TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Renovacija įsibėgėjo ir nesustos

2016 03 24 6:00
Šiemet naujais rūbais puošis daugiau kaip pusantro tūkstančio senų daugiabučių. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nuo 2013 metų Lietuvoje atnaujinti 856 daugiabučiai namai. Per ankstesnius aštuonerius metus, nuo 2005 iki 2012-ųjų, atnaujinta 520 namų.

Vien šiemet iki kovo 18 dienos buvo visiškai baigti 69 daugiabučių atnaujinimo projektai – vidutiniškai po 6 jų per savaitę. Šiemet planuojama renovuoti 1726 pastatus, kurių rangos darbų sutartys pasirašytos. Savo eilės laukia 3658 daugiabučiai, kurių investiciniai planai jau suderinti.

Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programoje aktyviausiai dalyvauja Ignalinos rajono savivaldybė. Čia jau atnaujinta daugiau kaip pusė (51 proc.) daugiabučių, kurie pastatyti pagal statybos reikalavimus, galiojusius iki 1993 metų. Modernizuotų daugiabučių Ignalinos rajone stebėsenos rezultatai rodo, kad nemažai modernizuotų namų atitinkamomis oro sąlygomis šiandien sutaupo 60–75 proc. šilumos.

„Tai reiškia, kad renovuotų namų savininkai už šildymą moka beveik perpus pigiau, gyvena šiltai ir patogiai. O juk mokėdami už šildymą jie kartu dalimis atiduoda ir skolas projektus finansuojantiems bankams“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta.

Pasak jo, nuo 2013 metų, pradėjus antrąjį 2004 metais patvirtintos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos etapą, renovacija kaip reikiant įsibėgėjo ir ji nesustos.

Valius Serbenta: "Nuo 2015 metų liepos renovuotas namas jau turi atitikti ne žemesnės kaip C energinio naudingumo klasės reikalavimus."Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Įsiliejo savivaldybės

– Per porą metų buvo daugybė Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos pataisų, patikslinimų. Kas pakito iš esmės?

– Į daugiabučių modernizavimo procesą šauniai įsiliejo savivaldybės. Tai buvo naujojo programos modelio esmė. Dabar apie 70 proc. namų atnaujinama pagal naująjį modelį, kai visą organizacinį darbą – investicinių planų rengimą, projektavimą, viešų rangos konkursų vykdymą, projektų finansavimo paieškas – atlieka savivaldybės.

– Kokie pagrindiniai reikalavimai keliami renovuojamiems pastatams?

– Pagrindiniai reikalavimai ir liko apšiltinti stogus, fasadus, langus ir duris, sutvarkyti šildymo sistemas. Privalomų darbų nėra – į programos sąrašą patekusių namų savininkai, padedami specialistų, patys renkasi priemones, kurias įdiegus būtų pasiektas svarbiausias tikslas – renovuotas namas turi naudoti šiluminės energijos bent 20 proc. mažiau negu anksčiau, tačiau kad savininkai pretenduotų gauti numatytą 40 proc. investicijų kompensaciją, turi būti taupoma ne mažiau kaip 40 proc. šilumos. Dar vienas reikalavimas – nuo 2015 metų liepos renovuotas namas jau turi atitikti ne žemesnės kaip C energinio naudingumo klasės reikalavimus.

Gyventojai vis dažniau renkasi daugiau energiją taupančių priemonių: šildymui naudojasi alternatyviais energijos šaltiniais, įrengia rekuperavimo sistemas. Taigi gyventojai jau racionaliau renkasi įvairias galimybes taupyti šilumą, juolab kad visos jos finansiškai remiamos.

– Ar valstybė kompensuoja tik investicijas į šilumą taupančias priemones?

– Iki 40 proc. kompensuojami ir kiti namo atnaujinimo darbai. Būstų savininkai tuo sumaniai naudojasi. Kartu atnaujinamas ir kitas namo turtas: elektros instaliacija, liftai, šalto vandens vamzdynai, kanalizacija. Investicijos į šiuos ir panašius dalykus irgi iš dalies kompensuojamos.

– Vis nukeliamos kompensacijų skyrimo datos. Jau sunku ir susiorientuoti, kas ir kada.

