TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Renovacijai skirti milijardai nepajudinami

2009 09 28 0:00
Mokytojams užversta pareiga priimti labai atsakingus sprendimus, susijusius su energetika, statyba, viešaisiais pirkimais, tinkamu valstybės finansų panaudojimu.
Roko Černiausko nuotrauka

Viešųjų pastatų renovacijai šiemet skirtos lėšos - daugiau kaip pusė milijardo litų - guli ministerijų sąskaitose komerciniuose bankuose. Šie pinigai turėjo išgelbėti nuo bankroto dešimtis statybos įmonių, nuo nedarbo - šimtus jų darbuotojų ir pagyvinti verslą. Taip gyrėsi valdžia. Tačiau siekiantieji tų lėšų vis dar kapanojasi viešųjų pirkimų liūne.

Šių metų pradžioje Vyriausybės skelbtas Lietuvos ekonomikos skatinimo planas guli biurokratų stalčiuose, o jam finansuoti skirti pinigai - bankuose. Rengiant šį planą kalbėta, esą renovacija bus vienas pagrindinių verslo gelbėjimo ratų, bet jis, regis, subliūško nieko taip ir neišgelbėjęs.

Išmokėta dešimtadalis.

Tiesa, ministras pirmininkas Andrius Kubilius tebežada, kad "dar iki šių metų pabaigos per ekonomikos skatinimo priemones Lietuvos verslui bus prieinama 5 mlrd. litų". Kaip teigia Vyriausybė, iš jų maždaug 3 mlrd. litų pasieks verslą per įvairias finansinės inžinerijos priemones, 1 mlrd. - per ES struktūrinės paramos priemones. Be to, vis dar tikinama, kad iki 2009-ųjų pabaigos verslą taip pat turi pasiekti 1 mlrd. litų viešųjų pastatų energetiniam efektyvumui didinti skirtų lėšų.

Visuomeninių pastatų energetinio efektyvumo didinimas yra viena pagrindinių Ekonomikos skatinimo plano dalių. Mokyklų, darželių, ligoninių ir kitų įstaigų renovavimas finansuojamas iš 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir valstybės biudžeto lėšų pagal tris Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemones. Tačiau procesas toliau kalbų nejuda.

Šiuo metu viešųjų pastatų renovavimui skirta 627 mln. litų. Iš jų jau pasirašytos 586 mln. litų vertės sutartys, bet artėjant žiemai teišmokėta vos 56 mln. litų. Vadinasi, daugiau kaip pusė milijardo litų tiesiog guli ministerijų komerciniuose bankuose atidarytose sąskaitose, o statybų įmonės, kurioms šiomis lėšomis finansuojami darbų užsakymai padėtų išsigelbėti, ir toliau merdi, iš darbo atleidžia tūkstančius darbuotojų arba bankrutuoja.

Dar liūdnesnė padėtis dėl daugiabučių renovacijos. Tam taip pat, kaip žadėta, skirtas milijardas litų. Tačiau ši programa nė nebaigta rengti.

Mokytojams prastai sekasi

Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) direktoriaus pavaduotoja Diana Vilytė LŽ aiškino, kad yra ankstesnės Vyriausybės sudarytas sąrašas, kuriuos viešuosius pastatus būtina renovuoti siekiant mažinti jų energetines išlaidas. Bet prieš renovaciją privalu atlikti energetinį auditą - nustatyti, per kurias vietas pastatas praranda daugiausia šilumos, t. y. ar per langus, ar per stogą, ar per sienas. Anot pašnekovės, po audito ir paaiškėja, kokia pinigų suma bus skirta konkrečiam pastatui atnaujinti.

D.Vilytė neslėpė, kad renovacijos projektus ypač sunku rengti pačioms mokykloms - mokytojams užversta pareiga priimti su energetika, statyba, viešaisiais pirkimais, tinkamu valstybės finansų panaudojimu susijusius labai atsakingus sprendimus. O tam pedagogai neturi nei patirties, nei specialių žinių.

