TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Rekviem atgimstančiai statybai

2011 11 17 8:30

Statistikos departamentas šią savaitę išplatino optimistišką trečiojo šių metų ketvirčio statybų rinkos apžvalgą, tačiau patys statybininkai bei nekilnojamojo turto užsakovai optimizmu netrykšta ir jau krūpčioja dėl naujos baimės.

"Trečiojo ketvirčio statistika panaši į visų 9 mėnesių rodiklius. Daugiau pastatyta daugiabučių namų, ir tai džiugina. Pavyzdžiui, šiemet per 9 mėnesius buvo pastatyti 3749 butai, o pernai per visus metus - 3167. Vadinasi, šiemet iki metų pabaigos bus pastatyta bent 1000 butų, arba apie 60 proc., daugiau", - džiaugiasi dėl statybų sektoriaus atsigavimo Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas. Jo teigimu, ir kalbinti statybos įmonių vadovai patvirtina, jog darbo nestokoja. Tiesa, jis pripažįsta, kad nemažą dalį užbaigtų butų sudaro pastatytieji ne pagal naujus projektus, o pagal sustabdytuosius 2009-2010 metais.

Apgaulingi procentai

Palyginti su dramatiška 2009-2010 metų padėtimi, reikalai iš tiesų geresni. Ypač įspūdingai atrodo juos vertinant nuošimčiais. Tačiau toks vertinimas tereiškia lipimą iš duobės. Juk, pavyzdžiui, jei statybų apimtį per 2008 metų tris ketvirčius išreikšime 100 mln. litų, tai sumažėjimas 2009-aisiais 52 proc. reikš realią 48 mln. litų apimtį. 2010 metais per tris ketvirčius buvęs 16 proc. augimas reikš, kad atlikta darbų už 55,7 mln. litų, o šiemetis ūgtelėjimas 17,9 proc. rodiklius pakeltų tik iki 65,7 mln. litų. Vadinasi, norint pasiekti 2008 metų lygį, statybų apsukas, palyginti su šiemetėmis, kitąmet reikėtų padidinti bent trigubai, iki 50 procentų.

Vadovaujantis tokia logika, šiemetę trijų ketvirčių 4,4 mlrd. litų statybos darbų apimtį kitąmet reikėtų padidinti 2,2 mlrd. litų. Taip nebūna, todėl ir nebus, juolab kad kita statistika liūdnesnė: leidimų naujoms statyboms šiemet trečiąjį ketvirtį išduota penktadaliu mažiau negu prieš metus.

Už ausų tempė Europa

Trigubai didesnio nei šiemet augimo kitąmet nepavyks pasiekti ir dėl to, kad, pavyzdžiui, vien 2010 metais 80 proc. statybos darbų buvo vykdoma viešųjų pirkimų užsakymu, didumą finansuojant Europos Sąjungos (ES) fondų ir valstybės arba savivaldybių biudžetų lėšomis. Tai pirmiausia investicijos į mokyklas, ligonines, vaikų darželius, taip pat į pastatų modernizavimą, inžinerinių tinklų atnaujinimą, valymo įrenginius, kelius.

Tiesa, pasak A.Šeštakausko, nemažai darbų vykdoma ir privačiomis lėšomis. Pavyzdžiui, Akmenėje statomas naujas cechas, kurį galima pavadinti nauja gamykla. Senoji jau pasenusi, su visu 3,3 mln. tonų cemento per metus projektiniu pajėgumu ji dabar išgali pagaminti vos 1,1 mln. tonų cemento. O naujajame ceche bus gaminama 1,5 mln. tonų.

Tik ar to cemento tiek beprireiks? Nebent jei jau būtų statoma Visagino atominė elektrinė.

Svarbu neįsikalbėti

Pagrindo nerimauti dėl artimiausių statybų perspektyvų esama. Statistikų nurodomas išduodamų leidimų naujoms statyboms sumažėjimas - konkretus įvardijimas to, kas vyksta dabar.

"Statybos vis dar vyksta iš inercijos, jos negali taip staiga reaguoti į rinkos svyravimus, nes per dieną namo nepastatysi, tačiau naujų projektų nekuriama", - susiklosčiusią padėtį komentuoja įmonių grupės "Eika" projektų vadovas, nekilnojamojo turto rinkos analitikas Tomas Žiaugra.

Pasak jo, pavasarį prognozės buvo išties optimistiškos, o šiandien vyrauja nežinomybė, nors statybos tęsiamos ir Vilniuje, ir, nors keleriopai mažesniais mastais, Klaipėdoje bei Kaune. Antai vien spalį Vilniuje į rinką buvo įlieta apie 500 naujų butų.

Tačiau naujų bent gyvenamosios statybos projektų negirdėti. Vadinasi, laukia sąstingis.

Miglota ateitis

A.Šeštakauskas kiekvienam patartų kuo toliau ginti mintis apie būsimas recesijas, nes esą jei jų neprisišauktume kalbomis, tai jos gal ir neateitų. "Jei nebūtų eskaluojama antrosios krizės idėja, žmonės labiau pasitikėtų ateitimi. O dabar netgi visos mūsų įmonės, nors jausdamos pakilimą, visada pasistengia po kablelio pridėti antrąją recesijos bangą", - ironizuoja asociacijos lyderis. Tačiau yra kaip yra - žmogui neuždrausi taupyti ateičiai, atidėti būsto pirkimą geresniems laikams, juolab kad antrąja recesijos banga jau baugina kas tik netingi, ir niekas negali būti ramus dėl savo darbo vietos.

"Pradėjus ketvirtą ketvirtį būsto buvo parduodama mažiau negu ankstesniais mėnesiais", - konstatuoja T.Žiaugra ir tuo aiškina statybininkų nerimą.

