TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Renovacijai reikėtų papildomų lėšų

2013 12 17 6:00
Daugiabučių renovacijos programa pradėjo aktyvėti nuo rugsėjo. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Daugiabučių modernizavimo procesas įsibėgėjo taip, kad programos finansavimą kuruojantis Šiaulių bankas jau derasi dėl papildomų lėšų renovacijos programai.

Visai gyvenamųjų namų modernizavimo programai, kurią įgyvendina savivaldybių įmonės, kol kas yra skirta 100 mln. eurų (345,248 mln. litų). Didžiosios šių lėšų dalies naudotojai jau yra numatyti.

Ledai pajudėjo

Šiaulių banko, administruojančio renovacijai skirtas lėšas, Kredito rizikos departamento analitikas Gedas Janėnas LŽ teigė, kad iki gruodžio 13 dienos jau buvo pritarta 372 projektų finansavimui, iš jų su 33 projektų administratoriais yra pasirašytos kreditavimo sutartys. „Prognozuojame, kad didžioji dalis kitų sutarčių bus pradėtos pasirašyti kitų metų pradžioje, kai bus aiškūs viešus konkursus laimėję rangovai“, – sakė analitikas.

Pasak G.Janėno, nuo pat programos įgyvendinimo pradžios aktyviausiai dalyvauja Ignalinos, Zarasų, Druskininkų, Molėtų, Varėnos, Anykščių savivaldybės, o vėliau, prasidėjus rudeniui, aktyviai įsitraukė ir Alytus, Marijampolė, Šalčininkai, Telšiai, Šakiai, Palanga, Plungė.

Analitiko nuomone, renovacijos procesą paspartino naujoji Aplinkos ministerijos sukurta renovacijos programa, kai kreditą savo vardu gali imti administratoriai. Pastebėtas didesnis daugiabučio namo gyventojų pritarimas renovacijai, kai Aplinkos ministerija inicijavo sprendimą nekompensuoti dalies mokesčio už šildymą savininkams, kurie balsuoja prieš namo renovavimą.

G.Janėno teigimu, projektų užsakovams bankas skolina vidutiniškai po milijoną litų, tačiau tai nėra skaičius, į kurį reikėtų lygiuotis. Mat yra daugiabučių, kurių gyventojai siekia namą modernizuoti visapusiškai, kai kurie įsirengia saulės kolektorius, o kiti labiau taupo. Būsto energijos taupymo agentūra skaičiuoja, kad modernizuojant daugiabutį, į vieną buto ar kitos patalpos kvadratinį metrą reikia investuoti vidutiniškai po 400 litų.

Visiems vienodos sąlygos

Pasak G.Janėno, visoms pagal gyvenamųjų namų renovavimo programą teikiamoms paskoloms yra taikomos vienodos Europos investicijų banko nustatytos sąlygos. Paskolos, teikiamos eurais, palūkanų norma yra 3 procentai. Ji yra fiksuota, tad paskolos dydis nesikeis nei keičiantis Lietuvos ekonomikos būklei, nei tarpbankinių paskolų palūkanų normai. Šiaulių bankas daugiabučių renovacijos produktams valiutų konvertavimo mokesčio netaiko, taigi kredito įmokas galima grąžinti ir litais. Maksimalus kredito terminas – 20 metų.

Gyventojai kreditą grąžins dalimis, mėnesio įmokomis kartu su kitais komunaliniais mokesčiais. Yra apskaičiuota, kad per paskolos gavimo laikotarpį senų modernizuotų namų daugiabučių gyventojams už šildymo paslaugas reikės mokėti vidutiniškai 10–15 proc. mažiau, negu mokama namo nerenovavus.

Galima sutaupyti

Anot G.Janėno, retais atvejais kreditas imamas trumpesniam laikui, kai gyventojų bendrijos yra sukaupusios daugiau lėšų. Be to, žmonės nori greičiau grąžinti skolas. Tačiau pastaruoju atveju bankas siūlo imti kreditą maksimaliam 20 metų laikotarpiui, o atsiradus galimybių – jį grąžinti anksčiau, juolab kad bankas už tai neima papildomų mokesčių.

Kartais grąžinti kreditą anksčiau turi galimybių tik dalis daugiabučio savininkų. Tokiu atveju jie turėtų tartis su daugiabučio administratoriumi, jam sumokėti paskolai priskaičiuotą sumą ir džiaugtis visapuse renovacijos nauda bei už šildymą mokėti tik šilumos tiekėjams, užuot dalį mokesčio skyrus bankui. Į tai, kaip elgsis administratorius, bankas nesikiša, nes paskolos sutartį jis sudaro su administratoriumi, o ne su pavieniais renovuojamo namo savininkais.

Skolina ne visiems

Pasak G.Janėno, yra dvi svarbiausios sąlygos, kurių neįvykdžius Šiaulių bankas dažniausiai nepritaria prašymui kredituoti projekto. Dažniausia neigiamo atsakymo priežastis – daugiau kaip 10 proc. butų savininkų ilgiau kaip 60 dienų nėra atsiskaitę už paslaugas komunalinių paslaugų įmonėms ir pradelsta skola viršija 600 litų.

Kitas dažnas neigiamo sprendimo atvejis – mažiau nei 60 proc. gyventojų balsuoja už tai, kad iš banko būtų skolinamasi investicijoms už renovavimą.

Preliminarūs Šiaulių banko sprendimai kredituoti daugiabučių renovavimo projektus 2013 metais

KetvirtisPritarimų skaičius
I24
II32
III77
IV239
Iš viso372

Šaltinis: Šiaulių bankas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"