Tiesa, dabar renovacijos norinčios sulaukti mokyklos pagaliau gali samdytis konsultantus. D.Vilytė pabrėžė, kad pareiškėjai skatinami

atlikti viešuosius pirkimus dar iki sutarties su LVPA pasirašymo.

"Šiuo metu su agentūra jau sudaryta sutarčių finansuoti 586 mln. litų vertės renovavimo projektus. Vadinasi, parama yra skirta ir renovuojamų pastatų savininkai už gautas lėšas gali pirkti paslaugas iš statybos įmonių. Manau, pinigų panaudojimo procesas nėra sudėtingas", - dėstė ji.

Agentūros atstovė sutiko, kad lėšų gavėjams kiša koją įvairios priežastys, todėl procesas vilkinamas. Pavyzdžiui, viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančios įmonės dažnai apskundžia surengtus konkursus ir darbai įšaldomi iki ginčo pabaigos. "Be to, neskuba ir pačios mokyklos, tarkim, atsisako rudenį keisti langus - esą vaikai mokosi, todėl remontas trukdys. O vasarą mokymo įstaigų vadovai nori atostogauti - renovacija vėl neįmanoma. Todėl šis procesas vyksta lėčiau negu norėtųsi", - vardijo priežastis LVPA atstovė.

Pinigai dyla be naudos

D.Vilytė pripažino, kad daugiau kaip pusė milijardo litų tiesiog guli sąskaitose be naudos, nors statybų verslui šie pinigai būtų ypač didžiulė parama. "Vykdyti viešuosius pirkimus sekasi sunkiai. Mūsų agentūros darbuotojai važinėja po ligonines, mokyklas, kitas įstaigas ir konsultuoja viešųjų pirkimų klausimais. Tiesa, kai kurios savivaldybės, kaip Vilniaus miesto, padeda mokykloms. Tada procesai vyksta sparčiau", - kalbėjo D.Vilytė.

Pasak pašnekovės, pinigų avansu agentūra stengiasi neduoti, nebent išimtiniais atvejais, kai pagrindžiama, jog iš anksto reikia lėšų statybinėms medžiagoms ir panašiems dalykams. D.Vilytės žodžiais, tada atsiranda rizika, kad lėšas gaus bankrutuojanti įmonė. "Jeigu mes atiduosime ES lėšas arba, kitaip tariant, mokesčių mokėtojų pinigus iš anksto, kol darbai nepadaryti, vėliau jų neišsireikalausime iš bankrutuojančių bendrovių. Todėl paprastai tik įmonėms atlikus darbus pinigai per mėnesį išmokami", - aiškino ji.

Kad šiuo metu nėra jokių kliūčių pradėti darželių, mokyklų, ligoninių ar kitų viešųjų pastatų renovaciją ir panaudoti tam skirtas lėšas, LŽ tikino ir ūkio ministro patarėja Vita Ramanauskaitė. "Tiek Ūkio ministerija, tiek LVPA deda visas pastangas, kad renovacijos procesas kuo greičiau pajudėtų ir įsisuktų. Sparčiau nagrinėti paraiškų ir skirti lėšų projektams neįmanoma", - sakė ministro patarėja.

V.Ramanauskaitė tvirtino, kad siekiant palengvinti paraiškų pildymą yra parengtos standartinės konkurso dokumentų formos. "Pusė darbo, ką šiemet buvo galima padaryti, jau įvykdyta", - įšaldytos milijardų litų vertės renovacijos rezultatus apibendrino ji.

Per dideli reikalavimai

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas LŽ teigė, jog viešųjų pastatų renovavimo suaktyvėjimas jaučiamas, bet norėtų, kad procesas vyktų greičiau. Jis sutiko su nuomone, kad renovacijos projektai stringa dėl viešųjų pirkimų procedūrų ir pačių statybos įmonių inicijuojamų skundų, tačiau, pasak asociacijos vadovo, tam tikras judėjimas vyksta ir įmonės esą džiaugiasi dideliais projektais, tokiais kaip universitetų ar ligoninių renovavimas.

