TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Renovacija: baisios kainos ir nesuprantamos rinkliavos

2013 12 02 6:00
Gyventojai patys renkasi, kokius modernizavimo darbus reikės atlikti. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Daugiabučių modernizavimo programa, kad ir pagal kokį finansavimo modelį būtų vykdoma, visada primena: name gyvena įvairių interesų žmonės, todėl kartais tenka nusileisti daugumos valiai. Kai nutinka priešingai, projektas žlunga.

Sunku pasakyti, ar dėl pavienių gyventojų nepasitenkinimo siūloma renovavimo kaina, ar dėl to, kad administratorius per mažai bendravo ir aiškinosi su gyventojais, iš Utenos daugiabučių renovavimo programos buvo išbrauktas Utenos Dauniškio mikrorajone pastatytas namas (Vytauto g. 62).

Piktinosi įkainiais

„Kad namus renovuoti reikia, galėčiau ir krauju pasirašyti, bet visas piniginis reikalas kelia nuostabą“, – LŽ piktinosi šio namo gyventoja pensininkė Janina Bražėnienė. Ji pasakojo aptikusi, kad vien apšiltinti 2 balkonus jai kainuos 5200 litų, kai jos draugė, gyvenanti tokiame pat name, nedalyvaudama jokiose modernizavimo programose už tokio pat balkono apšiltinimą ir įstiklinimą sumokėjusi 2200 litų, o Kaune gyvenantys giminės už tokius pat darbus Kaune sumokėję 2000 litų. „Man visiškai užsandarinto balkono nereikia, nes esu devintoj dešimty ir žiemą į lauką nelabai išeinu, grynu oru kvėpuoti einu į balkoną. O jie nori mane užsandarinti, užglušinti ir dar už tai 5200 litų pareikalaus“, – piktinosi moteris.

Anot jos, vien balkonai būtų niekis. Tačiau kai už visus darbus buto savininkui užkraunami 40 tūkst. litų įsipareigojimai, kuriuos reikia įvykdyti per 20 metų, nors šildymo sąskaitos Utenoje ir taip nėra didelės, toks išlaidavimas J.Bražėnienei nesuprantamas. „Jokiomis kompensacijomis nesinaudoju, pati moku už savo butą, už šildymą spalį gauta vos 40 litų sąskaita, todėl drąsiai sakau: aš taip nesutinku“, - aiškino pensininkė.

Pasak jos, ir kitiems namo gyventojams kilo abejonių dėl keistokų įkainių. „Susirinkime kažkas išdrįso paklausti, kiek kainuos apšiltinti išorines sienas. Atsakyta, kad po 160–200 litų už kvadratinį metrą. Bet juk yra statybininkų ir tarp mūsų. Jie žino, kad apšiltinti kvadratinį metrą renovuotos mokyklos arba parduotuvės kainavo vos apie 50 litų. Kodėl tokie kainų skirtumai?“ – toliau dėstė pašnekovė. Anot jos, "pasakiškos" ir laiptinės langų kainos, todėl gyventojai juos jau keičia patys.

Paskutiniame susirinkime dauguma gyventojų dalyvauti renovavimo programoje atsisakė, tačiau už projekto rengimą privalėjo sumokėti po 60–100 litų nuo kiekvieno buto. „Dėl tų mano sumokėtų 97 litų bala nematė, bet, kiek suprantu, ir tie pinigai yra surinkti neteisėtai, nes jeigu žmonės renovacijos atsisakė, nors projektuotojas parengė projektą, tai kokia gali būti rinkliava?“ – stebėjosi J.Bražėnienė.

Abejoja dėl projekto

Zigmas Stakauskas, kitas uteniškis, gyvenantis name Aušros g. 2, LŽ stebėjosi, kodėl renovacijos projekte nėra numatyta pertvarkyti namo šilumos sistemos – gyventojai prisijungę papildomų radiatorių sekcijų, kai kurie butai pertvarkyti, išverstos sienos, todėl vieni butai perkaitinami, o kituose šalta, tačiau projekte nenumatyta įrengti individualių šilumos apskaitos prietaisų.

Jau anksčiau šis gyventojas LŽ piktinosi, kad pagal renovavimo projektą įstatyti 5 langus jo bute kainuos 17 tūkst. litų, todėl jis, nelaukdamas renovacijos, langus pakeitė savomis lėšomis, ir tai jam kainavę 5,7 tūkst. litų, arba triskart pigiau. Be kita ko, šis namas Utenoje yra netipinės architektūros, su didesniais nei standartiniai langais, todėl jam reikėjo parengti specialų modernizavimo projektą.

