TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Regiono energetikos problemos pavieniui neįveikiamos

2012 06 20 6:45

Vidurio Europa per kelis ateinančius dešimtmečius gali tapti dar labiau priklausoma nuo naftos ir dujų importo iš Rusijos.

Iki 2025-ųjų Vidurio Europos šalyse (ES-11) energijos poreikis gerokai išaugs, o Vakarų Europos valstybėse (ES-15) išliks stabilus ar net mažės. Tai reiškia, kad ES-11 valstybės susidurs su investicijų poreikiu ir patirs augančios priklausomybės nuo importo riziką, o ES-15 valstybėms tai negresia.

Tokias prognozes pateikia mokesčių ir verslo konsultacijų kompanija "Ernst&Young", pagrindines Vidurio Europos energetikos kompanijas vienijančios organizacijos (CEEP) užsakymu parengusi Vidurio Europos energetikos sektoriaus studiją "Prahos ataskaita".

Prognozuoja elektros kainų šuolį

Studijoje atkreipiamas dėmesys, kad Vidurio Europos šalys nevienodai priklausomos nuo energijos išteklių importo, be to, padėtis per kelis ateinančius dešimtmečius gali pasikeisti. Pavyzdžiui, priklausomybė nuo importo Estijoje, Rumunijoje ir Čekijoje yra mažesnė beveik 30 procentų.

Kitos valstybės importuoja gerokai daugiau. Antai Lietuva, anot ataskaitos, po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo yra priversta 84 proc. energijos atsivežti iš šalies. "Žemą importo lygį kai kuriose ES-11 valstybėse lemia didelis vidinių išteklių, dažniausiai kietojo kuro, kiekis, tačiau įgyvendinant ES aplinkos apsaugos programą šio kuro panaudojimas turės mažėti, o tai akimirksniu pakels importo lygį regione", - daro išvadą "Ernst&Young" ekspertai. 

Šiuo metu tiek ES-11, tiek ES-15 importuoja apie 90 proc. naftos ir apie 60 proc. dujų.

Ataskaitoje teigiama, kad Vidurio Europos valstybėse pagrindinė naftos ir dujų tiekėja yra Rusija, iš jos importuojama 86 proc. viso regiono naftos ir dujų poreikio. Kitos šalys Vidurio Europai tiekia mažiau nei 15 proc. naftos ir dujų. Rusija taip pat yra vienintelis naftos produktų tiekėjas Lietuvai ir Slovakijai. Mažiausiai nuo Rusijos priklauso Rumunija, iš didžiojo Rytų kaimyno importuojanti 46 proc. naftos ir dujų. Rusija patenkina 88 proc. gamtinių dujų poreikio Vidurio Europos regione.

Analitikai teigia, kad Vidurio Europos regionas taps pažeidžiamas vykdant ES apribojančią teršalų išmetimo politiką, kadangi dėl aplinkosaugos reikalavimų valstybėse, kurių energetikos pirminių išteklių didžiąją dalį sudaro akmens anglys, elektros kainos po 2012 metų gali gerokai išaugti.

Europa pralaimi konkurencinę kovą

Koncerno "Achemos grupė" prezidentas Arūnas Laurinaitis per studijos pristatymą atkreipė dėmesį, kad nepaisant pastangų vis dar išlieka kliūčių, užkertančių kelią pramonės įmonėms, gyventojams, paslaugų sektoriui visapusiškai pasinaudoti energijos rinkos atvėrimo pranašumais. 

Svarbiausi barjerai - per ilgai užsitęsęs Baltijos valstybių energetikos sistemų integracijos į ES energetikos sistemas procesas ir nepakankami ES narių tarpvalstybiniai elektros ir dujų jungčių pajėgumai ar jų trūkumas.

Lietuva nėra išimtis, kadangi turi vienintelį dujų vamzdį iš Rusijos ir neturi jokių jungčių su pietinėmis valstybėmis per Lenkiją. Todėl, pasak A.Laurinaičio, koncentruojantis į suskystintų gamtinių dujų terminalo Klaipėdoje statybą, nereikėtų pamiršti ir gamtinių dujų vamzdyno su Lenkija projekto. Ne mažiau svarbus nei dujų tinklai yra ir elektros tinklų sujungimas su Vakarais.

"Šiame nuolat besikeičiančiame pasaulyje konkurencingumas yra pati silpniausia Europos vieta. Jeigu kada nors bus parengtas pasaulio ekonomikos žemėlapis iki 2050 metų, jame aiškiai dominuos Kinija, Indija, Brazilija, galbūt Rusija, Indonezija ar kitos šalys, bet ne Europa. Europos konkurencingumo nebus įmanoma pasiekti, jeigu brangi energija sudarys jos gaminamos produkcijos kainos pagrindą. Jeigu turėsime neadekvačiai brangią energetiką, Europa bus pasmerkta atsilikti ir prarasti lyderio vaidmenį", - kalbėjo A.Laurinaitis.

Ne konkuruoti, o bendradarbiauti

Europos energetikos kompanijas vienijančios organizacijos vyriausiasis vykdomasis direktorius Januszas Luksas akcentavo, kad susidurdamos su energetikos iššūkiais Vidurio Europos šalys turėtų dirbti išvien - ir kaip lobistės ES struktūrose, ir spręsdamos infrastruktūros klausimus.

"Vidurio Europa užima ypatingą vietą ES energetikos sektoriuje ne tik dėl ekonominio ir socialinio potencialo, bet ir dėl palankios geografinės padėties - kaip tranzito valstybės", - kalbėjo CEEP vadovas J.Luksas.

Ataskaitoje pabrėžiama, kaip svarbu koordinuoti dujų tranzito klausimus regione. "Tik veikdamos kartu šio regiono valstybės gali įgyti reikiamą svorį vesdamos derybas su dujų tiekimo milžinais. Kiekviena šalis atskirai negali to padaryti efektyviai. Šių derybų koordinavimas ES lygiu turi būti laikoma būtinybe", - sakoma joje.

"Ernst&Young" analitikų nuomone, bendros ES tranzitinės dujų tiekimo sistemos sukūrimas padėtų spręsti tiekimo saugumo ir diversifikavimo klausimus. "Suskystintų dujų terminalai padės diversifikuoti dujų tiekėjus. Bet bendri projektai turėtų būti įgyvendinami šalims bendradarbiaujant ir vengiant kelių panašių objektų statybos arti vienas kito", - teigiama ataskaitoje.

Vidurio Europos energetikos sektoriaus studija vakar pristatyta Vilniuje, Lietuvos pramonininkų konfederacijoje, į kurią susirinko būrys energetikos specialistų bei verslininkų.

Renginyje dalyvavo ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas, kuris netrukus išskubėjo į Seimą. Vakar ten po svarstymo pritarta Atominės elektrinės įstatymo pakeitimams. Įstatymo projekto dėl koncesijos suteikimo ir Lietuvos esminių turtinių įsipareigojimų prisiėmimo Visagino atominės elektrinės projekte svarstymą parlamentarai tęs šiandien.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"