TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Renovacijai būtina: kaupimas, parama ir sankcijos

2013 02 28 5:43
A.Janukonis: "Norint, kad renovacija Lietuvoje galų gale pajudėtų, reikia sukurti jai būtinas sąlygas - vykdyti visuotinį kaupima, taikyti valstybės paramą ir įvesti aiškias sankcijas." /Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Ar užteks naujajai Vyriausybei politinės valios išjudinti daugiabučių namų renovaciją ir toliau plėtoti vietinio biokuro vartojimą šilumos gamybai? Kokius žingsnius reikėtų žengti, kad šie procesai įgautų pagreitį? Apie tai "Lietuvos žinios" kalbasi su Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) valdybos pirmininku Andriumi Janukoniu.

- Ko reikėtų, kad daugiabučių atnaujinimo procesas mūsų šalyje pagaliau taptų visuotiniu reiškiniu?

- Turbūt niekas jau nebediskutuoja ir sutinka, kad praėjusios kadencijos dauguma tiek daugiabučių renovacijos, tiek biokuro vartojimo plėtros programas visiškai sužlugdė. Konstatavę šį liūdną faktą, turime judėti į priekį.

Dabar, pasikeitus politinei daugumai, pūstelėjo nauji vėjai. Klausimas: ar jie virs realiais darbais? Daugiametė praktika rodo, kad susiformavusi nauja koalicija ar politinė dauguma, norinti į viešą gyvenimą įnešti naujų idėjų ar katalizatorių, turi mobilizuoti pajėgas ir ryžtingai veikti jau per pirmąjį kadencijos pusmetį arba ne vėliau kaip per pirmuosius metus.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad dabartinės politinės daugumos partijų rinkimų pažadai dėl renovacijos ir biokuro plėtros šilumos ūkyje nė kiek nesiskyrė nuo ankstesnės daugumos partijų.

Dabartinės daugumos partijos deklaruoja analogiškas vertybes, tik klausimas - ką jos nuveiks.

Šiandien, kaip ir vakar, yra akivaizdu, kad gyventojų šildymo išlaidas būtina sumažinti. Tai išlieka svarbiausia socialine problema. Oro temperatūra priklauso nuo Dievo, o kiauras namas - nuo žmonių.

Per daugelį debatų jau pavyko įrodyti, kad siekiant mažinti šildymo sąskaitas svarbiausi yra du žingsniai. Pirma, būtina renovuoti namus ir taip užkirsti kelią šilumos švaistymui. Antra, būtina mažinti šilumos kainą keičiant importuojamas gamtines dujas tris kartus pigesniu lietuvišku biokuru.

Norint šiuos uždavinius įgyvendinti reikia sukurti sąlygas. Tai jokiu būdu nereiškia, jog būtina steigti naujas valstybines institucijas.

Trys sąlygos

- Kokios tos sąlygos galėtų būti?

- Iš ministro pirmininko, aplinkos ministro ir kitų politikų girdime, kad renovacijos plėtros planas yra.

Reikėtų nepamiršti, jog tai yra visiškai kitas sektorius negu energetika. Energetika yra įsakymui paklūstanti sritis. Tai valstybės reguliuojamas sektorius, kuriame viskas prižiūrima, kontroliuojama, licencijuojama.

Renovacija yra santykiai su žmonėmis, todėl renovacijai būtina sukurti sąlygų visumą, kuri judintų procesus. Jeigu vartotojų šilumos kainos yra valstybei svarbus dalykas, tokios sąlygos turi atsirasti. Jeigu ne, tai gyventojams reikėtų aiškiai pasakyti: "Spręskite savo klausimus kaip norite."

Pirma sąlyga - visuotinis privalomas kaupimas. Kaupimas būsto savininkams turėtų būti toks pat privalomas ir visuotinis, kaip ir automobilių civilinės atsakomybės draudimas ar įmokos į socialinio draudimo fondą.

Privalomas kaupimas - tai priemonė, kuria jau pasinaudojo Lenkija, Čekija, Slovakija, kitos šalys. Jos seniausiai mus šioje srityje pralenkė. Kaupimas turėtų būti vykdomas kiekvieną mėnesį, mokama nuo kvadratinio metro.

Teisinė bazė tam yra: Civiliniame kodekse parašyta, kad būsto savininkai privalo kaupti lėšas. Procesas užstringa ministro įsakymo lygmeniu. Kodėl? Todėl, kad ministras yra politikas. Jis nepriims sprendimo, kuris panašus į naujo mokesčio įvedimą.

