TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Renovacijos užmojis uteniškiams kelia įtarimų

2015 01 06 6:00
Uteniškiams siūloma atnaujinti jų mūrinio namo kiekvieną kvadratinį metrą vidutiniškai už 836 litus (242 eurus). LŽ archyvo nuotrauka

Daugiabučių modernizavimo vajus ne visada nokina geidžiamus vaisius. Namo Utenos centre renovacijos "nuotykiai" rodo, kad galima sulaukti priešingo efekto, kai idėja gyventojams brukama per prievartą.

Utenos Aušros g. 2 namo gyventojai po daugiau nei metus trukusių įkalbinėjimų pernai gruodžio 18 dieną vykusiame susirinkime galų gale sudėjo tiek parašų, kiek reikalavo Šiaulių bankas paskolai daugiabučio namo modernizavimui gauti. Apie šio mūrinio daugiabučio, pastatyto 1980 metais, modernizavimo investicinio plano peripetijas LŽ jau rašė (2014 metų vasario 11 dienos numeryje).

Atrodytų, galų gale viskas laimingai baigėsi ir lieka laukti tik statybininkų pastolių, jei ne abejonė: ar viskas čia gerai, juolab kad 20 butų namo modernizavimui tik po ilgų įkalbinėjimų pritarė šiek tiek daugiau nei pusė butų savininkų. Projekto oponentai, laikydami susirinkimą neteisėtu, nusprendė apskritai jame nedalyvauti, nes, jų nuomone, teisėtas buvo susirinkimas lapkričio 13 dieną, o jame pritrūko projekto šalininkų balsų.

Pabrango trečdaliu

Nepasirašiusiesiems už namo modernizavimą nesuprantama, kam apskritai reikia skubinti projektą, kai palyginti neseniai pastatytas mūrinis namas ganėtinai šiltas. Dar prieš metus vykusiame gyventojų susirinkime buvo pranešta, kad per metus, skaičiuojant trejų pastarųjų metų šilumos sąnaudas, kiekvienam kvadratiniam metrui buvo sunaudojama vidutiniškai po 125 kWh šiluminės energijos. Tačiau pernai pristatytame investiciniame plane nurodoma, jog šilumos sąnaudos sudaro vidutiniškai po 313,8 kWh, o renovavus namą tikimasi pasiekti 120 kWh kvadratiniam metrui rodiklį. Tiesa, vėliau nurodoma, kad namas per metus sunaudodavo vidutiniškai po 154,87 kWh šiluminės energijos kiekvienam kvadratiniam metrui.

Kad namas šilumos naudoja ne itin daug, rodo mokėjimai už šildymą, pavyzdžiui, šį lapkritį: dviejų kambarių butui šildymas kainavo apie 150 litų, o trijų kambarių – apie 200 litų.

„Neįsivaizduoju, kam reikia renovacijos, jei mūsų namas ir taip šiltas, tenka gyventi ir pravėrus langus, – LŽ kalbėjo nepanoręs prisistatyti vieno buto savininkas. – Juo labiau kad projekto sąmata nurodyta tokia, apie kokią ne tik Utenoje, bet ir visoje Lietuvoje retai tenka girdėti.“

Investicijų į šio namo modernizavimą poreikis iš tiesų stulbinamas. Praėjusių metų pabaigoje į jo modernizavimą buvo planuota investuoti 778,15 tūkst. litų (225,37 tūkst. eurų), o lapkričio 13 dieną susirinkime jau buvo pristatyta trečdaliu didesnė suma – 1,166 mln. litų (337,69 tūkst. eurų), iš kurių 1,063 mln. litų (307,87 tūks. eurų) būtų banko suteiktas lengvatinis kreditas, kuriam numatomos 3 proc. palūkanos. Vadinasi, atnaujinti kiekvieną kvadratinį metrą namo kainuos vidutiniškai 836 litus (242 eurus), kai renovacija Lietuvoje bent prieš metus kainavo vidutiniškai po 400 litų už kvadratą. Šiuo atveju, net ir gavus 40 proc. valstybės paramą, 2 kambarių buto savininkas per 20 metų privalės bankui grąžinti 26 tūkst. litų (7530 eurų), trijų kambarių – 40 tūkst. litų (11 585 eurus), arba kas mėnesį, ir vasarą, ir žiemą, beveik po 200 litų (57,92 euro).

Įžvelgia klastą

Šio namo gyventojas, iki 1996 metų buvęs namo gyventojų bendrijos pirmininkas Zigmas Stakauskas LŽ piktinosi, jog brangiame investiciniame plane apie šilumos taupymą mažai kalbama. „Žada šiltinti sienas, stogą, įstiklinti balkonus, pakeisti langus, įstatyti naujas duris, pakeisti vamzdyno izoliaciją, tačiau nėra kalbos apie šildymo sistemos pakeitimą, individualią šilumos apskaitą. Tai kaip mes sutaupysime? – kalbėjo pensininkas ir pridūrė: – Jokių kompensacijų neprašiau ir neprašysiu, bet mokėti iš savo pensijos už namo pagražinimą nesirengiu.“

Z. Stakauskas, jau įžengęs į devintą dešimtį, savivaldybėje yra laikomas maištautoju. Šis žmogus, kadaise buvęs Utenos komunalinių įmonių kombinato vyriausiasis inžinierius, su skaičiais nesipyksta. Kad ir pasiligojęs, su savo pretenzijomis aplaksto ir savivaldybę, ir toliau pasiekia. Prieš keletą savaičių su savo išvadomis apie planuojamą namo modernizavimą kreipėsi į Aplinkos ministeriją. Skundas tiriamas.