Niekas neprivers

„Kiekviename daugiabutyje būna savotiškų revoliucionierių, į kurių mintis visada verta įsiklausyti, bet galutinį sprendimą vis tiek priima dauguma, – LŽ skaitytojų pastabas komentavo gyvenamųjų namų modernizavimo programą koordinuojančios Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius Valius Serbenta. – Niekas negali priversti gyventojų rinktis vieną ar kitą priemonę, nes juk jie turės mokėti už renovaciją, jie bus galutiniai paslaugos naudotojai, galų gale - tai jų turtas.“

Todėl, anot jo, nėra numatyta ir prievolių, kuriuos namo modernizavimo darbus atlikti yra būtina, svarbiausia, kad renovuotame name šilumos būtų naudojama bent 40 proc. mažiau negu anksčiau – antraip valstybė nekompensuos 40 proc. investicijų. Taigi geros yra visos priemonės ir medžiagos, kurios padeda įvykdyti šį reikalavimą.

Tarp neprivalomų, nors rekomenduojamų darbų, anot jo, yra ir individualių šilumos skaitiklių įrengimas bei namo šilumos sistemos pertvarkymas, tačiau pastarasis darbas yra technologiškai privalomas, kai apšiltinamos sienos.

Pasak BETA vadovo, renovavus namą neaktualus tampa ir radiatorių sekcijų kiekis bute, nes Utenoje jau dabar visuose daugiabučiuose iš šilumos punktų automatiškai tiekiamas vienodas šilumos kiekis visiems butams. Tačiau ši problema iš tikrųjų lieka aktuali seniesiems nesutvarkytiems namams.

Už projektus moka valstybė

Vyriausybė, paskelbusi naująją daugiabučių renovavimo programą, kurioje dalyvauja savivaldybių įmonės, nusprendė iš valstybės biudžeto apmokėti visus parengiamuosius darbus bei statybos priežiūros išlaidas. Todėl, anot V.Serbentos, visos neva projektavimo darbams apmokėti surinktos lėšos turi būti gyventojams grąžintos – valstybė perveda pinigus namo administratoriui, o šis privalo arba juos grąžinti gyventojams, arba kompensuoti kitais būdais, pavyzdžiui, sumažindamas sąskaitas ar pan. Tačiau yra dvi būtinos sąlygos: renovuojamas namas turi būti įrašytas į minėtą programą, be to, gyventojai balsų dauguma privalo parengtam projektui pritarti. Antraip projektuotojui už darbą privalo sumokėti patys gyventojai savo lėšomis. BETA direktoriaus teigimu, parengti daugiabučio modernizavimo projektą kainuoja vidutiniškai 1500 litų.

Komentuoja Šiaulių bankas

Gedas Janėnas, Šiaulių banko Kredito rizikos departamento analitikas:

- Bankas, vertindamas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) galimybę, ypatingą dėmesį skiria dokumentų tikrinimui ir analizei. Daug dėmesio skiriama ir daugiabučio namo modernizavimo projektui. Tačiau bankas neturi ir negali turėti ypatingų kompetencijų statybų ekspertizės klausimais, todėl vadovaujasi ekspertų vertinimu, t. y. kai lyginami jau įgyvendintų ir įgyvendinamų projektų duomenys.

Pagal BETA pateiktą statistiką orientuojamasi, kad vidutinė vieno kvadratinio metro renovacijos kaina turėtų siekti apie 400 litų. Natūralu, kad statybos kainos įvairiuose regionuose yra skirtingos, tačiau kyla įtarimų, kai skirtumas didesnis nei dvigubai. Todėl labai svarbu ir sveikintina, kad procese aktyviai dalyvautų renovuojamo namo gyventojai, kaip galutiniai naudos gavėjai.

Manome, kad darbų kainos gali skirtis dėl įvairių priežasčių. Viena jų – kad daugiabučio renovavimo priemonėms pritaria arba prieštarauja patys gyventojai. Jie gali pasirinkti ir geresnės kokybės priemones, ir ne tokias kokybiškas, todėl gerokai pigesnes.

Kita vertus, pastebime ir netoleruotinos praktikos, modernizavimo projektų rengėjai preliminarią statybos darbų vertę kilsteli, o paslaugas perkant per viešuosius pirkimus kainos sumažėja, ir taip pasiekiama rinkos kaina.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"