TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Renovacija ilgisi ekspertų ir auditorių

2014 02 11 6:00
Fasado apklijavimas – brangi, bet ne visada geriausia šilumos taupymo priemonė. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Įsibėgėjant masinei daugiabučių renovacijai, šio proceso organizatoriai ima griežtinti projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles, o statybos specialistai reikalauja pasitelkti nepriklausomas projektų ekspertizių ir investicinių planų audito institucijas.

LŽ gavo į valstybinę daugiabučių modernizavimo programą įtraukto Utenos miesto Aušros gatvės 2 namo gyventojo Zigmo Stakausko laišką. Autorius, vienintelis namo gyventojas, nepritaręs renovacijai, be kita ko, išsakė abejonių dėl parengto ir jau patvirtinto investicinio projekto sąžiningumo ir net šaukėsi pagalbos, kad būtų „sustabdytas teisėtas apgaulingas namo renovacijos nusikalstamas rengimas“. Jo nuomone, projekto rengimo duomenys yra falsifikuojami.

„Kai agitavo gyventojus, butų ūkio direktorius kalbėjo, kad pastaruosius 3 metus namas vienam kvadratiniam metrui sunaudodavo vidutiniškai po 120 kWh šilumos, tad neatitiko keliamų reikalavimų namui renovuoti, nes per mažai sunaudoja šilumos. Kad projektas gautų 40 proc. investicijų dydžio valstybės paramą, po renovacijos reikia sutaupyti ne mažiau kaip 40 proc. šilumos. Vadinasi, renovavus namą trečdalis butų turėtų nesišildyti, o tik grožėtis papuošta namo išore“, – rašė LŽ skaitytojas.

Vėliau telefonu vyras papasakojo, kad pasidomėjus, kodėl taip skiriasi deklaruojami faktiniai šilumos sunaudojimo rodikliai nuo deklaruojamų investiciniame plane, jam buvo atsakyta, neva investiciniame plane bus nurodyti tokie rodikliai, kokių reikės. Gyventojas taip pat piktinosi tuo, jog investiciniame plane nėra nurodyta investicijų dalis, kuri turėtų būti kompensuojama.

Pirminės išvados

Paprašėme, kad laišką, prie kurio pridėtos dviejų investicinio plano variantų kopijos, pakomentuotų konsultacinė UAB „EKO rivi“. Konsultantai, išanalizavę turimą medžiagą, iš karto apsidraudė: „Ekspertinei išvadai parengti turėtume atlikti visa apimantį investicinio plano auditą, kuris, neabejojame, tiksliau atsakytų į keliamus pareiškėjo reikalavimus.“ Jie padarė išvadą, kad laiškas „turi stiprią emocinę išraišką be konkrečių faktų, taigi jas sunku patikrinti bei objektyviai įvertinti“.

Vis dėlto ekspertai nustatė, jog dalis laiške išdėstytų problemų gali būti pagrįstos ir kelia neaiškumų. Antai skaičiuojamosios namo šiluminės energijos sąnaudos (314 ir 255 kWh/kv. metrui su numatomomis pasiekti 110–120 kWh/kv. metrui per metus) labai abejotinos, nes faktiniai deklaruojami duomenys yra 154,87 kWh/kv. metrui, tačiau projekto rengėjai nepaaiškino gyventojams, kodėl šios sąnaudos daugiau kaip dvigubai skiriasi nuo deklaruojamų. Jiems neišdėstytos ir ES paramos gavimo sąlygos – „aišku tik tai, kad gyventojai įsipareigoja imti visą modernizacijai reikalingą kreditą, nors ir lengvatinėmis sąlygomis, kad galėtų atsiskaityti su modernizacijos darbus atliekančiomis organizacijomis“.

Ekspertai atkreipė dėmesį, jog investiciniame plane nėra išnagrinėtos ventiliacijos sistemos perspektyvos ir tam nenumatytos sąnaudos. Nežinia, kodėl pasirinkta dėti vienos kameros plastikinius langus, juolab nepaaiškintas jų poveikis didinant pastato energinį efektyvumą, o dokumentuose minimos orlaidės tik sudaro galimybę pagyvinti ventiliaciją, bet konkrečių apskaičiavimų, ar jos pakanka, nėra.

„EKO rivi“ specialistai taip pat pabrėžė, kad investiciniame plane nenagrinėjami alternatyvūs šildymo sistemų pakeitimo variantai. „Esminį efektą (tik nežinia, nuo kurio skaičiaus) tikimasi pasiekti apšiltinus fasadą, tačiau tai atsieitų ne mažiau kaip po 280 litų už kvadratinį metrą“, – abejojo pasirinkimu ekspertai.

Konsultantų išvada tokia: jei investicinis projektas būtų tinkamai parengtas, t. y. jei būtų patvirtintas optimalus variantas, jame numatyti prioritetai būtų susieti su investicijų seka, leidžiančia pasiekti efektyvumą mažiausiomis sąnaudomis, užuot investavus į rezultatyviausius sprendinius, kurie gyventojams suteiktų ne tik „gražesnio kraštovaizdžio jausmą, bet ir realią ekonominę bei finansinę naudą“.

Pateikiamas pavyzdys, kad prioritetų sąraše pasirinkus geoterminę šilumą naudojančius siurblius, investuoti tektų ne daugiau kaip po 200 litų už kvadratinį metrą, o šilumos kaina sudarytų iki 11–14 centų už kilovatvalandę. „Investicijų efektyvumas užtikrintų grąžą ir nereikėtų skaičiuoti hipotetinės naudos, kurios pasirinktu atveju iš viso nėra. Vien šiltinant sienas renovacijos efektas bus tik tariamas, nes dėl patalpų vėsinimo ir rekuperacijos nebuvimo bus patiriama šilumos nuostolių“, – konstatavo „EKO rivi“. Ekspertų nuomone, tai būdinga visam dabar vykstančiam renovacijos procesui, tad į jį turėtų būti sugrąžintos techninės ekspertizės ir nepriklausomo audito institucijos. „Jos eliminuotų galimybes būsto renovacijos planuose siūlyti netinkamus techninius sprendinius“, – specialistų išvadas LŽ apibendrino „EKO rivi“ direktorius Rimantas Tuskevičius.