- Kas dar padėtų renovacijai judėti į priekį?

- Antra sąlyga - valstybės parama. Ji turėtų būti visuotinė ir fiksuota. Žodis "visuotinė" reiškia, kad visi be išimties gali pretenduoti gauti valstybės paramą. Jeigu parama ne visuotinė, o pagal sąrašus, ji - socialiai neteisinga. Paramos sistema būstų savininkai turi pasitikėti. Tik tada ji turi prasmę.

Fiksuota parama reiškia, kad ji turėtų būti skaičiuojama ne procentais nuo išleistų pinigų. Tai turėtų būti pinigai, skiriami 1 kvadratiniam metrui jau atlikus renovacijos darbus, įrodžius, kad atnaujintas namas atitinka tam tikrą energinio efektyvumo klasę, kurį valstybė siekia paremti. Namai yra skirtingi, todėl priemonių visuma pastatui pasiekti tam tikrą energinio efektyvumo laipsnį yra labai skirtinga.

Paramos schema turėtų galioti visada, kai tik namas pasiruošęs pretenduoti į paramą atlikus visus darbus. Čia būtų pirmas ir paskutinis kontaktas su valstybine struktūra, kai iškviečiami energetikos inspekcijos specialistai ir jie konstatuoja, jog namas atitinka tam tikrą energinio efektyvumo klasę. Kuo klasė aukštesnė - tuo parama didesnė.

- Ar manote, kad tikslingos sankcijos tiems, kurie atsisako atnaujinti būstą?

- Tikrai taip. Žmonės turi gauti aiškią žinią, kad jeigu jie nieko nedarys, bus blogai. Sankcijų blokas turėtų susidėti iš dviejų esminių dalių. Pirma - kompensacijų už šildymą nutraukimas ir PVM lengvatos centralizuotai tiekiamai šilumos energijai panaikinimas.

Turi būti aiškiai pasakyta, kad, pavyzdžiui, nuo 2017 metų šios dvi priemonės naikinamos. Tiek parama, tiek ir sankcijos turi būti nuolatinės ir visuotinės.

Žmonės greitai suskaičiuos, kokios išlaidos gresia, jei PVM šilumai pakils nuo 9 iki 21 procento. Dabar bandoma padaryti taip, kad tie, kurie gauna socialines išmokas, automatiškai balsuoja už renovaciją. Tai nėra logiška - pats žmogus turi apsispręsti. Žmonės turi žinoti, jog keičiasi žaidimo taisyklės ir nauja tvarka galioja visiems.

Taigi šita visa sąlygų visuma reikalinga tam, kad renovacija vyktų ir įvyktų. Tačiau dabartinės Vyriausybės siūlomas modelis skamba maždaug taip: "Žmonėms nieko daryti nereikės, yra valstybinė kontora, kuri įgyvendins renovaciją." Būsto savininkai gaus 40 proc. paramą ir mokės už šildymą tiek pat, kiek mokėjo anksčiau. Per tai esą bus surenkami pinigai renovacijai.

Aš galiu vienareikšmiškai pasakyti: jeigu bus remiamasi tik šiuo modeliu, žmonės mokės kur kas daugiau nei galėtų, o programa iš vietos nepajudės.

Biokuras tik šilumai

- Esate ne kartą teigęs, kad žmonės daugiau moka ir dėl to, kad gamtinės dujos, naudojamos šilumos gamybai, yra vangiai keičiamos gerokai pigesniu biokuru.

- Tai - faktas. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, gamtines dujas vartojančiuose miestuose šiluma 2012-ųjų gruodį vidutiniškai kainavo 31 centą už kilovatvalandę (ct/kWh). Miestuose, kuriuose šiluma gaminama iš biokuro, šilumos kaina gruodį vidutiniškai sudarė 21 ct/kWh.

Deja, biokuro rinka yra nuolat atakuojama įvairių interesų grupių. Sugalvojama begalės "argumentų", kodėl lietuviško biokuro, kuris beveik triskart pigesnis už gamtines dujas, nereikėtų vartoti.

Štai, pavyzdžiui, populiarus iškastinio kuro šalininkų argumentas: "Neplėtokime biokuro, nes bus kaip su saulės energija." Iš tiesų, saulės energetika, Lietuvoje galėjusi likti tik eksperimentinė, šiandien tapo spekuliacijų objektu.