"Susiduriame su įvairiomis problemomis - tai nekorektiškai pasirašytos sutartys, tai nesilaikoma atsiskaitymų terminų. Dabar sudarydami sutartį užsakovai dažnai nurodo, jog baigus numatytus darbus bus atsiskaityta per 5 darbo dienas, tačiau po kablelio dar parašo, kad tik tuomet, kai patys sulauks ES lėšų. Vadinasi, perku iš jūsų arklį, o pinigus grąžinsiu, kai kaimynas parduos bulves ir atiduos skolą", - piktinosi sudaromomis sutartimis asociacijos prezidentas.

A.Šeštakauskas pripažino, jog daugelis statybos įmonių dabar neatitinka viešųjų pirkimų reikalavimų. Pavyzdžiui, prašoma pažymos, kad bendrovė nėra skolinga "Sodrai" ir mokesčių inspekcijai.

"Deja, šiuo metu ir neblogai dirbanti įmonė tokios pažymos negali pateikti net tuomet, kai jai skolinga pati savivaldybė ar valstybė. Suprantama, kokybės reikalavimai privalo būti dideli, tačiau finansiniai reikalavimai, tokie kaip draudimas, apyvartinių lėšų turėjimas ir panašūs, yra per sunkūs", - apie bendrovių bejėgiškumą pasakojo asociacijos prezidentas. Be to, pasak pašnekovo, iš įmonių net reikalaujama pateikti bankų patvirtinimus, kad šie paskolins joms lėšų, o tai šiuo metu beveik nerealu.

Matant, jog šitiek pinigų guli nenaudojami, kai statybininkai laukia užsakymų, A.Šeštakausko nuomone, reikėtų dar kartą peržiūrėti sistemą. "Kuriant šią renovacijos sistemą dalyvavo ir mūsų asociacija. Tačiau tada buvo statybos įmonių, pajėgių vykdyti iškeltus reikalavimus. Dabar laikai pasikeitė. Matyt, tuos pernelyg didelius reikalavimus reikėtų apriboti", - samprotavo jis.

Statybininkų asociacijos prezidentas pabrėžė, kad pagerinus finansavimo galimybes renovuojant tiek viešuosius pastatus, tiek daugiabučius, atsirastų naujų darbo vietų.

Daugiabučių renovacija nejuda

Šių metų biudžete gyvenamųjų daugiabučių namų renovavimo programai buvo numatyta skirti 438,5 mln. litų Europos Sąjungos paramos ir 60 mln. litų - bendrojo finansavimo lėšų. Visus šiuos pinigus į Kontroliuojantįjį fondą, suformuotą įgyvendinant Europos Komisijos, Europos investicijų banko ir Europos plėtros banko tarybos iniciatyvą, planuota pervesti rugsėjį.

Aplinkos ministerijos duomenimis, šiuo metu pagal veikiančią Daugiabučių namų atnaujinimo programą įgyvendinama daugiau kaip 300 daugiabučių atnaujinimo projektų už daugiau kaip 340 mln. litų. Tačiau liepos mėnesį, kai buvo priimti Statybos įstatymo pakeitimai, daugiabučių renovacija užstrigo. Tiesa, valdžia tebežada, kad statybininkai dar šiemet galės pasinaudoti tais šimtais milijonų litų. Tuo vis sunkiau patikėti, nes nesugebant panaudoti viešųjų pastatų renovacijai skirtų lėšų, kai projektai jau patvirtinti ir pasirašyti, statybų bendrovės nebežino, kada sulauks realių užsakymų atnaujinti daugiabučius ir kaip įmanoma artėjant žiemai įgyvendinti projektus iki metų pabaigos.

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius Valius Serbenta LŽ aiškino, kad dėl liepos mėnesį priimtų Statybos įstatymo pakeitimų ir rugpjūčio pabaigoje patvirtintų Daugiabučių namų modernizavimo programos pakeitimų šiuo metu vis dar rengiami įstatymų lydimieji teisės aktai - procesas pajudėti negali. "Tikimasi, jog per kelias artimiausias savaitės minėti teisės aktai bus paruošti ir gyventojai bus pakviesti pradėti rengti investicinius projektus pagal naują tvarką", - žadėjo jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"