TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Renovaciją galima išjudinti nedideliais žingsniais

2012 09 25 7:31
LŽ archyvo nuotraukos/Atsiradus galimybei nedideliais etapais renovuoti senos statybos daugiabučius ir už tai gauti valstybės paramą, jau kitais metais būtų galima panaudoti "užšaldytas" ES paramos lėšas ir neiškeisti renovacijos į sraigtasparnius.

Energetikos sektoriuje dirbantys konsultantai ragina politines partijas, kurios po rinkimų formuos vykdomąją valdžią, nekartoti senų klaidų ir pradėti efektyviai tvarkyti daugiabučius. Jie siūlo kelias naujas ir nesunkiai įgyvendinamas priemones, kurios paskatintų įstrigusį pastatų atnaujinimo procesą.

Konsultantai mano, kad dabartinės valdžios nesugebėjimas panaudoti renovacijai skirtų lėšų akivaizdžiai liudija - šioje srityje trūksta ir idėjų, ir administracinių gebėjimų.

"Nors pastaruoju metu beveik visos politinės partijos pripažįsta, jog būtina iš esmės keisti arba taikyti kitus renovacijos modelius, siūlomi organizaciniai pakeitimai dažniausiai siejami su viso namo kompleksine modernizacija. O tai reiškia, kad procesas bus brangus, sudėtingas, truks gana ilgai ir fiziškai bus sunku pasiekti pageidaujamą renovacijos apimtį", - sako Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos (LEKA) prezidentas Valdas Lukoševičius.

Energetikos ekspertai pritaria šios Vyriausybės siūlomoms naujoms pastatų atnaujinimo iniciatyvoms, tačiau kartu ragina apsvarstyti ir etapinės renovacijos galimybes. "Realiai būtų galima jau kitais metais panaudoti "užšaldytas" lėšas, neiškeičiant renovacijos į sraigtasparnius", - mano LEKA prezidentas.

Pradžia - langų keitimas

Vienas etapinės renovacijos pavyzdžių, anot konsultantų, galėtų būti langų keitimas senosios statybos daugiabučiuose. Jį būtų galima skatinti per valstybės ar Europos Sąjungos paramą.

Siūloma kiekvienam buto savininkui, kuris pasikeičia langus į energetiškai efektyvų ir pastato architektūrinius sprendinius atitinkantį gaminį, išmokėti valstybės nustatytą išmoką už kiekvieną pakeisto lango kvadratinį metrą. "Yra pavyzdžių, kai taikant tokią valstybės paramą buvusioje sovietų bloko valstybėje per keletą metų pavyko pakeisti beveik visus daugiabučių langus, o namų architektūra liko nesudarkyta. Tuo metu stichiškas ir dalinis langų keitimas abejotinos kokybės gaminiais kartais net pablogina energetines pastato savybes", - aiškina ekspertas.

Pasak jo, daugelis langų jau labai seni, mediniai, praleidžia šilumą į lauką. Tuo metu šilumos punkto prižiūrėtojas privalo užtikrinti patalpoje ne mažesnę nei 18 laipsnių šilumą. Tada jis pereina per butus, paklausinėja gyventojų, kokia jų namuose temperatūra. Jeigu  butuose su senais langais per šalta, prižiūrėtojas padidina pastato šildymo temperatūrą. Kadangi sistema bendra, vienodai šyla ir butai, turintys senus langus, ir tie, kuriuose įdėti modernūs stiklo paketai. Tada temperatūra butuose su senais langais pakyla iki 18 laipsnių, o ten, kur langai nauji, - iki 25 laipsnių ir daugiau. Be to, tokiuose namuose daug šilumos prarandama per sienas. Todėl žmonės neretai skundžiasi, kad įsidėjo naujus langus, bet sąskaitos už šildymą nesumažėjo, priešingai, net padidėjo.

"Jeigu namo gyventojai sutartų, kad būtina tvarkyti visus langus, pirmiausia juos reikėtų pakeisti tuose butuose, kuriuose langų rėmai dar yra seni, mediniai. Paskui būtų galima keisti naujesnius, bet nekokybiškus, ir tuos, kurie neatitinka architektūrinių reikalavimų. Tokio namo gyventojams už kiekvieną lango kvadratinį metrą turėtų būti skiriama išmoka", - pasakoja ekspertas.

Anot LEKA, valstybės išmokos turėtų būti mokamos už žmonių pastangas taupyti energiją. Tie pinigai įplauktų į namo gyventojų bendrijos sąskaitą. Paskui jie, gavę išmokas, spręstų, ką daryti toliau: ar išsidalyti pinigus, ar skirti naujoms investicijoms į pastato efektyvumą, pavyzdžiui, laiptinės arba lauko durims pakeisti, namo stogui, lietvamzdžiams sutvarkyti ir t. t. Ekspertai tikina, kad gyventojams tai būtų patogu, nes nebereikėtų organizuoti naujų rinkliavų.

