TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Rems kvalifikuotą darbą

2012 09 25 7:33
LŽ archyvo nuotrauka /Lietuva siekia skatinti krašto verslą kurti naujas kvalifikuotas, ilgalaikes, gerai mokamas darbo vietas.

Seimui priėmus Investicijų įstatymo pataisas, skirtas skatinti naujų darbo vietų kūrimą, jose įžvelgiama spragų, mat paramą kontroliuosianti viešoji įstaiga pagal savo statusą neprivalės teikti jokių viešų finansinių ataskaitų.

Seimo palaimintos įstatymo pataisos numato, kad jeigu įmonė investuos į 20 darbo vietų sukūrimą ir jas išlaikys trejus metus mokėdama darbuotojams ne mažiau nei vidutinė statistinė alga, valdžia iš dalies arba visiškai padengs darbuotojų perkvalifikavimo ir darbo vietų kūrimo išlaidas. Parama žadama ir toms bendrovėms, kurios investuos ne mažiau kaip 5 mln. litų. Minėtų remtinų investicijų projektų koordinavimas, informacijos teikimas ir kontrolė pavedama viešajai įstaigai "Investuok Lietuvoje".

Jeigu Lietuvos prezidentė pritars įstatymo pataisoms, nuo lapkričio 1 dienos VšĮ "Investuok Lietuvoje" kartu su Ūkio ministerija administruos paramos skirstymą investuojančiam verslui ir neprivalės viešai atsiskaityti. Būtent tai labiausiai ir kliūva šalies verslininkams.

Galai - į vandenį?

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Danguolė Pranckėnienė džiaugiasi, kad valstybė pasiryžo biudžeto pinigais remti verslo steigiamas darbo vietas. Ji pritaria ir tam, kad darbuotojų perkvalifikavimas bei darbo vietų steigimas bus iš dalies arba visiškai kompensuojamas pagal nustatytą tvarką. Asociacijos prezidentę taip pat nudžiugino sumažinta investicijų skatinimo riba - dabar bus skatinamos investicijos pradedant nuo 5 mln. litų visuose šalies rajonuose, ne tik probleminiuose.

"Antra vertus, ar logiška perskirstyti vienų mokesčių mokėtojų sumokėtus mokesčius kitiems, kurių projektai bus priimami remti pagal kažkokias nustatytas normas? Be to, viską koordinuos viešoji įstaiga. Kaip žinoma, šios įstaigos jokios viešos informacijos, finansinių ataskaitų ir kt. Registrų centrui neteikia. Gali nutikti taip, kad visi paramos galai - į vandenį", - galimų spragų įžvelgė ji.

Patarimų nereikia?

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas LŽ sakė, kad jam neaišku, kokios investicijos bus labiau skatinamos, ar užsienio įmonių, ar ir vietos verslo.

"Jeigu paramos koordinavimo funkcijos bus perduotos VšĮ "Investuok Lietuvoje", natūraliai kyla mintis, kad ši daugiau dėmesio skirs mylimiems užsienio investuotojams, kaip darė ligi šiol. Be to, ji sudaro uždaros organizacijos įvaizdį, nes atėjus naujai šios įstaigos vadovei dar neįvyko nė vienas patarėjų tarybos posėdis. Vadinasi, nei verslo, nei darbdavių patarimų ten niekam nereikia. Toks uždarumas mums atrodo nekaip", - sakė jis.

Jeigu paramos darbo vietoms kurti lėšų bus negailima ir Lietuvos įmonėms, tokį projektą, anot D.Arlausko, jau seniai reikėjo priimti, kad kuo mažiau Lietuvoje parengtų specialistų emigruotų į turtingesnes Europos šalis.

Tuo metu Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys darbdavius ramina, kad "Investuok Lietuvoje" nebus vienintelė įstaiga, dalijanti paramą. "Paramą skirstys Ūkio ministerija. Kaip ji tvarkysis ir užtikrins šio proceso skaidrumą - jos atsakomybė", - LŽ aiškino D.Budrys.