– Daugiausia, iki 40 proc. investicijų, bus mokama už projektus, patvirtintus iki 2015 metų kovo 31 dienos, kurie bus baigti iki šių metų pabaigos. Pagal pirminį variantą galutinė projektų baigimo data buvo 2015 metų liepos 31-oji. Ją nukelti teko dėl to, kad trūko norinčių programoje dalyvauti rangos organizacijų. Ypač sunkiai rangovų ieško nusprendusių savo namus atnaujinti atokesnių miestelių gyventojai. Tada buvo pasirašyta daugiau kaip 1700 namų rangos sutarčių.

40 proc. kompensacija tenka kaip premija tiems, kurie pirmieji nusprendė atnaujinti savo namus. Jiems pasisekė ir tuo, kad valstybė kompensuoja visas projektų rengimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas. Vėlesniems projektams kompensuojama tik pusė šių išlaidų.

Mažėja kompensacijos

– Pasklido žinių, kad programa, numatyta iki 2020 metų, tuo ir baigsis, tačiau juk iki to laiko trys ketvirtadaliai namų, pastatytų pagal reikalavimus, galiojusius iki 1993 metų, liks neatnaujinti.

– Nekyla abejonių, kad programa tuo nesibaigs. Tiesa, investicijų kompensacijos jau dabar mažėja. Projektams, pasirašytiems po praėjusių metų kovo, bet baigtiems iki 2017 metų pabaigos, bus kompensuojama iki 35 proc. investicijų, o dar vėlesniems projektams, kurie bus baigti iki 2020-ųjų pabaigos, teks tenkintis 30 procentų. Dėl valstybės paramos dydžio vėlesniems projektams Vyriausybė dar nenusprendė.

– Kokie yra finansinės paramos daugiabučių atnaujinimo projektams šaltiniai?

– 15 proc. paramos sudaro valstybės biudžeto lėšos, o 25 proc. – Klimato kaitos specialiosios programos lėšos. Laipsniškai, po 5 proc., mažinama tik Klimato kaitos programos dalis.

Iki šiol finansavimo sutartys pasirašomos daugiausia su Šiaulių banku, „Swedbank“ ir SEB banku, bet, matyt, bus ir daugiau bankų. Europos investicijų bankas jau nagrinėja ir kitų finansinių tarpininkų galimybes.

Veikia ir Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA). Ši institucija veikia atsinaujinančio fondo principu, kai grąžinamomis lėšomis finansuojami nauji projektai. VIPA projektams skolina panašiomis sąlygomis kaip ir bankai.

– Kada už renovacijos darbus pradeda mokėti patys gyventojai? Jau girdėti, kad kai kurie namų administratoriai reikalauja dalies įmokų, projektams dar nestartavus.

– Jei administratorius reikalauja mokėti už komunalines paslaugas ar šiukšlių išvežimą, tai reikia vykdyti, tačiau už modernizavimo darbus pradedama mokėti tik baigus projektą, juolab kad dar nėra apskaičiuota, kiek gyventojai turės mokėti. Administratoriai grąžintinų paskolų ir paramos dalį paskirsto kiekvienam butui atskirai visus darbus jau baigus. Įprastai investicijos apskaičiuojamos pagal buto plotą, tačiau kiekvienam butui jos gali būiti skirtingos – gal ne visur reikėjo keisti langus, radiatorius. Reikalauti užmokesčio iš anksto nebūtų logiška.

Dėl lėšų, skiriamų projektavimui ir statybos techninei priežiūrai, gyventojai gali spręsti anksčiau, bet tik balsų dauguma bendrame susirinkime. Kai tokio susitarimo nėra, niekas neturi teisės rinkti pinigų.

– Ar jau galima kalbėti apie realią renovacijos naudą?

– Turiu 64 modernizuotų namų Ignalinoje stebėsenos rezultatus. Jie rodo, kad nemaža dalis modernizuotų namų atitinkamomis oro sąlygomis šiandien sutaupo 60–75 proc. šilumos. Tai reiškia, kad renovuotų namų savininkai dabar už šildymą moka beveik perpus pigiau, gyvena šiltai ir patogiai. O juk mokėdami už šildymą jie kartu dalimis atiduoda ir skolas projektus finansuojantiems bankams.

Pažymėsiu, kad dauguma skaičiuoja, kiek bus sutaupoma šilumos renovavus namą, bet nelabai kas skaičiuoja, kiek kainuotų atstatyti griūvantį pastatą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"