TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Renovacija: B klasė per brangi

2014 09 27 6:00
Daugumos senų daugiabučių gyventojai pajėgia finansuoti tik svarbiausias namo atnaujinimo priemones ir apie maksimalų energijos taupymą ar energines klases negalvoja. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Teiginys, kad modernizuotas namas energetinėmis savybėmis niekuo nesiskiria nuo naujo, vis labiau neatitinka tikrovės. Jau po dvejų metų šie namai vėl neatitiks nustatytų energijos taupymo reikalavimų. Tačiau, valdininkų teigimu, daugiabučių modernizavimo programos tikslai kiti, pavyzdžiui, masiškumas.

Europos Komisijos reikalavimu nuo šių metų visi pastatyti nauji daugiabučiai jau privalo atitikti B energinei klasei nustatytus reikalavimus. Jau nuo 2016 metų šis reikalavimas pakils iki A klasės, t. y. namas turės maksimaliai taupyti energiją, o nuo 2022-ųjų reikalavimų kartelė bus pakelta iki šiluminės energijos beveik nereikalaujančios A++ klasės.

Šiuo metu Lietuvoje modernizuojamiems namams keliami daug menkesni reikalavimai - pastatas po atnaujinimo turi atitikti bent jau ne žemesnę kaip C energinę klasę.

Tai verčia manyti, jog dabar modernizuojami pastatai jau po dvejų metų neatitiks keliamų reikalavimų, o po penketo metų jie vėl bus beviltiškai pasenę ir... reikalaujantys modernizavimo. O juk už dabar vykdomą jų atnaujinimą gyventojai mokės bent 15 metų.

A klasė – prabanga

A energinės klasės daugiabučiai Lietuvoje dar naujiena, jie nesudaro nė šimtadalio naujos statybos namų, todėl reikalavimas nuo 2016 metų statyti ne prastesnius nei A klasės namus bus didelis iššūkis tiek statybos bendrovėms, tiek ir projektų užsakovams.

Kuo jie išskirtini? Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos Inovacijų grupės vadovas Domas Dargis pabrėžė, kad A klasės pastatai pirmiausia išsiskiria didelėmis galimybėmis taupyti šilumos energiją - jie itin sandarūs, o jų sienų šiluminė varža perpus didesnė nei ganėtinai taupių B klasės pastatų. A klasės namuose turi būti įrengta vėdinimo sistema su šilumokaičiu (rekuperacija), ji leidžia gaiviam orui nuolat cirkuliuoti visuose kambariuose. Nuolat vėdinamose patalpose yra sveikesnė aplinka, nesusidaro kenksmingų žmogui bakterijų, drėgmės ar pelėsio. Rekuperacija užtikrina, kad didžioji dalis iš kambario šalinamo oro šilumos būtų grąžinama į vėdinimo įrenginį ir naudojama įeinančiam orui pašildyti. Taip taupomos ir šildymo išlaidos. Vasarą vyksta atvirkštinis procesas – iš kambario iškeliaujantis vėsus oras atvėsina grįžtantį oro srautą.

Rekuperacinė sistema šiek tiek padidina elektros suvartojimo išlaidas, tačiau tinkamai parinkta vėdinimo sistema esą reikalauja nedaug elektros energijos – vos už kelis ar keliolika litų per mėnesį, o sutaupoma šildymo sąskaitų dalis yra kur kas didesnė. Mažos sąskaitos, tyla, gyvenimo komfortas – tai prabanga, kuri, palyginti su dabar statomais B energinės klasės butais, kainuoja bent 15 proc. brangiau.

Įmanoma, bet neverta

Valstybei įgyvendinant dabartinę masinio daugiabučių atnaujinimo programą svarbiausias reikalavimas yra pasiekti, kad po atnaujinimo namų energinė klasė atitiktų ne žemesnę kaip C klasę, nors, kaip LŽ teigė Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) vadovas Valius Serbenta, jau esama ir pastatų, kurie po renovacijos atitinka B energinę klasę.

„Viskas įmanoma ir modernizuojant – nelygu kiek gyventojai nusiteikę ir pajėgia skirti lėšų namo šiltinimo ir modernizavimo priemonėms“, – LŽ kalbėjo daugiabučių atnaujinimo programoje dalyvaujančios Panevėžio UAB „Aukštaitijos Ranga“ generalinis direktorius Antanas Mondeikis. Anot jo, įvairių namų yra skirtingos galimybės, tačiau būsto savininkams reikėtų nusiteikti, kad norint pasiekti B energinę klasę namo renovacija kainuos maždaug trečdaliu brangiau negu siekiant bent C, o apie A klasę kol kas tik pasigirsta gandų.

"Antai Vokietijoje renovuojant senus gyvenamuosius namus orientuojamasi į A energinę klasę, bet Lietuvoje, manau, tokia galimybė nesvarstoma“, – neslėpė bendrovės vadovas. Pasak jo, ruošiant pastatą aukščiausiai energinei klasei reikėtų atlikti daugybę brangių darbų, o gyventojus tektų iškeldinti ir laikinai jiems suteikti kitą būstą gyventi. Mat įrengiant rekuperatorius tenka griauti ir vėl atstatyti kai kurias namo sienas, keisti vamzdynus. „Tam reikia iš tiesų didžiulių investicijų“, – pabrėžė statybos bendrovės vadovas.

Ne tas tikslas

V. Serbenta nesutinka su nuomone, kad laikantis dabartinių reikalavimų renovuotas namas pagal energijos taupymą bus vertinamas kaip pasenęs jau po poros metų. Lietuvoje yra daugybė iš tiesų nudrengtų, kiaurų kaip rėtis pastatų, neperžengiančių net minimalių G ar net F energinių klasių, juose gyventojai žiemą kenčia nuo šalčio, o už šildymą privalo mokėti tūkstančius litų per mėnesį.

„Valstybinės daugiabučių namų atnaujinimo programos ir pačių gyventojų tikslas yra ne įvykdyti kuo aukštesnės energinės namo klasės reikalavimus, o būtiniausiomis priemonėmis pasiekti, kad gyventi tuose namuose taptų jaukiau ir pigiau, kad būtų sutaupoma bent pusė iki šiol naudojamos šilumos energijos“, – sakė BETA vadovas. Jo įsitikinimu, visa kita panorus ir turint finansinių galimybių galima pasiekti keliais etapais, įdiegiant vis modernesnių naujovių. Toks pavyzdys esą galėtų būti daugiabutis sostinės Architektų gatvėje. Jis buvo modernizuojamas penkiais etapais ir užbaigtas praėjusiais metais.

„Būtume neteisūs reikalaudami, kad modernizuojamo daugiabučio energinė kategorija po atnaujinimo siektų ne žemesnę nei B klasę, nes daugiabučiuose paprastai negyvena tiek finansiškai pajėgių gyventojų, kurie ryžtųsi tokioms didelėms investicijoms, – teigė V. Serbenta. – Tokiu atveju neįvykdytume svarbiausio uždavinio – kad renovacijos programoje būtų dalyvaujama masiškai ir žmonės galėtų gyventų kiek įmanoma patogesnėje aplinkoje.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"