"Manau, tokios priemonės padidintų žmonių aktyvumą ir susidomėjimą renovacija, nes šis finansinis mechanizmas yra paprastas ir visiems suprantamas", - įsitikinęs LEKA prezidentas V.Lukoševičius.

V.Lukoševičius: "Tikėtina, kad laipsniškas ir paprastas energijos taupymo priemonių diegimas, be kitų renovacijos galimybių, suaktyvintų pastatų administratorių veiklą, o žmonėms nereikėtų baimintis didelių finansinių įsipareigojimų."

Energijos taupymo fondai

Renovacijai numatyti, bet nenaudojami pinigai, užuot pirkus sraigtasparnius, nepriklausomų energetikos konsultantų siūlymu, galėtų būti perskirstyti kitaip. Šias ir kitas lėšas būtų galima panaudoti Energijos taupymo fondui suformuoti. Pareiškėjui reikėtų įrodyti dokumentais arba inspektoriai patikrintų, ar energiją

taupanti priemonė tikrai įdiegta. Finansinė parama turėtų būti fiksuota, iš anksto žinant, už ką ir kokio dydžio gali būti gaunama, kad nekiltų spekuliacijų ir netektų imtis sudėtingų biurokratinių procedūrų. Manoma, tokia galimybė paspartintų bendrijų aktyvumą ir pademonstruotų administratorių norą padėti prižiūrimų namų gyventojams taupyti pinigus bei energiją.

"Kaip rodo užsienio patirtis, renovacijos priemonėms reikalinga nedidelė subsidija. Tą fondą būtų galima panaudoti ir kaip beprocentį paskolų šaltinį. Tai būtų geriau negu bankų siūlomos paskolos su didelėmis palūkanomis, o svarbiausia - garantuotų renovacijai finansinius išteklius, - sako LEKA prezidentas V.Lukoševičius. - Dabar mes per socialines kompensacijas už šildymą vėjais paleidžiame milijonus. O juk iš jų, pridėjus sraigtasparnių pinigus, galima suformuoti fondą, iš kurio turėtų būti finansuojamas ne energijos švaistymas, bet taupymas."

Šį finansinį instrumentą, V.Lukoševičiaus žodžiais, galima pavadinti ir kitaip, pavyzdžiui, "pastato sutvarkymo pagal privalomuosius reikalavimus fondas", ar panašiai. Idėja visiškai paprasta: namas turi atitikti projektinę dokumentaciją. Net balkonų negalima stiklinti bet kaip. Jie turi atitikti pastato architektūrinius sprendinius. Šiuo metu, pasak pašnekovo, daroma labai daug pažeidimų. Pastatai darkomi, o valstybė nepajėgia viso to chaoso suvaldyti.

"Statybos inspekcija, pamačiusi, jog kai kurie daugiabučio langai pakeisti ne pagal architektūrinius reikalavimus, turi tų butų savininkams išrašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus ir pareikalauti netinkamai įstiklintus balkonus sutvarkyti taip, kad jie atitiktų reikalavimus. Tačiau apie tokius atvejus girdime labai retai. Šiame sektoriuje valstybė demonstruoja absoliutų bejėgiškumą, kaip ir pastatų renovacijos srityje", - pabrėžia LEKA prezidentas.

Jo teigimu, per 20 metų mes nesugebėjome šių procesų išjudinti. Žmonės priprato, kad gali daryti ką nori, nes dėl to nekyla jokių pasekmių. Tuo metu naujoji schema padėtų išspręsti šią netvarką.

"Jeigu pats tvarkai namą ir rodai iniciatyvą, kad rūpiniesi ne tik savo, bet ir valstybės, socialinio draudimo fondo lėšomis, kurios paleidžiamos vėjais dėl prastos būklės pastatų, valstybė dalį išlaidų turėtų tau grąžinti kaip subsidiją už įdėtas pastangas. Laimėtų visi. Valstybė mažiau prarastų pinigų, o žmonės gautų finansinį stimulą tvarkytis toliau", - įsitikinęs V.Lukoševičius.

LEKA siūlo 8 priemones, kurios viena kitą papildo. Jų galima rasti ir daugiau. Konsultantai mano, kad pastato renovacijos projektą galima įgyvendinti nedidelis etapais, be didelių finansinių investicijų, nevartojant daug kam nepatinkančių ir nemalonių terminų, tokių kaip "banko kreditas" ar "renovacija" (žr. lentelę).

"Pagal siūlomą modelį galima viską daryti neskubant, etapais. Žengus pirmą nedidelį žingsnį atsirastų patyrimas, kuris pravestų kitais etapais. Taip didelį projektą galima įgyvendinti per kelerius metus, kol pastatas bus visiškai renovuotas, - tvirtina V.Lukoševičius. - Jeigu atsirastų bendrijų, kurios būtų pasirengusios iškart imtis viso namo atnaujinimo, tegul tai daro. Tačiau privalome ieškoti ir kitokių variantų. Tikėtina, kad laipsniškas ir paprastas energijos taupymo priemonių diegimas, be kitų renovacijos galimybių, suaktyvintų pastatų administratorių veiklą, o žmonėms nereiktų baimintis didelių finansinių įsipareigojimų."