Būtent todėl pavyzdys neatspindi tikros situacijos - saulės elektra, kurios tarifas 10 kartų didesnis nei importuojamos elektros, diskredituoja pačią atsinaujinančią energetiką. Ir šis diskredituojantis elementas kuo toliau, tuo labiau pradeda dominuoti - visuomenė yra toliau klaidinama.

Valstybė turi racionalių alternatyvų, leidžiančių apsirūpinti pigesne elektra. Šiandien investuojama į jungtis su Švedija, Lenkija. Tai teisingas kelias.

- Teigiate, kad prioritetas turėtų būti atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra šilumos ūkyje, bet ne elektros gamybai?

- Būtent. Siekdami biokuro vartojimo plėtros šilumos ūkyje, turime nubrėžti aiškią takoskyrą tarp šilumos ir elektros energetikos. Kodėl? Biokuru keičiant gamtines dujas šilumos gamyba pinga, o biomasės naudojimas elektros energijos gamybai elektrą brangina ir mažina mūsų šalies konkurencingumą.

Tiek iš Rusijos importuojama elektra, tiek ateities sandoriai "Nord Pool" biržoje perspektyvoje žada Lietuvai labai geras kainas, kurios yra nepalyginamos su elektros, gaminamos iš biomasės. Investicijos į elektros gamybą iš biomasės provokuos viešųjų interesų tarifo didėjimą elektros kainoje, kuri šiandien ir taip yra pasiekusi kosmines aukštumas. O tai, žiūrint globaliai, stumia šalies ūkį į ne tokias konkurencingas sąlygas.

Norėčiau pabrėžti, kad elektros tarifas yra aktualesnis pramonei, o ne gyventojams. Apie elektros pigimą ar brangimą kalbama pirmiausia tada, kai rūpinamasi pramonės interesais. Šiluma yra svarbiausia žmonėms - būtent šiai energijai išleidžiama daugiausia pinigų.

Rekordinių kainų nebebus

- Jeigu šis šildymo sezonas yra laikomas pačiu brangiausiu šalies istorijoje, kokios perspektyvos laukia ateityje?

- Šilumos energijos kaina ateityje mažės dėl kelių priežasčių. Nors ankstesnė valdžia tam ir trukdė, biokuro plėtra toliau vyksta, ypač mažesniuose miestuose. Didelių miestų klausimas taip pat sprendžiamas, atsiranda nepriklausomų šilumos tiekėjų. Todėl tikėtina, kad po dvejų metų ir Kaune, ir Vilniuje dėl biokuro naudojimo šilumai gaminti kaina šilumos vartotojams turėtų pastebimai kristi.

Kita svarbi tendencija - pasaulinėse rinkose naftos kaina, nuo kurios Lietuvoje priklauso dujų kaina, stabilizavosi ir daugiau nekyla. Yra prielaidų teigti, kad ji gali dar nukristi.

Ir dar vienas dalykas. Mes už dujas mokame 14 proc. brangiau negu latviai, 12 proc. daugiau negu estai ir 25 proc. - nei lenkai, kurie perka iš to paties "Gazprom". Kaip matome, tai yra grynai politinis klausimas. Politinėje diplomatijoje svarbiausia priemonė turėtų būti derybos, o karas - antroje vietoje. Kaimynų valstybės taiko pirmąją priemonę ir turi vieną situaciją, mes - antrąją priemonę, todėl turime kitą situaciją.

Aišku, neigiamą įtaką šilumos kainai turi nuo šių metų pradžios įvestas suskystintų gamtinių dujų terminalo mokestis. Tarkime, Vilniuje vien per sausio mėnesį šis mokestis iš viso sudarė 2,2 mln. litų. Nors šiluma sostinėje dėl mažesnės dujų kainos 1,3 proc. ir atpigo, šį pigimą "suvalgė" terminalo mokestis, šilumos vartotojams įsigaliojęs nuo šių metų sausio 1 dienos. Ateityje jis duos dar didesnį neigiamą efektą.

Prognozuočiau, kad per ateinančius dvejus metus šilumos kaina turėtų priartėti prie 20 ct/kWh ribos. Ši žinia jokiu būdu nėra argumentas daugiabučių atnaujinimą atidėti iki naujo šilumos kainų burbulo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"