus, kad ji veiktų priešinga kryptimi, iš Klaipėdos - į Kauną ir Vilnių. Kiti miestai, išskyrus šiuos du ir Jonavą, gamtinių dujų tiekimo požiūriu nėra reikšmingi.

Kažkaip tikima, jog paskambinus į Katarą dėl dujų neatsilieps rusiškas balsas. Tikėtis, kad pastačius terminalą dujos bus 2, 3 ar net 4 kartus pigesnės, nėra jokių šansų.

Žinodami tikrąjį kelią šilumos ūkyje, kuriuo nuėjo Švedija, Danija ir kitos Šiaurės šalys, žinodami kuro kainų skirtumo efektą, kuriuo šiandien naudojasi daugelis miestų, matome, kad mūsų valstybė eina visiškai kitu keliu, t. y. investuoja į dujas. Gamtinės dujos šilumos ūkyje - tai ne tik neracionaliai išmetami pinigai. Žengiant toliau šiuo keliu, didiesiems miestams niekada nebus leista pereiti prie biokuro, nes išlįs šių neracionalių valstybės investicijų galai.

Matome, kad tolesnės diskusijos su Vyriausybe jau nebeturi jokios prasmės, nes požiūriai skiriasi iš esmės. Nėra nė vieno Lietuvoje žinomo eksperto, kuris nepritartų šioms dviem strateginėms kryptims, o valdžioje nėra nė vieno žmogaus, su kuriuo galima būtų apie tai racionaliai pakalbėti.

Sociologinės apklausos rodo, kad 50 proc. visuomenės mano, jog šilumos kaina priklauso nuo naudojamo kuro. 31 proc. gyventojų mano, kad šilumos sąnaudų sumažinimas priklauso nuo pastatų renovacijos. Tuo tarpu valstybė už renovacijai skirtus pinigus perka sraigtasparnius, valstybės lėšas investuoja į dujų infrastruktūrą, o Europos Sąjungos paramos lėšų biokuro plėtrai neskiria.

Todėl nebeturime jokio kito pasirinkimo, kaip pasiūlyti tiesioginės demokratijos instrumentą ir pakviesti žmones išsakyti savo nuomonę dėl biokuro per referendumą. Referendumo organizuoti nereikia, jis vis viena įvyks kartu su Seimo rinkimais. Papildomų išlaidų neprireiks.

- Kodėl, jūsų požiūriu, valdžia taip užsispyrusiai ignoruoja šilumininkų siūlymus?

- Visi esame rinkėjai, esame Lietuvos piliečiai, todėl į viską reaguojame labai jautriai. Bet norėčiau likti prie konstruktyvios pozicijos. Mes ją ir toliau dėstysime. Dedamos visos pastangos, kad veikti šilumos ūkyje labai sunkiai sektųsi: stabdomi projektai, daromos kratos, siunčiami signalai į įvairias institucijas, kad biokuro projektai nebūtų finansuojami, viešųjų institucijų sprendimai skundžiami teisėsaugai. Taip atsitiko ir su biokuro projektu Vilniaus savivaldybėje.

Bet nenorėčiau plačiau to komentuoti, nes esame praradę viltį konstruktyviai kam nors valdžioje ką nors pasakyti. Matome ne tik didžiulę takoskyrą tarp valdžios ir ekspertų pozicijos, bet ir valdžios bei žmonių nuomonių skirtumą.

- Ar praėjusią savaitę nuskambėjęs ūkio ministro pareiškimas dėl neva pernelyg didelės investicijų grąžos, kurią gauna "Vilniaus energija", taip pat atspindi šią Vyriausybės poziciją?

- Ūkio ministro demaršas buvo trumpas, nevykęs ir truko ne ilgiau kaip 24 val., kol jį Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) tiesiog demaskavo meluojant. Šio pareiškimo nepriskirčiau prie kažkokių strateginių reikalų. Tai paprasčiausias vienos politinės partijos viešųjų ryšių veiksmas prieš rinkimus.

Manome, kad jis buvo suplanuotas iš anksto, pasidalyta vaidmenimis ir visiems pasakyta, kas ką turi daryti. Vieni turėjo būti šokiruoti, kiti paantrinti, treti - pritarti. Tokiu būdu buvo mėginama suformuoti nuomonę. Politikai žaidžia lauke, kuris vadinamas "šilumos kainų klausimas", jis labai jautrus ir įtemptas. Žmones šis klausimas erzina, nes visi žino, jog šildymo sezonas ateis. Tad kodėl gi tuo nepaspekuliavus? Mūsų valstybėje reguliuoti kainas yra pavesta VKEKK ir ši institucija kompetentingai atsakė į visus iškeltus klausimus.

