TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Rekordiškai sumažėjo alkoholinių gėrimų pardavimas

2015 08 24 13:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje alkoholinių gėrimų pardavimas pasiekė rekordines dešimties metų žemumas.

Šiemet bendra legalioji alkoholinių gėrimų rinka Lietuvoje yra 23 proc. mažesnė nei 2007 metais prieš ekonomikos krizę. Alkoholinių gėrimų pramonės praradimus kompensuoja augantis eksportas. Tai rodo gėrimų pramonę vienijančios asociacijos „Baltijos gėrimų pramonės aljansas“ duomenys.

Lietuva perima Vakarų kultūrą

Iki 2007 metų alkoholinių gėrimų rinka Lietuvoje augo kartu su ekonomika ir mažėjusiu šešėliu. 2008 metais prasidėjus ekonominei krizei ir padidinus akcizus, legaliai apskaitomų alkoholinių gėrimų pardavimas per metus krito 20 proc., tuo tarpu nelegali prekyba smarkiai išaugo.

Per laikotarpį nuo 2007 metų iki šiemet Lietuvoje labiausiai krito spirituotų vynų, stipriųjų alkoholinių gėrimų bei sidro ir kitų silpnų fermentuotų gėrimų pardavimas – atitinkamai 39 proc., 37 proc. ir 36 proc. Alaus rinka nuo 2007 metų iki šiemet susitraukė maždaug dešimtadaliu, o natūralaus vyno – išliko stabili.

Pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, fiksuojamas 5,5 proc. legaliai apskaitomų alkoholinių gėrimų pardavimo sumažėjimas. Tarp atskirų gėrimų kategorijų, kaip ir praėjusiais metais, labiausiai mažėjo spirituotų vynų ir sidro bei kitų silpnų fermentuotų gėrimų pardavimas – atitinkamai 23 proc. ir 17 proc.

„Alkoholinių gėrimų lietuviai vartoja vis mažiau ir legaliai apskaitomų alkoholinių gėrimų pardavimas Lietuvoje yra gerokai mažesnis nei prieškriziniais metais. Vienintelę išimtį sudaro vynas – beveik kasmet natūralaus vyno pardavimai šiek tiek pasistiebia. Alus yra antroje stabiliausių alkoholinių gėrimų vietoje, per pastarąjį dešimtmetį jo vartojimas mažėjo nežymiai – beveik taip pat, kaip ir gyventojų skaičius“, – sakė Audrius Zuzevičius, bendrovės „Anykščių vyno“ vadovas.

Pasak jo, Lietuva perima Vakarų kultūrą, todėl natūralaus vyno rinka mūsų šalyje turėtų nuosekliai augti, o stipriųjų gėrimų – mažėti. Nedidelis vyno pardavimo augimas Lietuvoje buvo fiksuojamas pernai ir užpernai, taip pat 2010 bei 2011 metais.

Kartu su tradiciniu vynuogių vynu šalyje populiarėja ir natūralus lietuviškas vaisių bei uogų vynas, jo gamybos technologijos kasmet tobulinamos išsaugant nacionalinio paveldo tradicijas. Kuriasi nedidelės lietuviško vyno daryklos, kurios gamina išskirtinio skonio lietuviškus vynus iš uogų, vaisių ar net kiaulpienių žiedų.

Asociacijos duomenimis, kurie apskaičiuojami įvertinant valstybinės mokesčių inspekcijos ir pačių rinkos dalyvių informaciją, pagal kiekį Lietuvoje daugiausia suvartojama alaus – praėjusiais metais lietuviai nupirko 296,5 mln. litrų alaus. Tuo tarpu vyno išgeriama mažiausiai – pernai Lietuvoje įsigyta 17,7 mln. litrų natūralaus bei putojančio vyno ir 15,7 mln. litrų – spirituotų vynų.

„Trumpalaikiai svyravimai ne visada atspindi ilgalaikes rinkos tendencijas, nes juos gali lempti akcizų tarifų pokyčiai ar kiti įvykiai – tarkime, šiemet alaus pardavimai mažėjo 4 proc., tačiau praėjusiais metais jie augo 3,7 proc., todėl bendra alaus rinkos tendencija yra greičiau stabili nei krentanti. Tuo tarpu spirituotų vynų ar silpnų fermentuotų gėrimų pardavimai pastaruosius kelerius metus tik krenta“, – komentavo Sigitas Zaikauskas, bendrovės „Italiana LT“ generalinis direktorius.

Bendrovė Lietuvoje gamina ir pilsto putojantį vyną, vermutą, brendį.

Ieško naujų eksporto rinkų

Mažėjant pardavimams Lietuvoje šalies alkoholinių gėrimų gamintojai didina eksportą į užsienio rinkas. Į kaimyninę Lenkiją Lietuvos stipriųjų gėrimų gamintojai kasmet išveža vis daugiau produkcijos ir šiuo metu užima 1,5 proc. Lenkijos rinkos.

Rusija – ilgus metus buvo viena pagrindinių putojančių vynų eksporto rinkų, tačiau pastaraisiais metais dėl taikomų sankcijų ryšiai su šia prekybos partnere susilpnėjo. Aktyviai dirbama su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Izraeliu, ieškoma eksporto galimybių Kinijoje.

„Baltijos gėrimų pramonės aljansas“ (ABBI) yra Lietuvos gėrimų pramonę jungiantis klasteris, įkurtas 2009 metais. ABBI vienija Kauno technologijos universitetą, Lietuvos someljė asociaciją, bendroves „Birštono mineraliniai vandenys ir Ko“, „Italiana Lt“, „Boslita ir Ko“, „Stumbras“, įmonių grupę „Alita“, vyno platintojų įmones, kitas su gėrimų pramone susijusias įmones. Klasterio įmonėse dirba apie 2000 darbuotojų, jos superka ir perdirba apie 130 tūkstančių tonų žemės ūkio produkcijos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"