Ūkio ministerijos Viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus vedėja Aušra Ramoškaitė LŽ informavo, kad įsigaliojus Investicijų įstatymo pataisoms parama investiciniams projektams kaip ir anksčiau bus skiriama pagal įvairias priemones, kurių paramos skyrimo tvarka išliks tokia pati, - lėšos skiriamos Lietuvos ūkio ministro įsakymais.

Nekvalifikuoto darbo nerems

Atliekų tvarkymo įmonės "VSA Vilnius", turinčios 158 darbuotojus, direktorė Jurgita Petrauskienė sakė, kad kuriant papildomus etatus pirmiausia atsižvelgiama į įmonės plėtros planus. "Artimiausiu metu planuojame priimti daugiau žemesnės kvalifikacijos darbuotojų, kurių algos svyruos tarp minimalaus ir vidutinio atlygio, tačiau statistinio šalies vidurkio nesieks. Taigi gauti paramos darbo vietoms kurti pagal Investicijų įstatymo pataisas mums nebus aktualu", - sakė "VSA Vilnius" vadovė.

Eksploatacinius skysčius transporto priemonėms gaminančios UAB "Lesta" direktorius Mindaugas Stankevičius mano, kad kiekvienas toks valdžios sprendimas dėl rėmimo yra paskata verslininkams, tačiau šiuo atveju parama labiau orientuota į naujai kuriamo verslo skatinimą.

"Senbuviai sprendimą, ar verta plėstis, priima ne dėl įstatymų pokyčių, bet atsižvelgdami rinkos ir paklausos diktuojamas sąlygas. Be to, treji metai pernelyg ilgas laikotarpis tokiam įsipareigojimui. Tuo metu naujai kuriantiesiems verslą ši lengvata turėtų sumažinti galimą riziką", - įsitikinęs jis.

Advokatų profesinės bendrijos "Jurex" advokatė Jurgita Judickienė nurodo, kad kvalifikuota darbo jėga pagrįstas verslas yra vienas Europos Sąjungos (ES) prioritetų. Priimdama Investicijų įstatymo pataisas Lietuva, pasak jos, siekia atsižvelgti į ES prioritetus ir skatinti krašto verslą kurti naujas kvalifikuotas, ilgalaikes, gerai mokamas darbo vietas.

"Įstatymo pataisos palankios naujai besikuriančioms ar besiplečiančioms smulkioms bei vidutinėms įmonėms, savo verslą kuriančioms ir plėtojančioms pasitelkiant žinias bei kvalifikuotą darbo jėgą. Nors įstatymo pataisose aiškiai nenurodoma, kad investicijos skiriamos kvalifikuotoms darbo vietoms kurti, tačiau reikalaujama didesnio atlygio nei šalies vidutinis statistinis darbo užmokestis, tad aiškėja, kad iš esmės ši valstybės pagalba galės būti panaudota tik gerai mokamų, todėl labiau kvalifikuotų darbo vietų kūrimui finansuoti", - sakė ji.

J.Judickienė pridūrė, kad verslininkai, atitinkantys minėto įstatymo kriterijus, galės pretenduoti į valstybės paramą ir ja kompensuoti išlaidas, skirtas juridiniam asmeniui steigti, jam plėtoti, iš esmės pakeisti veiklą ar perkvalifikuoti darbuotojus. Konkrečią išlaidų padengimo tvarką nustatys Vyriausybė.

Suaktyvės mokymų rinka

Įmonės Mokymaiverslui.lt direktorius Marius Daugėlavičius pasakojo, kad Lietuvos darbdaviai supranta kvalifikacijos naudą ir šiuo metu daugiausia investuoja į pardavimo vadybininkų mokymus, nes šie mokymai yra greičiausiai atsiperkanti investicija. Šiuo metu klientų aptarnavimo ir laiko valdymo temos taip pat yra paklausios, tačiau globalesniems mokymams įmonės taupo.

"Verslas susigūžęs laukia, kas bus toliau, ir investicijos į mokymus dabar nėra prioritetas. Jeigu darbdavys žinos, kad darbuotojų mokymo išlaidos bus padengtos, be abejo, tai suaktyvins mokymų rinką", - vylėsi mokymų specialistas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"