TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Renovacijos banga atsiris pavasarį

2013 09 02 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Daugiabučių renovavimo spurto išvakarėse Aplinkos ministerija imasi priemonių, kurios turėtų užtikrinti darbų kokybę. Didžiausia atsakomybė teks statybos techninės priežiūros specialistams, juolab kad visos jų išlaidos bus finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Apie svarbiausias beprasidedančio renovacijos bumo Lietuvoje naujoves LŽ kalbasi su Aplinkos ministerijos viceministre Daiva Matoniene.

– Visuomenė jau apsipranta su nesibaigiančiais pažadais renovuoti tūkstančius gyvenamųjų namų ir juos lydinčiais pavieniais projektais. Kada galėsime pripažinti, kad procesas iš tikrųjų pajudėjo?

– Mes, ministerijos specialistai, įsitraukę į šį procesą, jau dabar jaučiame naujoves. Praėjusias savaites lankiausi Alytuje, Molėtuose, Ignalinoje, Zarasuose. Iš tiesų statybininkų pastoliai šiuose miestuose jau stovi, renovacijos darbas verda. Dabar yra 120 patvirtintų sprendimų renovuoti namus, 28 savivaldybės yra pateikusios 340 investicinių renovacijos projektų. Tačiau realūs darbai prasidės 2014 metų pavasarį. Juk jei imtume renovuoti daugiabučius žiemą, būtų sunku tikėtis kokybiško rezultato. Jeigu užteks statybininkų ir neiškils kokių nors netikėtumų, pavasarį prasidės masinė renovacija.

D.Matonienė: "Praktika visada pasiūlo geresnių sprendimų, negu galima numatyti iš anksto."

Suskaičiuos paskui

– Gal galėtumėte įvardyti, kiek namų planuojama atnaujinti, pavyzdžiui, per metus?

– Dabar būtų sunku pailiustruoti numatomus tempus skaičiais. Mums svarbiausia - sukurti normalią programą, kad žmonės patikėtų renovavimo nauda. Pirmiausia reikia pasiekti visapusišką susitarimą su šių projektų užsakovais, projektuotojais, vykdytojais ir priežiūros specialistais, o skaičius parodys gyvenimas.

Norėčiau, kad per metus būtų renovuota 500 daugiabučių. Pradedame su 839 namais. Gal bus įgyvendinta daugiau projektų, o gal tik - 200. Svarbiausia, kad būtų sukurta normali programa, normalus modelis, visa kita – susiklostys. Reikia pritraukti daugiau žmonių, galbūt sukurti įvairesnių finansavimo modelių, kad daugiabučių renovacija taptų kūnu.

Kokybės sieks per kontrolę

– Jau esama pavyzdžių, kai anksčiau atnaujintuose pastatuose išlindo brokas, o energijos sutaupymo rezultatas pasiektas menkas. Kaip numatoma užtikrinti, kad brangiai kainuojantis renovavimas tikrai duotų naudos, kuo greičiau atsipirktų ir gyventojai nepatirtų nuostolių?

– Broko pasitaiko, nesiginčysiu, bet į viską turėtume žvelgti pragmatiškai: renovuotas namas vis tiek padeda taupyti. Be abejo, brokdarių netoleravome ir netoleruosime, todėl ne tik kalbame, kad daugiausia dėmesio skirsime renovacijos kokybei, bet esame numatę ir priemonių. Kokybės bus siekiama visais projekto etapais. Ir sudarant technines specifikacijas - reikalavimus, kuriuos turi atitikti perkamos medžiagos, paslaugos, darbai, ir rengiant projektus bus stengiamasi priimti geriausius kiekvienu atveju techninius bei technologinius sprendimus.

Suformavome labai stiprią Teritorijų planavimo ir priežiūros inspekcijos komandą. Statybos inspektoriai neperspėję tikrins, kaip atliekami darbai ir kaip projektų eigą kontroliuoja statybos techninės priežiūros specialistai. Visuose renovuojamuose daugiabučiuose apsilankys inspektoriai. Jie tikrins ne tik dokumentaciją, bet ir statybos procesą, kontroliuos, ar iš tikrųjų naudojamos tos statybinės medžiagos, kurios nurodytos dokumentuose, ar darbo vietoje yra techninis prižiūrėtojas. Mat šiuos darbus privalo nuolat stebėti statybos techninės priežiūros specialistas. Vadinasi, inspektoriai iš esmės tikrins jo darbą.

