TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Registre kaups duomenis apie visą valstybės teikiamą pagalbą

2015 07 29 6:00
Valstybės pagalba - tai subsidijos, dotacijos, negrąžintinos paskolos, lengvatinės paskolos, palūkanų subsidijos, atleidimai nuo mokesčių, jų sumažinimas, mokesčių atidėjimai, delspinigių nurašymai ir pan. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Nuo rugpjūčio 1 dienos bus registruojama visa Lietuvoje suteikta valstybės pagalba. Tikimasi, kad tai padidins įmonių skaidrumą ir stabdys neracionalų valstybės išteklių naudojimą - bus akivaizdu, kai pagalba tai pačiai įmonei tam pačiam tikslui po kelis kartus teikiama iš skirtingų valstybės šaltinių.

Iki šiol Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registre buvo kaupiami duomenys tik apie Lietuvoje suteiktą nereikšmingą (de minimis) pagalbą. Siekiant, kad būtų kaupiami duomenys apie visą Lietuvoje suteiktą pagalbą, institucijos įpareigotos iki 2016 metų sausio 1 dienos registrui pateikti duomenis ir apie pagalbą, kuri buvo suteikta nuo 2014 metų sausio 1 dienos iki 2015 metų liepos 31 dienos. Duomenis registrui teiks pagalbos teikėjai.

Ūkio ministerija teigia, kad verslui teikiamos finansinės paramos priemonės paprastai laikomos valstybės pagalba, jei jos teikiamos iš valstybės išteklių, teikia įmonėms išskirtinę ekonominę naudą, kurios jos įprastai negautų, yra skirtos tik tam tikriems sektoriams arba tik kai kurioms įmonėms ir iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją bei veikia prekybą tarp Europos Sąjungos šalių.

Valstybės finansinė pagalba - tai subsidijos, dotacijos, negrąžintinos paskolos, lengvatinės paskolos, palūkanų subsidijos, atleidimai nuo mokesčių, jų sumažinimas, mokesčių atidėjimai, delspinigių nurašymai ir pan.

Tuo tarpu nereikšminga (de minimis) pagalba yra tokia, kuri nedaro poveikio prekybai tarp valstybių narių ir neiškraipo konkurencijos arba nekelia tokios grėsmės. Pagal bendrą taisyklę, bendra nereikšmingos (de minimis) pagalbos suma vienai įmonei per 3 metus neturi viršyti 200 tūkst. eurų su tam tikromis išimtimis atskiriems sektoriams.

Didesnis teisinis tikrumas

Ūkio ministras Evaldas Gustas LŽ sakė, kad centralizuotas duomenų apie visą valstybės pagalbą kaupimas vienoje vietoje, t.y. registre, ministerijos manymu, bus efektyvus būdas užtikrinti didesnį aiškumą ir skaidrumą bei užkirsti kelią neteisėtam pagalbos suteikimui ir neracionaliam valstybės išteklių naudojimui. Pavyzdžiui, kai pagalba tai pačiai įmonei tam pačiam tikslui po kelis kartus teikiama iš skirtingų valstybės šaltinių.

„Šiame registre kaupiami duomenys verslui suteiks didesnį teisinį tikrumą, kadangi verslas galės žinoti, kiek ir kokios pagalbos jau yra gavęs, ar dar gali teisėtai gauti tam tikrą valstybės pagalbą. Jei ši pagalba suteikta neteisėtai, ji su palūkanomis gali būti išieškoma iš neteisėtos valstybės pagalbos gavėjų, t.y. įmonių“, - sakė ūkio ministras.

Jis pridūrė, kad iki šiol Lietuvoje veikęs siauresnės apimties registras buvo minimas kaip gerasis pavyzdys ES, siekiant užtikrinti tokios pagalbos teikimo teisėtumą.

Registras - pažangesnė priemonė

Pavelas Jacunskij, Konkurencijos tarybos Viešųjų subjektų priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojas, nurodė, kad registras yra viena iš dviejų pagal ES teisę galimų priemonių, siekiant užtikrinti nereikšmingos pagalbos dydžio kontrolę. Kita priemonė yra įmonių deklaracijos apie tai, kiek jos yra gavusios nereikšmingos pagalbos - deklaracijos teikiamos kreipiantis dėl paramos skyrimo.

„Akivaizdu, kad registras yra pažangesnis ir patikimesnis būdas užtikrinti, kad nereikšmingos pagalbos leidžiami dydžiai nebūtų viršyti. Registre pagalbos teikėjas gali patikrinti, kiek nereikšmingos pagalbos jis dar gali suteikti įmonei ir, jeigu įmonė jau yra gavusi didžiausią leidžiamą nereikšmingos pagalbos sumą, ji nėra teikiama“, - sakė jis.

Pašnekovo teigimu, registruojant nereikšmingą (de minimis) pagalbą yra buvę atvejų, kai jos teikėjai nebegalėdavo suteikti daugiau paramos, nes gavėjai jau buvo pasiekę maksimalias nereikšmingos pagalbos ribas, nustatytas ES reglamentuose. Jis paaiškino, kad suteiktos valstybės pagalbos registre veikia nereikšmingos pagalbos ribų kontrolės algoritmas, užtikrinantis, kad pagalbos teikėjai negalėtų įvesti duomenų apie suteiktą nereikšmingą (de minimis) pagalbą, jeigu tokia pagalba viršytų pagalbos gavėjui nustatytas maksimalias paramos ribas. Todėl valstybės pagalbos teikėjai, kurie jau buvo priėmę sprendimą suteikti pagalbą, turėdavo šį sprendimą atšaukti arba sumažinti paramos dydį taip, kad nebūtų viršytos minėtosios ribos.

Valstybės pagalbos teikėjais gali būti valstybės valdymo ar savivaldybės institucijos arba kiti juridiniai asmenys. Valstybės pagalbos gavėju gali būti bet koks ūkio subjektas, vykdantis ūkinę veiklą.

Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registrą administruoja Konkurencijos taryba.

Statistika

Nereikšminga pagalbaKiek kartų suteiktaVidutinė suma vienu atveju, eurIš viso suteikta
Bendroji168604 604,477 630 311,9
Transporto sektoriuje13813,6310 577,17
Žuvininkystės sektoriuje123 329,1339 949,54
Žemės ūkio sektoriuje9962106,451060 444,05

Visa valstybės pagalba suteikta Lietuvoje 2013 metais – 205,04 mln. eurų

Šaltinis: Konkurencijos tarybos 2014 metų ataskaita

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"