TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Renovacija snūduriuoja pažadų voratinklyje

2010 10 11 0:00
Dar pavasarį statybų įmonei sumokėję pinigus už paslaugą daugiabučio gyventojai šąla, mat statybininkai per 5 mėnesius nesugebėjo apšiltinti nė metro sienos.
LŽ archyvo nuotrauka

Gyventojai piktinasi, kad pavasarį iš anksto sumokėjo pinigus rangovams, o dabar turi šalti - renovacija merdi. Tuo metu politikai nusprendė dar garsiau kalbėti apie neva jau įsibėgėjusią renovavimo programą ir tam skyrė 35 mln. litų.

Politikai jau nuo pernai vasaros kalba, kaip neva įsibėgėja daugiabučių renovacijos programa, tačiau ši vis niekaip nepajuda iš vietos. Gyventojai piktinasi, kad iki šiol stringa atnaujinimo darbai net ir tų daugiabučių, kurių projektai patvirtinti pagal senąją tvarką, gavus 50 proc. valstybės paramos.

Niekas negali sukontroliuoti statybos bendrovių siūlomų kainų už paslaugas ir priemones, taip pat atliekamų darbų kokybės. Žmonės paprasčiausiai bijo prasidėti su bankais, be to, neturi jokios garantijos, kad atlikus renovacijos darbus jie iš tiesų sutaupys ir patirtos paskolos išlaidos atsipirks sumažėjus sąskaitoms už šildymą, kaip žada premjeras Andrius Kubilius.

Tiesa, dar pernai vasaros pradžioje jis žadėjo, kad iki žiemos pagal naująją tvarką bus apšiltinta apie 500 daugiabučių ir taip išjudinta statybų rinka. Tačiau kol kas iš šiai programai numatytų milijardų nepanaudotas nė vienas litas.

Neseniai prezidentė Dalia Grybauskaitė aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui išsakė griežtą kritiką dėl niekaip nepajudančio renovacijos proceso. Tuo metu Aplinkos ministerija (AM) ir toliau tvirtina, kad jau šiandien galima konstatuoti apie daugiabučių renovacijos įsibėgėjimą. Esą imtasi papildomų teisinių ir organizacinių priemonių renovacijai skatinti, reikia tik žmonių apsisprendimo. AM atstovų nuomone, prie spartesnio programos įgyvendinimo prisidės jai viešinti ir administruoti numatyti 35 mln. litų, iš jų 15 mln. litų bus panaudota per pirmąjį renovacijos etapą šiais ir kitais metais.

Seimas neseniai pritarė dar vienai Vyriausybės iniciatyvai, kuri leis lengvatiniu kreditu pasinaudoti ne tik tvarkomo daugiabučio gyventojams, bet ir jame įsikūrusioms smulkioms įmonėms. Taip pat iniciatyvos teisė suteikiama ir savivaldybėms, siekiama, kad ir jos įgautų svarų žodį inicijuojant bei vykdant daugiabučių renovaciją.

Sąskaita sumažėjo perpus

Valdžios vyrams daugiau kaip metus giriantis daugiabučių renovavimo programos "įsibėgėjimu", atnaujintais ir šiltesniais namais negali pasidžiaugti net pagal ankstesnę tvarką būstą renovuojantys gyventojai. Antai LŽ skaitytoja vilnietė Rasa (pavardė redakcijai žinoma) pasakojo, kad dar pavasarį statybininkams buvo sumokėta dalis gyventojų pinigų už jų gyvenamojo namo sienų šiltinimą, bet ji, kaip ir kiti šio daugiabučio gyventojai, šąla. Mat iki šiol apšiltinta vos maža didžiulio namo sienos dalelė.

Kaip ji pasakoja, statybininkai atvažiuoja, pasėdi, pasikalba ir vėl išvažiuoja. Moteris pažymėjo, kad per daugiau nei 5 mėnesius sugebėta tik pakeisti langus ir įstiklinti balkonus. Rasa piktinosi, kad kainos už planuojamus atlikti darbus ir statybines medžiagas yra didžiulės ir, kaip parodė patirtis, gerokai užkeltos.

"Mano balkoną norėjo įstiklinti paliekant tik vieną atidaromą langą, aš griežtai nesutikau, nes jis, kaip ir kito kambario bei virtuvės langai, - į pietų pusę. Nesuprantu, kaip apskritai buvo galima taip suprojektuoti, juk vasarą aš uždusiu. Paprašiau, kad bent tris langus paliktų atidaromus, tada gavau papildomą 350 litų sąskaitą už kiekvieną atidaromą langą, - pasakojo ji. - Pasikalbėjusi su kaimynais sužinojau, kad jie mokėjo po 130 litų už tokio lango įrengimą. Kai griežtai atsisakiau mokėti kosminę sumą (700 litų), puoliau aiškintis su bendrijos pirmininke ir stiklintojų vadovu, netrukus sąskaita sumažėjo - už dar vieną atidaromą langą sumokėjau kaip visi - 130 litų."

Rasa pažymėjo, kad paprastiems gyventojams labai sunku įvertinti parinktų statybinių medžiagų ir atliekamų darbų kokybę. Esą trūksta išsamaus paaiškinimo, už ką turi mokėti tūkstančius, ir garantijos, kad atlikti darbai tikrai užtikrins šiltesnį gyvenimą bei mažesnes sąskaitas už šildymą ne vieniems metams.

