TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Renovacija - jau aukščiau už įstatymus

2012 07 19 7:41
LŽ archyvo nuotrauka/Visą naštą rūpintis daugiabučio namo renovacija prisiimtų savivaldybė arba šiam tikslui jos įkurta įmonė ar daugiabučio namo administratoriai.

Vyriausybė pritarė - Zarasuose bus vykdomas bandomasis daugiabučių gyvenamųjų namų renovavimo projektas pagal naują finansavimo modelį: finansavimu rūpinsis ne bendrija, o savivaldybė. Tačiau šį sprendimą įgyvendinti nepažeidžiant įstatymų dabar būtų neįmanoma.

Vakar Vyriausybės nutarimu paremtas Zarasų rajono savivaldybės gyvenamųjų namų renovavimo projektas "Zarasų energvizija". Gyvenamųjų namų modernizavimas turėtų būti finansuojamas pagal naują schemą: investicinėmis lėšomis turėtų pasirūpinti ne gyventojai, o specialiai savivaldybės įsteigta įmonė.

Atlikus energetinius tyrimus, buvo atrinkti 45 seni daugiabučiai (983 butai), kurių gyventojai daugiausia mieste moka už centralizuotą šildymą.

Parengus detaliuosius projektus, šiuose namuose bus apšiltintos išorės sienos, pakeisti langai ir balkonų durys, įstiklinti balkonai, apšiltinti rūsiai, subalansuotas šilumos ir karšto vandens tiekimas ir atlikti kiti kiekvienam konkrečiam namui būtini darbai.

Skaičiuojama, kad dabartinėmis kainomis projektui įgyvendinti prireiks beveik 22 mln. litų. Pusė šios sumos bus finansuojama iš daugiabučių finansavimo programos JESSICA (15 proc.), Klimato kaitos specialiosios programos (15 proc.) ir Ignalinos atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimo fondo (20 proc.).

Kitą investicijų dalį vėliau turės grąžinti gyventojai mokėdami pagal didesnį tarifą už šildymą.

Reikės įrodinėti

"Keistokas klausimas, - iš pradžių sutriko Zarasų rajono savivaldybės administratorius Vytautas Sekonas, LŽ paklausus apie naudą gyventojams, jeigu jie po namo renovacijos naudodami mažiau šilumos už ją turės mokėti didesne kaina, bet po akimirkos jis paaiškino: - Tie gyventojai, kol investicijos atsipirks, vis tiek už šildymą mokės 10 proc. mažiau negu nerenovuotuose namuose. Tai bus savotiškas paskatinimas."

Tikimasi, kad baigus projektą renovuotiems namams šildyti reikės perpus mažiau šiluminės energijos negu iki tol.

"Pažįstu Ignalinos gyventojus, kurie savo butus jau renovavo. Jie labai patenkinti: šildymo sezoną gali pradėti vėliau negu kiti, baigti - anksčiau, gali reguliuoti šilumos kiekį, o už šilumos tiekėjų paslaugas per sezoną sumoka perpus mažiau nei kiti", - konkretesnius dalykus įvardijo savivaldybės administratorius.

Vis dėlto, anot jo, tvarka, jog prieš pradedant darbus būtina gauti daugiau nei pusės namo gyventojų sutikimą nėra atšaukta, todėl reikės dirbti labai sutelktai ir darniai, kad gyventojams pavyktų įrodyti namo renovavimo naudą. "Tai nebus lengva, nes kiekvienu atveju bus daugybė subtilumų. Pavyzdžiui, kai kurie jau yra pakeitę langus ir įstiklinę balkonus, o kiti - ne. Finansavimo mechanizmas labai sudėtingas, kiekvienam namui individualus, o gyventojams reikės išaiškinti paprastai ir suprantamai", - svarstė V.Sekonas.

Ruošiasi ir sostinė

"Vykdyti didelius daugiabučių modernizavimo projektus ne visada apsimoka ten, kur nekilnojamasis turtas yra pigus. Tokiu atveju renovacija gali kainuoti brangiau už patį turtą. Bet Vilniuje tai tikrai apsimoka, nes renovuoto būsto rinkos vertė smarkiai pakyla. Jei nekilnojamasis turtas yra paklausus, vienas į renovaciją investuotas litas gali duoti 3-5 litus. O ir gyventi atnaujintame name yra daug smagiau", - ir kitus būsto renovavimo naudos gyventojams aspektus LŽ vardijo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, programos "Atnaujinkime būstą - atnaujinkime miestą" koordinatorius Kęstutis Nėnius.

Anot jo, dabar sostinės savivaldybėje baigiama susitarti dėl dviejų didelių renovavimo projektų koncepcijų. Pagal pirmąją būtų atnaujinta beveik 50 daugiabučių vadinamajame Žirmūnų trikampyje - Minties, Žirmūnų ir Tuskulėnų gatvėse. Šių daugiabučių tyrimai ir energetinis vertinimas jau yra atlikti. Savivaldybė norėtų atnaujinti visą kvartalą, įskaitant ir teritoriją, gatvių apšvietimą, naudodamasi JESSICA fondo lėšomis.