Galvosūkiai naujajai Vyriausybei

Kad būtų įgyvendinti šie siūlymai, LEKA teigimu, pirmiausia reikėtų politinės valios. Anot V.Lukoševičiaus, galėtų būti parengtos kelios schemos. Jei savivaldybės rastų pinigų įsteigti įmonę, kuri rūpintųsi renovacija, tegul jos rodo iniciatyvą, tačiau didžiųjų miestų savivaldybės nepajėgtų to padaryti. "Palaipsnės renovacijos modelis galėtų būti taikomas miestuose, kuriuose yra daug sovietmečiu statytų "miegamųjų" kvartalų, kur padėtis dėl "dujinių" šildymo kainų pati prasčiausia", - teigia energetikos konsultantas.

Kitas žingsnis, pasak jo, galėtų būti Energetikos ministerijos reformavimas į Energetikos ir infrastruktūros ministeriją, kad visa energijos tiekimo grandinė - nuo gamybos iki galutinio vartotojo - atsidurtų vienose rankose. Kitaip tariant, vertėtų sekti kitų šalių pavyzdžiu ir įkurti įstaigą, kuriai būtų pavesta būtent tokia funkcija - suformuoti fondą, apskaičiuoti, kokios galėtų būti išmokos gyventojams už įgyvendintas energijos taupymo priemones, įvertinti, kiek jos kainuotų ir kiek naudos duotų valstybei.

"Visos jos turėtų būti surašytos pagal prioritetus, anksto žinant, pavyzdžiui, kokio dydžio išmoką žmogus gaus, jei įgyvendins vieną ar kitą priemonę. Tada nereikėtų diskriminuoti tų gyventojų, kurie jau susitvarkė. Tiesiog užtektų pažiūrėti, kokia yra pastato, kaip bendro energijos vartotojo, būklė, ir už įgyvendintų priemonių kiekį sumokėti konkrečią sumą pinigų. Parama galėtų sudaryti 30 ar 50 proc. išlaidų, tačiau ji būtų iš anksto žinoma ir fiksuota", - paaiškina LEKA prezidentas V.Lukoševičius ir priduria, kad mūsų šalyje yra puikiai veikiančių schemų. Kaip pavyzdį galima paminėti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros administruojamą Kaimo plėtros programą. Panašius finansinius modelius būtų nesunku pritaikyti ir energijos taupymo bei gyvenamojo būsto renovacijos srityje.

LEKA siūlomos greitosios priemonės, kurios padėtų taupyti šilumą:

1. Pastato inventorizacijai, energetinio audito atlikimui ir projektinės dokumentacijos parengimui skiriama fiksuota parama (Lt/ pastatui) paskatintų bendrijas ar namų administratorius nustatyti energijos taupymo potencialą ir parengti pastato renovacijos programą.

2. Didelė daugiabučių namų energetinė problema - įvairiais būdais pertvarkytos vidaus šildymo sistemos, įrengti papildomi ir neteisėti šildymo prietaisai ir t. t. Projektinės ir vientisos šildymo sistemos atkūrimas išlygintų atskirų butų šildymą ir padėtų sutaupyti apie 5-20 proc. šilumos energijos. Namas, kuris susitvarkė pastato šildymo sistemą pagal pradinį projektą, galėtų gauti valstybės fiksuotą  paramą (atskiriems butams ar pastato valdytojui).

3. Pastatui įstiklinti naujais energetiškai efektyviais ir architektūrą atitinkančiais langais turėtų būti skiriama nustatyto dydžio (už lango kvadratinį metrą) finansinė parama. Tokiu būdu pavyktų sutaupyti apie 10-20 proc. šilumos energijos.

4. Sutvarkytoje šildymo sistemoje ant vertikalių stovų siūloma įrengti automatinius balansinius ventilius, kurie išlygina šildymo režimą pastate ir taupo energiją. Nustatyto dydžio valstybės parama galėtų būti skiriama už kiekvieną įrengtą balansinį ventilį. Šią priemonę bus privaloma įgyvendinti pagal naująją ES Energinio efektyvumo direktyvą, nes tai pirmas žingsnis į šilumos reguliavimą ir apskaitą kiekviename bute.

5. Automatinių izoliuotų laiptinių durų įrengimas. Valstybės parama galėtų būti skiriama kaip fiksuota suma už kiekvienas kokybiškai įrengtas duris.

6. Stogo, rūsio ar galinių sienų hermetinimas ir apšiltinimas. Valstybės parama galėtų būti skiriama kiekvienam kokybiškai įrengtam kvadratiniam metrui.

7. Už individualaus šildymo reguliavimo ir apskaitos įrengimą butuose turėtų būti skiriama fiksuota skatinamoji parama kiekvienam butui (pastatui).

8. Kitos energiją taupančios priemonės, kurias nuosekliai galima įdiegti iki visiškos pastato renovacijos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"