- Grįžtant prie pastatų renovacijos ir sraigtasparnių. Kiek prisimenu, ekspertai dar prieš ketverius metus buvo įspėję Vyriausybę, kad JESICA modelis neveiks. Dabar atrodo, jog jis ir buvo sukurtas tam, kad neveiktų?

- Tik susiformavusi dabartinė Vyriausybė iš karto pakeitė paramos daugiabučių namų renovacijai modelį. Iš pernelyg patrauklaus ir galbūt nevisiškai racionalaus į tokį, kuris visiškai nepatrauklus ir visiškai neracionalus. Todėl nenuostabu, kad daugiabučių pastatų renovacijos kampanija visiškai sustojo iš karto. Metodai, kuriais turi būti grindžiama parama, kaupimo mokestis, skirtas renovacijai, ir kiti su renovacija susiję skaičiavimai yra pateikti dar dviem Vyriausybėms prieš šią.

Geriausiai žmones charakterizuoja jų nuveikti darbai. Todėl mes matome, kad ši Vyriausybė iš ES lėšų, skirtų biokuro plėtrai, sugebėjo sukurti tik vieną vienintelę priemonę, kurios suma - 75 mln. litų. Vienam projektui skiriama ne daugiau kaip 5 mln. litų. Vadinasi, investicijos numatytos tik nedideliems miestams. Didžiųjų miestų jos nepasieks niekaip, nes čia šilumos kainas mažinančio biokuro plėtros valdžia niekaip neremia.

- 2016 metai ne už kalnų, o vėliau Vilnius negalės eksploatuoti jėgainių, kurios nebeatitiks ES keliamų aplinkosaugos reikalavimų? Kaip manote, ar čia taip pat yra politinis apsisprendimas geriau mokėti baudas Briuseliui, negu naudoti biokurą?

- 2016 metų sausio 1 dieną turi būti išspręstas teršalų klausimas Vilniuje ir Kaune. 2010 metais siūlėme du būdus. Pirmas -statyti valymo įrengimus ir toliau naudoti esamą kurą, t. y. dujas arba mazutą. Tai kainuotų 1,2 mlrd. litų. Tačiau buvo rastas pigesnis būdas, kai investicijos siekia iki 800 mln. litų. Jis numato perėjimą prie biokuro, atsisakant gamtinių dujų. Šie planai buvo pateikti visoms įmanomoms valstybės institucijoms.

Tačiau buvo priimtas sprendimas nutraukti susitarimą tarp Vilniaus savivaldybės ir kompanijos "Dalkia" dėl esminės kuro konversijos - nuo dujų prie lietuviško biokuro. Dabar tas lėšas turės investuoti pati savivaldybė. Tik bėda ta, kad kiekviena diena neinvestavus į biokurą žmonėms atneša nuostolių, o investavimas į filtravimo elementus dar labiau įsuks kainų augimo spiralę.

- Turint omenyje biokuro iniciatyvų stabdymą ir kt., ar neatrodo, jog ir referendumo baigtis yra aiški. Jei atsitiks būtent taip, kokių imsitės tolesnių veiksmų?

- Referendumo idėja iš tikrųjų yra ir socialinė, ir politinė. Tikrai nesistengsime ieškoti mūsų idėjos užtarėjų, nerinksime parašų, nes tai Seimo narių prerogatyva. Manau panašiai: valdžia bandys viską nuleisti negirdom. Todėl kreipėmės ne tik į pagrindines valstybės valdžios institucijas, bet ir į savivaldybių tarybas, nes būtent žmonės vietose yra patys aktyviausi, juo labiau kad ir Seimo nariai renkami tose pačiose vietose. Todėl tikimės daugiau iniciatyvos iš apačios, kuri paskatintų mums visiems rūpimų klausimų sprendimą. Antra vertus, galbūt tai bus įdirbis ateičiai, jeigu, tarkime, ši valdžia užblokuotų referendumą. Galbūt tai paskatins būsimą Vyriausybę pamąstyti ir apie biokurą. Nesvarbu, pasirinksime referendumą ar kitus būdus, svarbiausia, kad teisingos mintys būtų išklausytos, blaiviai įvertintos ir priimti teisingi sprendimai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"