"Tai galėtų būti pirmas Lietuvoje pavyzdinis kvartalo atnaujinimo projektas, kuriam, tikimės, bus skirta ir pagal 2014-2020 metų finansavimo laikotarpiu numatytą rajonų ir regionų regeneravimo programą", - pasakojo K.Nėnius.

Pagal kitą koncepciją būtų renovuojama apie 20 prasčiausios energetinės būklės sostinės daugiabučių visame Vilniuje.

K.Nėnius skaičiuoja, kad renovuoti vieną vidutinį daugiabutį (60 butų, 3000 kv. metrų) kainuotų 1-1,5 mln. litų, o iš viso pagal pirmąją koncepciją tektų investuoti 50-60 mln. litų. Tai beveik trigubai daugiau nei Zarasuose, bet ir daugiabučiai Vilniuje didesni.

Pasak K.Nėniaus, dabar stebima, kas vyksta Zarasuose, panašų projektą rengiančiame Visagine, ir, matyt, jau rudeniop bus nuspręsta kreiptis į Vyriausybę dėl sostinės projekto finansavimo pagal JESSICA programą patvirtinimo.

Įstatymai nenumato

Planuojama, kad Zarasų bandomasis daugiabučių gyvenamųjų namų renovavimo projektas turėtų baigtis 2013 metų pabaigoje. Jis pavadintas bandomuoju, tad jei pavyks, numatyta zarasiškių patirtį diegti ir kitose savivaldybėse. Tiesa, joms būtų kompensuojama ne 50 proc., o tik 30 proc. investicijų.

Pagal Vyriausybės vakar patvirtintą tvarką, paskolas daugiabučiams renovuoti galės imti ne tik gyventojai, bet ir daugiabučius administruojančios įmonės arba bendrijos.

"Tikslas - pasiūlyti alternatyvų daugiabučių namų renovacijos principą pradiniam. Noriu priminti, kad pradinis principas remiasi kiekvieno buto savininko apsisprendimu. Kiekvieno buto savininkas turi imti lengvatinę paskolą, kuri vėliau grąžinama iš sutaupytos šilumos. Naujasis modelis išvaduotų žmones nuo tokių sprendimų, nes visą rūpestį ir visą naštą rūpintis daugiabučio namo renovacija prisiimtų savivaldybė arba šiam tikslui jos įkurta įmonė ar daugiabučio namo administratoriai", - Zarasų projekto idėją pirmadienį aiškino ministras pirmininkas Andrius Kubilius Žinių radijo laidoje.

Tačiau, kaip LŽ tikino K.Nėnius, dabar Zarasų projektas negalėtų būti įgyvendintas dėl to, kad Vyriausybės patvirtinta renovavimo projektų finansavimo tvarka nenumatyta Valstybės paramos būstui įsigyti ir Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymais bei įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais. Šiuose įstatymuose numatytas vienintelis modelis - kompensuoti dalį paskolų, kurias daugiabučiams renovuoti pasiima patys gyventojai.

Dėl šios priežasties negalėtų veikti ir investicijų atpirkimo mechanizmas. "Dabar teisės aktuose numatyta, kad gyventojams turėtų būti kompensuojama dalis paskolos ir palūkanos, o jeigu skolintųsi projektą vykdanti įmonė, gyventojai paskolos tarsi neturėtų, todėl ji nebūtų ir kompensuojama. Yra ir daugiau niuansų. Pavyzdžiui, gyventojai tarsi galėtų negauti kompensacijos už šildymą", - LŽ aiškino Vilniaus miesto tarybos narys.

Kad ne viskas dera su įstatymais, pripažino ir V.Sekonas: "Čia aiškumo iš tiesų nėra, todėl dar nenorėčiau apie tai kalbėti. Konsultuosimės su teisininkais, kad nepadarytume klaidų. Matyt, reikės kiek keisti ir teisės aktus. Bet laikotarpis tam dabar labai nepatogus. Reikėtų, kad Seimas suspėtų sprendimą priimti iki naujos kadencijos Seimo rinkimų spalį."

Numatyta, kad pirmasis, parengiamasis, Zarasų projekto etapas truks apie 3 mėnesius, iki spalio vidurio, o antrąjį, jei Seimas nesuskubs, gali tekti atidėti, kol įsivažiuos naujasis Seimas. "Nesinorėtų, kad darbai sustotų dėl įstatymų spragų", - pripažino Zarasų rajono savivaldybės administratorius.

Vakar Vyriausybės posėdyje apie galimus įstatymų neatitikimus kalbėjo ir aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. "Aš pats norėčiau pasisakyti prieš tokį kelią, pritardamas pačiai idėjai. Idėja yra labai gera, reikalinga. Ji leistų pradėti atlikti kai kuriuos veiksmus, bet ateityje, manau, bus problemų įgyvendinančioms institucijoms. Tai tik dėl to pasisakau prieš", - Vyriausybės posėdyje kalbėjo ministras. Jis buvo vienintelis, kuris balsavo prieš nutarimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"