Griežtai pagal instrukcijas

UAB Utenos butų ūkio direktoriaus pavaduotojas Bronius Šaukeckas LŽ paaiškino, kad neatitikimų tarp sunaudojamos šilumos rodmenų atsirado naudojant skirtingą jų apskaičiavimo metodiką. „Faktiniai duomenys pateikiami kiekvieną mėnesį, ir suvartojimas per metus yra apskaičiuojamas įvertinus kiekvieną metų mėnesį, o rengiant investicinį planą naudojami skaičiuotiniai duomenys, t. y. atsižvelgiama į šildymo dienų skaičių“, – kalbėjo jis.

B.Šaukeckas taip pat teigė, jog gyventojams ir negalėjo būti pateikta galutinė suma, kurią jie privalės sumokėti už namo modernizavimą per pasirinktą laikotarpį. „Galutinė suma bus apskaičiuota tik pasirinkus rangovą ir gavus banko paskolą. Duomenys bankui jau pateikti“, – sakė pašnekovas.

Anot jo, Utenos butų ūkis elgiasi griežtai pagal reikalavimus, nustatytus Aplinkos ministerijos. Juk už renovaciją gyventojai mokės didžiulius pinigus. „Tai, kad laiško autorius nepritaria namo renovacijai, yra jo valia, niekas už tai neturėtų žmogaus smerkti. Kiekvienas turi teisę ginti savo nuomonę", - pabrėžė B.Šaukeckas.

D.Matonienė, aplinkos viceministrė. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Daiva Matonienė, aplinkos viceministrė:

"Svarstome, kaip gerinti investicinių planų rengimo kokybę. Sugriežtinome taisykles, jose numatėme, kad projektų rengėjai privalo važiuoti į objektą ir sudaryti apžiūros aktą, o ne rengti projektus vien sėdėdami prie kompiuterio.

Kitu etapu jau yra parengta kompiuterinė investicinių planų rengimo versija, kad būtų kuo mažiau galimybių padaryti klaidų. Dabar ją testuoja Būsto energijos taupymo agentūra. Tikimės, jog ši naujovė bus netrukus įgyvendinta. Be to, agentūros ekspertai investicinius projektus tikrina. Ne vienas grąžintas kaip nekokybiškai parengtas, kad rengėjai pataisytų.

Be abejo, yra norų projektams skirtais pinigais „pasišildyti rankas“. Stengiamės kontroliuoti. Jei tokių atvejų nustatysime, apie juos paskelbsime visuomenei ir svarstysime apie tokių investicinių planų rengėjų atestacijos panaikinimą.

Ateityje tikrai griežtinsime reikalavimus. Jei bus nustatyta nekompetencijos atvejų, bus ir viešumas, ir griežtos sankcijos."

Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas:

D.Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas. / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

"Mūsų asociacija regi kelias pagrindines išeitis, galinčias padėti užtikrinti geresnę renovacijos Lietuvoje kokybę. Pirma, būtina kuo skubiau pradėti paisyti ES direktyvų ir viešųjų pirkimų praktikoje mažiausios kainos kriterijų pakeisti ekonomiškai naudingiausiu. Antra, į statybos procesą turi būti įtrauktas privalomas civilinės atsakomybės draudimas. Tai labiau apsaugos būsto savininkus ir padės aiškiau nustatyti statybos proceso dalyvių atsakomybių ribas. Trečia, renovacijos procese privalo dalyvauti nepriklausomi ekspertai. Būtina nuolat atlikti koncepcinį auditą - projektų ekspertizę. Tik taip šis procesas gali būti maksimaliai naudingas.

Be energinio pastato efektyvumo, svarbūs ir kiti aspektai. Pavyzdžiui, jau pastebime, kad renovuotuose daugiabučiuose nėra pasirūpinta efektyvia vėdinimo sistema. Į tai paprastai neatsižvelgiama, todėl žmonės dažniau serga kvėpavimo takų ligomis. Gyventojai stengiasi vykdyti tas priemones, kurios yra finansiškai remiamos valstybės, – šiuo atveju tai energinis efektyvumas. Į kitus svarbius dalykus – namo vandentiekio sistemos atnaujinimą, konstrukcijų sutvirtinimą ir pan. – reikia investuoti papildomai. Vis dėlto galutinis rezultatas yra didesnė pastato vertė, gyvenimo kokybės pagerėjimas, su gyvenamąja aplinka susijusių ligų prevencija.

Sprendimai, iš esmės leidžiantys sutvarkyti pastatą, gali kainuoti ir nedaug. Svarbu atlikti išsamų namo techninį auditą (jis dažniausiai nedaromas arba daromas tik formaliai), pasitelkti kvalifikuotus projektuotojus ir, išanalizavus kelis variantus, pasirinkti ekonomiškai naudingą projektą. Pasirengimo modernizacijai, užduoties statybininkams formavimo procesas yra svarbiausias, o kainuoja jis gerokai mažiau nei patys statybos ar remonto darbai.

Lietuvoje renovacijos rezultatai ir trūkumai išryškės po 2-5 ar daugiau metų, o investavę jau būsime daug. Įvairiais vertinimais, reikės modernizuoti apie 27 tūkst. daugiabučių. Dabartinėmis kainomis tam prireiks maždaug 27 mlrd. litų."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"