TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Reikalingiausiųjų vertė nekris

2008 11 13 0:00
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Lėtėjant ūkio plėtrai įmonė kvalifikuotą darbuotoją draus ir saugos kaip savo akį. Tuo metu nekvalifikuota ar menkesnės kvalifikacijos darbo jėga tokio rūpinimosi vargu ar sulauks.

Pramonės įmonės jau įrodė, kad dėl gamybos apimties mažėjimo tenka atsisakyti ir kai kurių darbuotojų. Draudikai tvirtina, jog darbdaviai tikisi didesnio efektyvumo iš likusių darbuotojų, todėl daugiau kreipia dėmesio jų draudimui nuo nelaimingų atsitikimų ne tik darbo valandomis, bet ir laisvalaikiu. Tikinama, kad darbdavio, kuris nesinaudoja draudikų paslaugomis, nuostoliai dėl nelaimingų atsitikimų lėtėjant ūkio plėtrai bus gerokai didesni nei anksčiau. O tokių atvejų rizika darbe nesumažėja net esant kiek lėtesnei pramonės plėtrai.

Pramonininkų atstovai neneigia, jog dabar įmonėms keisti kvalifikuotus darbuotojus kitais - ne pats geriausias laikas, tad ir jų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų įgauna vis didesnę reikšmę. Tuo metu žemesnės kvalifikacijos darbo jėgos draudimas tampa mažiau reikalingas. Esą tokį darbuotoją pakeisti kitu dabar palankus laikas, nes darbo rinkoje daugėja laisvos darbo jėgos.

"Sunku įsivaizduoti, kad verslininkui bus lengva pakeisti kvalifikuotą darbininką, į kurį darbdaviai investuoja nemažai lėšų, todėl tokių darbuotojų draudimui bus skiriama daugiau dėmesio. Natūralu, jog liks menkiau apsaugoti tie darbininkai, kurie yra ne mažiau kvalifikuoti ir kuriuos pakeisti kitais nebus sudėtinga", - kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos Darbo saugos komiteto pirmininkas Giedrius Mažūnaitis per draudimo kompanijos "Ergo Lietuva" surengtą spaudos konferenciją. Jis teigė, kad norėdamas patirti kuo mažiau nuostolių krizės laikotarpiu verslas turėtų koncentruotis ir ieškoti alternatyvių išteklių nelaimingų atsitikimų darbe prevencijai finansuoti.

Skaičiai

Draudimo priežiūros komisijos duomenimis, 2005 metais gautų pranešimų apie nelaimingus atsitikimus skaičius draudimo rinkoje viršijo 12 tūkst., 2006-aisiais jų buvo apie 12,8 tūkst., o pernai - maždaug 14,3 tūkstančio. Per pirmąjį šių metų pusmetį gauta 8 tūkst. pranešimų apie nelaimingus atsitikimus. Nuo 2005-ųjų išmokos už draudžiamuosius įvykius padidėjo daugiau kaip trečdaliu. Pernai išmokėta per 12,8 mln. litų išmokų, o pirmąjį šių metų pusmetį - daugiau nei 7 mln. litų.

Pasak Valstybinės darbo inspekcijos (VDI), 2007-aisiais buvo užfiksuotas mažiausias nelaimingų atsitikimų skaičius per pastaruosius kelerius metus.

Visą parą galiojančią apsaugą renkasi apie 60 proc. įmonių. Tokių kasmet daugėja.

Bendrovės "Ergo Lietuva" duomenimis, du trečdaliai nelaimių nutinka laisvalaikiu. 2005 metais 53 proc. nelaimingų atsitikimų įvyko ne darbo valandomis, pernai tokių buvo jau 64 procentai.

Iki šiol statybų ir transporto sektorių įmonėms tekdavo didžiausia draudimo išmokų dalis.

Dažniausiai darbuotojai patiria smulkių traumų - susižaloja kojas, sąnarius, plaštakas, rankas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"