Optimizmo, anot jo, neprideda ir nuo lapkričio 1 dienos Lietuvos banko įvesti griežtesni skolinimo būstui įsigyti reikalavimai - dabar, norint gauti būsto paskolą, reikia būti sukaupusiam bent 15 proc. jo vertės. "Dar anksti daryti išvadas, tačiau nekilnojamojo turto verslui tikrai dėl to nebus geriau", - sako analitikas. Anot jo, jau ir dabar pastebima naujų tendencijų, atsirandančių dėl paskolų politikos. Šiemet buvo pagyvėjusi prekyba ekonominės klasės butais: išgraibstyti vieno kambario 30 kv. m ploto butai sostinės Pilaitės mikrorajone, vėliau imta labiau domėtis ir kompaktiškais 3 kambarių 60 kv. m ploto butais, tačiau dabar jau daugiau parduodama brangesnių vidutinės klasės butų.

Pasak T.Žiaugros, būtų klaidinga tai aiškinti pagerėjusia žmonių perkamąja galia. Iš tikrųjų ekonominės klasės butus pirkdavo daugiausia jaunos šeimos, bet sugriežtinus skolinimo tvarką jos jau negali gauti paskolų, nes dar nėra suspėjusios sutaupyti bent 40 tūkst. litų, reikalingų pradinei įmokai, - juk naujas ekonominės klasės butas kainuoja apie 250 tūkst. litų.

O vidutinės klasės butus daugiausia perka vyresnio amžiaus, visuomenėje jau įsitvirtinę ir sukaupę lėšų asmenys. Jiems tai paprastai nebūna pagrindinis butas, o veikiau santaupų investicija.

Brangios idėjos

Griežtesnė būsto paskolų išdavimo tvarka - jau įgyvendinta idėja, kuri turėtų padidinti bankų patikimumą ir sumažinti blogų paskolų, tačiau nieko gera nežadanti statybų sektoriui.

Be entuziazmo statybininkai pasitinka ir dar vieną idėją - įvesti privalomąjį statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės draudimą. Tokią Statybos įstatymo pataisą, pasiūlytą Aplinkos ministerijos, Seimas jau pradėjo svarstyti.

Pataisoje nurodoma, kad statybos techninis prižiūrėtojas savo civilinę atsakomybę privalėtų atskirai apdrausti dėl kiekvieno statinio, kurio techninę priežiūrą jis atliks. Draudimo bendrovių džiaugsmui ir statybų prižiūrėtojų nelaimei, tai būtų išties unikali praktika - juk paprastai profesinės civilinės atsakomybės draudimu apsidraudžiama visiems metams, o ne kiekvienam veiklos faktui.

Beje, savo civilinę atsakomybę privalo apdrausti ir pačios statybos organizacijos. Įdomu, kas, pritarus įstatymo pataisai, būtų atsakingas už atskleistą statybos broką - statybos organizacija ar prižiūrėtojas?

Provincija neatsigauna

Kai kalbama apie statybų sektorių Lietuvoje, ir šiandien turimi omenyje tik trys didžiausi šalies miestai. Visa kita - trupiniai.

"Yra labai aiški formulė, ko reikia, kad statybos pajudėtų ir periferijoje, - nurodo A. Šeštakauskas. - Reikia gerai tvarkomos ekonomikos. Neinvestavus į naujus objektus, kurie suteiktų darbo vietų, nebus ir būsto paklausos."

Jis gina savo nuomonę, kad reikia grįžti prie investicijų neapmokestinimo idėjos. Kita vertus, anot asociacijos prezidento, provincijoje visiškai netobulinamas teritorijų planavimas, niekaip neišsprendžiami žemės klausimai - yra visas kompleksas problemų, kurios turėtų rūpėti pirmiausia Vyriausybei.

"Statyba - tai ekonomikos atspindys. Nebūna statybos dėl statybos. Todėl nenormalu, kad svarstant valstybės biudžetą jau beveik nuspręsta sustabdyti objektų, kurie surašyti į 27 puslapius (kitų metų Valstybės investicijų programos projektas - aut.), statybą. Kuo ilgiau statyba trunka, tuo ji brangesnė - taip visada buvo ir bus. Naujasis nacionalinis stadionas ir Valdovų rūmai - puikiausias to pavyzdys", - piktinasi A.Šeštakauskas.

Jo teigimu, tokie sprendimai visiškai sužlugdytų statybų sektorių, kuris per prasiautusią krizę nukentėjo skaudžiausiai - iš rinkos pasitraukė 30 proc. statybos bendrovių. "Nemanau, kad Lietuvoje statybos sustos, - dar turi vilčių A.Šeštakauskas. - Kai pradedi lyginti, keliuose kvadratiniuose metruose gyvena danas ir lietuvis, darosi nesmagu: vienam danui tenka vidutiniškai 57 kv. m būsto, o lietuviui - 25 kvadratai. Kada nors tai turi pasikeisti."

Baigti statyti gyvenamieji pastatai 2011 m. trečiąjį ketvirtį

Namų skaičius    Butai    Vidutinis buto plotas, kv. m

Iš viso    650    825    146

1-2 butų namai    632    647    168,2

Daugiabučiai    17    178    67,6

Šaltinis: Statistikos departamentas

Statybos leidimai gyvenamiesiems namams statyti 2011 m. III ketvirtį

Leidimų skaičius    Namų    Butų    Palyginti su 2010 m. III ketv., proc.

Iš viso    1434    1450    2170    -21,9

1-2 butų namai    1405    1420    1506    -20,6

Daugiabučiai    29    29    664    -24,8

Šaltinis: Statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"