TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Regionų atskirtį pabrėžia atlyginimų žirklės

2015 06 08 6:00
Bene dinamiškiausia darbo rinka pastaraisiais metais gali didžiuotis Kauno rajono savivaldybė. LŽ archyvo nuotrauka

Darbuotojų skaičiaus ir vidutinio darbo užmokesčio tendencijas šių metų pirmąjį ketvirtį daugiausia lėmė stambiausių darbdavių sprendimai, savivaldybių vykdoma darbo rinkos politika ir sezoniškumas.

Statistikos departamentas birželio 5 dieną pranešė, kad pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinis darbo užmokestis daugelyje Lietuvos savivaldybių buvo mažesnis nei prieš metus, o darbuotojų skaičius didėjo. Tokios tendencijos stebimos ir lyginant pirmojo ketvirčio darbo rinkos padėtį su ankstesniu ketvirčiu. Vis dėlto padėtis skirtingose savivaldybėse ryškiai skyrėsi.

Algos ir didėja, ir mažėja

Vidutinis darbo užmokestis bruto (neatskaičius mokesčių) labiausiai per metus sumažėjo Marijampolės (3,5 proc.), Klaipėdos (2,8 proc.) ir Alytaus (2,7 proc.) apskrityse, o kitose sumažėjo 2,4–0,5 proc. Statistikai pažymi, kad darbo užmokesčio mažėjimą 2015 metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, lėmė išmokėtos mažesnės vienkartinės premijos, priedai, priemokos ir piniginės išmokos, sezoniškumas, mažesnis darbo dienų skaičius ir kai kurios kitos priežastys.

Didžiausią darbo užmokestį prieš mokesčius šių metų pradžioje gavo Vilniaus (773,4 euro), Klaipėdos (687,7 euro) ir Kauno (680,7 euro) apskričių įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Tauragės apskrityje darbuotojų vidutinis bruto darbo užmokestis buvo mažiausias – 567,2 euro.

2015 metų pirmąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sumažėjo 46 savivaldybėse, likusiose 14 savivaldybių 1–63 eurais padidėjo. Per metus vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius padidėjo visose savivaldybėse nuo 10 eurų (Šilutės ir Kupiškio r.) iki 71 euro (Kėdainių r.), išskyrus Alytaus rajono savivaldybę, kurioje 6 eurais sumažėjo.

Pirmąjį ketvirtį didžiausias bruto darbo užmokestis buvo Vilniaus miesto (797,7 euro), Visagino miesto (758,8 euro) ir Kėdainių rajono (755,6 euro) savivaldybėse, o mažiausiai uždirbo Šalčininkų (492,4 euro), Zarasų (511,8 euro) rajonų ir Kalvarijos (519,1 euro) savivaldybių įmonių darbuotojai.

Vidutinis darbuotojų skaičius per metus labiausiai išaugo Kauno rajono, Jurbarko rajonų savivaldybėse, o sumažėjo - Pakruojo ir Pagėgių rajonuose.

Proveržis ne tik Kauno rajone

Bene ryškiausias darbo rinkos proveržis Lietuvoje ne tik pirmąjį ketvirtį, bet ir visus metus juntamas Kauno rajone, kuris sparčiausiai auga vidutiniu darbuotojų skaičiumi, taip pat užėmęs tvirtas pozicijas tarp darbo užmokesčio augimo lyderių.

„Tai susiję daugiausia su Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) įsikūrusiomis įmonėmis, kurios ir siūlo daugiausia neblogai apmokamų darbo vietų“, – LŽ aiškino Kauno teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Inga Balnanosienė. Pasak jos, nuo praėjusių metų vidurio daugiausia darbo vietų LEZ parūpino čia įsikūręs „Vičiūnų“ grupės gamybos padalinys, pieno sektoriaus įmonės.

Daug gerai apmokamų darbo vietų rajone pastaraisiais mėnesiais sukūrė Kauno oro uoste „Ryanair“ atidaryti lėktuvų remonto padaliniai, kuriuose dirbti priimta daug aukštos kvalifikacijos specialistų, kurių ir darbo užmokestis yra gerokai aukštesnis nei vidutiniškai Lietuvoje. Vidutinis darbo užmokestis Kauno rajone per metus padidėjo 9,2 procento. Tai vienas geriausių rodiklių Lietuvoje.

Per metus labiausiai darbo užmokestis pakilo Kėdainių rajone. „Geidžiamiausias darbdavys rajone yra AB „Lifosa“, kurioje ir nekvalifikuoti darbuotojai gauna geras algas ir specialistų atlyginimai nuolat didinami“, – pasakojo Kauno teritorinės darbo biržos Kėdainių skyriaus vedėjos pavaduotoja Audronė Kavaliauskienė. Pasak jos, Kėdainiuose yra ir daugiau geidžiamų darbdavių – konservų, majonezo, cukraus gamybos įmonės, kurių savininkai, norėdami išsaugoti darbuotojus, irgi priversti didinti algas.

Trūksta motyvacijos

Kol kas sunkiau paaiškinti statistikų suskaičiuoto vidutinio darbuotojų skaičiaus ir darbo užmokesčio mažėjimą Pakruojo ir Pagėgių rajonuose. Pasak Šiaulių teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotojos Jolantos Mikšionytės, Pakruojo rajone šiemet daugiau nei prieš metus žmonių įdarbinta, daugiau užregistruota laisvų darbo vietų, tačiau darbdavių nėra daug – stambiausi iš jų AB „Dolomitas“, „Pakruojo parketas“, UAB „Kanrugė“ ir dvi žemės ūkio bendrovės.

Per metus mažai pakito pajamos ir tų, kurie darbo vietas susikuria patys įsigydami verslo liudijimą, tačiau eiti į samdomą Pakruojo rajone neskubama gal ir dėl menko darbo užmokesčio, kuris šiemet pirmąjį ketvirtį jis buvo 11 proc. mažesnis nei praėjusių metų pabaigoje.

Skirtingai nei daugumoje kitų savivaldybių, kaimiškuose Pakruojo ir Pagėgių rajonuose nedarbas ne ką sumažėjo ir prasidėjus žemės ūkio darbų sezonui.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis apskrityse 2015 m. I ketvirtį

ApskritisVidutinis užlmokestis, euraiPokytis per ketvirtį, proc.Pokytis per metus, proc.
Tauragė567,2-1,45,3
Marijampolė581,6-3,54,4
Šiauliai598-1,46,2
Alytus609,7-2,75,2
Utena613,7-0,56,3
Panevėžys618,8-2,46,2
Telšiai622,7-14
Kaunas680,7-2,36
Klaipėda687,7-2,84
Vilnius773,4-2,22,9
Vidutiniškai Lietuvoje699,8-2,14,3

Šaltinis: Statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"