TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Reikalingas lūžis: ne šiandienai, o rytojui ruošiami specialistai

2014 05 20 14:20
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Lietuvos verslas, siekdamas padidinti konkurencingumą, jaučia vis didesnį technologijų poreikį. 79 proc. smulkaus ir vidutinio verslo atstovų mano, kad mobiliosios technologijos yra ypač svarbios siekiant išlaikyti produktyvų darbą, o daugiau kaip trečdalis (35 proc.) norėtų pakeisti kompanijos politiką, kad ji leistų pradėti dirbti lanksčiai.

Net 60 proc. apklaustųjų teigė, kad įmonės, kurioje jie dirba, nepakankamai investuoja į informacines technologijas. Tai atskleidė „Microsoft” užsakymu bendrovės „Ipsos MORI“ atliktas Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių darbuotojų tyrimas, kurio metu buvo apklausta 300 respondentų.

Atsižvelgiant į tai, aukštojo mokslo sistema, rengianti specialistus naujoms darbo sąlygoms, taip pat negali išvengti pokyčių. Apie reikalingas permainas ir vadybos sprendimus šiandien forume „Lietuvos aukštojo mokslo efektyvumas ir konkurencingumas” diskutavo valstybės, verslo ir mokslo sektorių atstovai.

Siekis numatyti ateities poreikius

Tyrimų bendrovės IDC prognozėmis, dabartiniai absolventai karjeroje galės išbandyti iki 10 profesinių sričių, o net 60 proc. darbų, kurie bus paklausiausi 2020 metais, šiuo metu net neegzistuoja. Remiantis tuo, aukštųjų mokyklų studentai turi ne tik gauti bendrąjį išsilavinimą, tačiau ir būti parengti sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje. Tad vis labiau tikimasi pažangaus ir efektyvaus požiūrio į aukštojo mokslo organizavimą.

„Tyrimai rodo, kad Lietuvos, kaip ir visos Europos, smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams tenka dirbti itin konkurencingoje rinkoje, o aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis kiekvieną dieną vis labiau auga. Siekiant padidinti ne tik atskirų sektorių, tačiau visos šalies konkurencingumą, būtina užtikrinti, kad jau aukštosiose mokyklose studentai gautų darbo rinkoje paklausias kompetencijas, o švietimo sistema taikytų modernius mokymo principus – nuotolinį mokymą, personalizuotas programas, šiuolaikiškų technologijų naudojimą bendraujant ir bendradarbiaujant, taip pat turėtų didesnę orientaciją į studentų praktinę patirtį ir jų parengimą darbui“, – sako „Microsoft Lietuva” generalinis direktorius Kristijonas Kaikaris.

Pokyčiams kompleksinės priemonės

Nors pirmąjį šių metų ketvirtį jaunimo nedarbas Lietuvoje siekė 21,2 proc., verslas ne visada greitai suranda poreikius atitinkančios darbo jėgos ir taip pat investuoja papildomai į jos apmokymą.

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės, siekiant spręsti šią problemą, Šešioliktos Vyriausybės programoje skiriamas milžiniškas dėmesys aukštojo mokslo ir profesinio rengimo dermei su verslo poreikiais didinimui. Būtent todėl įgyvendinamos neformalaus užimtumo, savanorystės skatinimo programos, imtasi nacionalinės kvalifikacijų sandaros įgyvendinimo, profesinių standartų ir modulinių programų kūrimo bei neformaliojo mokymosi pripažinimo mechanizmų plėtros.

„Tačiau be aktyvaus verslo atstovų įsitraukimo į aukštųjų mokyklų valdymą, studijų programų kūrimą, nuolatinio ir betarpiško įmonių dalyvavimo praktinio mokymo dalyje valstybinės institucijos vienos šios problemos neišspręs, todėl mes dar sausį su socialiniais partneriais – verslo, profesinių sąjungų, jaunimo organizacijomis pasirašėme memorandumą, kuriame sutarėme kartu spręsti šias problemas“, – pažymėjo ministrė A. Pabedinskienė.

Kaip teigia Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus, siekiant rengti darbo rinkai reikalingus specialistus, reikia didinti valstybės užsakymo laipsnį, neatsisakant principo „pinigai paskui studentą“.

L.e.p. VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinio direktoriaus Arvydo Arnašiaus teigimu, didinant aukštojo mokslo kokybę svarbu didinti ne tik valstybės ir verslo įsipareigojimus, bet ir pačių aukštųjų mokyklų atsakomybę už savo absolventus. „Trečdalį Lietuvos BVP sukuria pramonė, statyba, IRT, profesinė, mokslinė, techninė veikla. Tačiau tik penktadalis visų šalies absolventų baigia tiksliųjų ir technologinių studijų programas. Be specialistų trūkumo pastebima, kad universitetų absolventams trūksta net pagrindinių įgūdžių, užsienio kalbų, darbo komandoje sugebėjimų. Tai rodo, kad būtina didinti aukštojo mokslo kokybę, skatinant tiek verslo indėlį į mokymo programų sudarymą, tiek tiesioginę aukštųjų mokyklų atsakomybę už absolventų paklausą darbo rinkoje. Tai taip pat įrodo ir šiandien paskelbti „Investuotojų forumo“ atliktos investuotojų apklausos rezultatai“, – įsitikinęs A. Arnašius.

Tikimasi pasiruošimo dirbti

IDC tyrimas rodo, kad iš aukštųjų mokyklų studentų tikimasi kompetencijų, kurios leistų iš karto pradėti dirbti, o tokios kompetencijos kaip gebėjimas komunikuoti, bendradarbiauti ir viešai pristatyti savo idėjas yra ypatingai pageidaujamos aukštas pajamas ir perspektyvų augimą žadančiose pozicijose.

K. Kaikaris atkreipia dėmesį, kad šiuo metu pasaulyje svarbiausiomis informacijos ir komunikacijos technologijų tendencijomis laikomas mobilumas, debesija, socialumas ir didelės apimties duomenys. „Dabartiniame pasaulyje aukštosios mokyklos turi sukaupti visus pajėgumus ir įsiveržti į priekį, nes iš jų tikimasi paruošti ateities darbo rinkos poreikius atitinkančius profesionalus. Kitas svarbus veiksnys – dabartinės technologijos labai pasikeitė, jomis gali naudotis ne tik didžiosios kompanijos, vidutinio dydžio ar smulkios kompanijos, tačiau ir platus švietimo įstaigų tinklas”, – teigia K. Kaikaris. Pasak K. Kaikario, įmonė turi daugybę švietimui skirtų sprendimų, kurių dalis teikiama ir nemokamai. Taip sukuriamos sąlygos naudoti šiuolaikines technologijas jau mokymosi metu, kas vėliau tampa svarbiu privalumu įsidarbinant.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"