Gali nutraukti sutartį su rangovu

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros specialistė Dovilė Pauplytė LŽ teigė, kad jeigu bendrija nusiperka rangos darbų, pasirašo sutartį, o agentūra pritaria - rangovas privalo nedelsdamas pradėti darbus. Pasak jos, jeigu sutartis pasirašyta pavasarį, logiška, jog per vasarą rangovas turėjo apšiltinti sienas, kad šaltuoju metų sezonu žmonės jau galėtų šiltai gyventi. Ji pažymėjo, jeigu rangovas nevykdo savo įsipareigojimų, bendrija turi teisę nutraukti su juo sutartį.

"Jeigu su rangovu buvo sutarta, kad sienas pradės šiltinti birželio mėnesį, o rugsėjį dar nieko nedaryta - bendrijos atstovai gali perspėti pačius rangovus apie sutarties nutraukimą, arba ateiti pas mus į agentūrą ir pasitarti, ką daryti toliau, arba prašyti ištirti atliekamų darbų kokybę", - dėstė ji.

Tuo metu statybininkų užsiprašytų kainų agentūra esą kontroliuoti ar kaip nors paveikti negali. Pasak D.Pauplytės, kainos yra nustatomos viešojo konkurso metu, kai laimi mažiausią kainą pasiūlęs rangovas.

"Jeigu konkursas vyksta skaidriai, bendrija atplėšia konkurse dalyvaujančių rangovų pasiūlymus ir išsirenka mažiausią kainą pasiūliusią statybos bendrovę. Bendrija gali nebent atšaukti konkursą ir nurodyti, kad kaina per didelė", - sakė ji.

Agentūros Finansų skyriaus vyresnysis specialistas Evaldas Žarkaitis LŽ teigė, kad pagal ankstesnę tvarką, kai valstybė kompensuodavo 50 proc., 30 proc. ar 13 proc. (atsižvelgiant į daugiabučio pasirinktų darbų kiekį) projekto vertės, šiuo metu visoje Lietuvoje vykdoma 140 projektų. Tuo metu iš viso programoje dalyvavo 720 projektų, tačiau dalis jų atkrito. Šiandien pagal senąją tvarką visiškai užbaigta 313 daugiabučių renovavimo projektų.

Norą slopina nežinia

Alytaus VšĮ "Namas pliusas" direktorius Marijus Jakinevičius LŽ teigė, kad labiausiai renovacijos darbai stringa dėl biurokratinės painiavos. Esą mechanizmas yra pakankamai stambus, apkaišiotas įvairiais dokumentais, patvirtinimais ir kitomis prievolėmis. Jis pažymėjo, kad neretai bendrijos pirmininkai yra senyvo amžiaus ir jiems suprasti visą renovavimo programos mechanizmą gana sudėtinga.

"Iš pradžių, kol dar neaiškios statybos darbų kainos, gyventojai paprasčiausiai bijo prisiimti finansinę atsakomybę. Mat pirmiausia reikia priimti sprendimą, ar dalyvauti programoje bei investuoti savas lėšas į pastato būklės nustatymą, ir tik vėliau jie sužino, kiek kainuos visa renovacija", - dėstė jis.

Pasak M.Jakinevičiaus, nusprendus renovuoti daugiabutį reikia atlikti energetinį auditą, kuris kiekvienam gyventojui nemažai atsieina, tad investavus keletą tūkstančių į projekto rengimą vėliau nebesinori prarasti pinigų. Jis pabrėžė, kad koją kiša ir žmonių baimė dėl ateities perspektyvų, t. y. ar nepraras darbo ir pajamų.

"Tie, kurie jau renovavo namus ir jiems kokybiškai atliko statybos darbus, - labai patenkinti ir džiaugiasi atsipirkusiomis investicijomis, nes šildymo kainos sumažėjo. Tačiau kai kurių daugiabučių gyventojai neišvengė statybinio broko - jiems netinkamai įrengta ventiliacija, panaudotos nekokybiškos medžiagos ir pan., - pasakojo jis. - Kadangi organizuojami viešieji pirkimai, konkursą laimi mažiausią kainą pasiūlęs rangovas. O maža kaina ne visada garantuoja puikią kokybę."

M.Jakinevičiaus nuomone, pasitaikė nemažai atvejų, kai gyventojai, norėdami išvengti viešųjų pirkimų, atsisakė valstybės paramos ir savo lėšomis įsistatė langus ar įsistiklino balkonus. "Manau, renovuoti namus ryžtųsi pakankamai daug gyventojų, tik reikia aiškumo dėl kainų ir tolesnių procesų", - patikino jis.

Kliūva už biurokratijos

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros atstovas ryšiams su visuomene Einaras Burkšas LŽ patikino, kad žmonės domisi būsto renovacija pagal naująją tvarką, tačiau taip pat pripažino, kad sparčiau judėti trukdo biurokratiniai procesai. Pasak jo, šiuo metu pagal naująją tvarką paraiškas daugiabučio renovacijai pateikė 50 bendrijų visoje Lietuvoje.

"Pirmasis paraišką pateikęs namas jau pradėjo realius statybos darbus pagal naująją tvarką. Tiesa, susidomėjimas ne toks didelis, kokio norėtųsi, bet manau, kad netrukus įsivažiuosim. Ne paslaptis, kad tik visai neseniai bankai pasirašė sutartis su Europos investiciniu banku, dėl to strigo ir kiti procesai", - dėstė jis.

LŽ primena, kad dar pernai pavasarį Vyriausybė patvirtino naują daugiabučių renovacijos modelį, pagal kurį valstybė iš specialaus fondo dengtų 15 proc. bendrijos išlaidų, o likusiai sumai suteiktų lengvatinę paskolą su fiksuotomis 3 proc. palūkanomis. Buvo planuota pritraukti per 2 mlrd. litų iš šalies komercinių bankų ir apie 1 mlrd. litų iš Europos investicijų banko.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"