Nors konsultantai, LŽ supažindinti su Z. Stakausko daromomis išvadomis, įžvelgia emocijų proveržį, jie pripažįsta, kad šis žmogus iškelia daug masinės renovacijos ydų ir gal net atskleidžia piktnaudžiavimo galimybę.

Minimas namas Utenoje tam palankus: miestui nebūdinga namo architektūra, pastatytas pačiame Utenos centre, netoli savivaldybės. Beje, du butus pirmame namo aukšte užima Valstybinė darbo inspekcija, įsikrausčiusi į buvusias AB „Lietuvos draudimas“ Utenos filialo patalpas. Gyventojai ir dabar nežino, kokia šio namo ateitis. Mieste sklando gandų, kad neva iš čia išsikels Valstybinė darbo inspekcija, o jos užimamuose butuose ketinama įrengti gyvenamąsias vietas miesto svečiams.

Nuo 1996 metų namo bendrijos pirmininkas yra Robertas Miliauskas, rajono savivaldybės tarybos narys ir Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdybos narys, LŽ kalbintų gyventojų teigimu, per visus beveik 20 metų nešaukė susirinkimų, išskyrus pastaruosius tris, kai reikėjo gauti gyventojų, pritariančių renovacijai, parašus. Visus namo reikalus jis tvarko savarankiškai.

Didžiausia bėda – neišmanymas

Pakomentuoti tokią daugiabučio Utenoje istoriją LŽ paprašė Būsto valdymo ir priežiūros rūmų (Būsto rūmai) prezidentą Juozą Antanaitį. Pasak jo, namo Utenos centre pavyzdys primena kai kurių Lietuvos miestų savivaldybių sprendimus dalyvauti ES struktūrinių fondų finansinei paramai įsisavinti skirtoje URBAN programoje, kuri skatina naujovių diegimą siekiant ekonomiškai ir socialiai atgaivinti krizines miesto zonas ir sudaro sąlygas sutvarkyti centrines miestų dalis. Programos dalyviams 85 proc. investicijoms reikalingų lėšų skiria valstybė, o likusi dalis tenka gražinamų namų gyventojams ir savivaldybei. „Iš visko sprendžiant matyti, kad Utena šio kelio nesirinko“, – svarstė J. Antanaitis.

Jo nuomone, gal tai įstatymų problema, tačiau minėto namo bendrijos vadovas elgėsi teisėtai, nes sprendimai dėl namo modernizavimo susirinkime priimami tada, kai tam pritaria 51 proc. butų savininkų. Kiti turi paklusti daugumos valiai. „Negaliu sutikti, kad įstatymas yra teisingas, tačiau tie, kurie balsuoja prieš renovaciją, juk daug ko ir netenka, – sakė Būsto rūmų vadovas. – Žmogus gali balsuoti prieš ir dėl to, kad projektas buvo blogai pristatytas. Kiekvienas turi teisę apsispręsti. Visai kas kita – kai vaikštoma į butus ir reikalaujama pasirašyti. Tai jau neteisėta.“

Pasak jo, kad patalpose daugiabučiame name įsikurtų valstybinė institucija, gyventojų sutikimo nereikia. Be gyventojų sutikimo negalima tik atidaryti restorano, prekiauti alkoholiniais gėrimais ir verstis kita veikla, kuriai yra nustatyti apribojimai. Mokesčiai už šildymą apskaičiuojami visiems vienodai, pagal užimamą plotą. Įrengus individualią apskaitą, kiekvienas mokėtų už savo sunaudotą energiją.

Didžiausia bėda, anot Būsto rūmų prezidento, yra ta, kad bendrijų vadovai dažnai nesuvokia savo vaidmens ir atsakomybės. „Nė vienoje savivaldybėje, išskyrus Šiaulius ir Vilnių, nėra bendrijų pirmininkų mokymo sistemos. Daug kur jie - savamoksliai, elgiasi kaip jiems atrodo geriausia. O čia visai netoli ir pagundos pasinaudoti padėtimi. Kitas gal nė nežino, kad už darbą turėtų gauti atlygį, tačiau blogiausia, jog bendrijų pirmininkai neišmano namo techninės priežiūros principų, nežino, kaip namą administruoti, organizuoti remontą, kaip sudaryti ilgalaikius planus. Visa tai jie daro taip, kaip įsivaizduoja“, – pasakojo J. Antanaitis.

Jo nuomone, neliktų daugybės bėdų, panašių ir į čia aprašytas namo Utenoje modernizavimo peripetijas, jei visuose miestuose būtų sukurti bendrijų vadovų susivienijimai, jeigu būtų atgaivinta bendrijų pirmininkų mokymo programa, o priimami sprendimai būtų argumentuotai pagrindžiami.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"