– O jei po metų kitų vis dėlto paaiškės, kad ne viskas padaryta taip, kaip reikėjo, o renovavimo projektą vykdžiusi statybos bendrovė bankrutavo? Kas tokiu atveju atlygins namo gyventojų patirtus nuostolius?

– Statybos įstatyme nustatyta penkerių metų garantija išorinėms konstrukcijoms ir dešimties – vidinėms. Esame numatę, kad įmonę, pretenduojančią tapti namo renovacijos projekto rangove, labai kruopščiai vertins neseniai prie Ūkio ministerijos įsteigta Centrinė perkančioji organizacija. Be to, projektą finansuojantis bankas irgi atidžiai vertins būsimą rangovą. Bus siekiama nustatyti visokią galimą jo riziką. Atsiradus bet kokiai informacijai apie statybos bendrovės rizikingumą, turime užkirsti jai kelią jau projekto pradžioje.

Techninės priežiūros specialistai privalės savo civilinę atsakomybę apdrausti dvejiems metams 1 mln. litų suma kiekvienam objektui. Taigi, jei paaiškės, kad renovacija buvo ne ilgaamžė, gyventojams nuostolius kompensuos draudimo bendrovė.

Reaguos operatyviai

– Ar esama kokių nors pakeitimų statybos techniniame reglamente?

– Peržiūrime visus dokumentus. Manau, tai bus nuolatinis procesas. Pastebėję, kad kas nors kliūva, stengsimės iš karto reaguoti. Praktika visada pasiūlo geresnių sprendimų, negu galima numatyti iš anksto. Todėl dabar nustatoma ir nauja pastatų energinio naudingumo klasifikavimo tvarka.

Visų renovuojamų namų energijos efektyvumo klasė turės pasiekti ne žemesnę nei C kategoriją, kai sutaupoma bent 40 proc. šilumos. Toks energijos efektyvumas būtinas tam, kad renovavimo projektas gautų 40 proc. darbų apimties dydžio subsidiją. Kaip rodo pavyzdžiai, atnaujintuose pastatuose gali būti sutaupoma ir daugiau šilumos. Esama tokių namų, kurių energijos efektyvumo klasė siekia B kategoriją, kai energijos sunaudojama 50–60 proc. mažiau negu prieš renovaciją.

Pasitelkiamos technologijos, taikomos visame pasaulyje, mes nieko naujo neišgalvojame. Todėl svarbiausias mūsų iššūkis - naudoti kokybiškas medžiagas, taikyti geriausias darbų technologijas ir akylai kontroliuoti visą projektų eigą. Kai sužinosime apie pažangesnius renovavimo būdus, pereisime ir prie jų. Manau, pradedame darbus normaliomis sąlygomis. Dabar mums svarbiausia pasiekti, kad žmonės, gavę sąskaitas už šildymą, liautųsi ieškoję laimės svetur.

Faktai

*Daugiau kaip 34 tūkst. daugiabučių namų Lietuvoje, t. y. apie 96 proc., pastatyti arba yra gavę statybos leidimus iki 1993 metų. Būtent šių pastatų savininkai gali gauti valstybės paramą pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą.

*2005–2008 metų programoje dalyvavo 720 namų, arba 2,1 proc. visų, turinčių tokią galimybę.

*Statistinis atnaujintas ar atnaujinamas namas yra penkiaaukštis, 51 buto, 1974 metais pastatytas mūrinis arba stambiaplokštis daugiabutis, kurio šildomas plotas siekia 2797 kvadratinius metrus.

*Populiariausios atnaujinimo priemonės - išorės sienų šiltinimas, langų, balkonų durų keitimas, stogo atnaujinimas.

*Iki šiol aktyviausiai daugiabučiai atnaujinami Panevėžio mieste. Šios savivaldybės investicijos pastatams atnaujinti (modernizuoti) sudarė 17 proc. visų programoje dalyvaujančių savivaldybių investicijų. Aktyvios buvo ir Vilniaus, Klaipėdos bei Tauragės miestų savivaldybės.

*Apklausus atnaujintų daugiabučių gyventojus paaiškėjo, kad po daugiabučio namo renovavimo jų būsto vertė padidėjo 15-20 procentų.

*95 proc. renovuotų daugiabučių gyventojų pareiškė, jog patartų ir kitoms bendrijoms dalyvauti atnaujinimo programoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"