TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Renovacijos žaizdas atveria metai

2014 06 28 6:00
2008 netais renovuoto penkiaaukščio išorinės sienos jau juodos nuo pelėsio. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Neretai užtenka vos kelerių metų, kad gyventojų džiaugsmai po namo renovacijos virstų nesibaigiančiais rūpesčiais. Anksčiau apšiltintų namų gyventojų nuomone, vykdant dabartinius masinės daugiabučių renovacijos projektus svarbiausia yra naudoti kokybiškas medžiagas ir akylai kontroliuoti statybininkų darbų kokybę.

LŽ interneto svetainėje renovacija.lt atsitiktinai pasirinko du anksčiau renovuotus namus sostinėje ir paprašė jų gyventojų pakomentuoti, ar viskuo patenkinti šiandien.

Bado akis smulkus brokas

2010 metais buvo apšiltintas 108 butų devynaukštis Didlaukio gatvėje 44. Jo gyventojai daug kuo nesiskundžia. Kaip LŽ teigė šio namo savininkų bendrijos pirmininkas Jonas Česnavičius, palyginti su gretimu analogiškos architektūros nerenovuotu namu, Didlaukio g. 58, modernizuoto namo gyventojai už šildymą moka 2,4–2,5 karto mažiau. „Per metus, palyginti su šalia esančiu namu, mūsiškis sutaupo šilumos maždaug už 100 tūkst. litų“, – LŽ džiaugėsi bendrijos vadovas.

Tačiau nors namas renovuotas palyginti neblogai, šiandien, praėjus vos ketveriems metams, vis daugiau išlenda smulkaus statybininkų palikto broko: į kai kuriuos įstiklintus balkonus teka vanduo, prastai apskardinti liftų antstogiai – vėjas baigia juos nudraskyti, aplink įstatytas duris į šiukšlių konteinerio patalpą byra tinkas. „Yra ir daugiau smulkmenų, joms pataisyti reikia lėšų, bet buvusio rangovo neprisiprašysi, nes jis bankrutavęs, o kitiems samdytis nėra pinigų", – sakė J. Česnavičius.

Jo nuomone, ir vykdant dabartinius projektus derėtų dar rengiant sutartį numatyti, kad 5–10 proc. statybos darbams skirtų lėšų būtų palikta depozite. Tada rangovas bus suinteresuotas šalinti defektus, o jeigu jis bankrutuos – bus iš ko mokėti kitiems.

„Galiu užtikrinti, kad labai svarbus yra techninio prižiūrėtojo vaidmuo. Jis visada privalo būti gyventojų pusėje, todėl prižiūrėtoją samdėme patys ir nesigailime, – sakė LŽ pašnekovas ir paaiškino: – Kiek sąmatoje yra numatyta skirti lėšų darbams ir medžiagoms, tiek rangovas ir deklaruos, o prižiūrėtojo pareiga yra stebėti faktą, jau nekalbant apie darbų kokybės kontrolę.“

J. Česnulevičiaus nuomone, atsidėti dalį investicijai skirtų lėšų derėtų ir dėl kitų priežasčių. Mat išleisti galima ne daugiau, negu yra numatyta projekto sąmatoje, tačiau kol vyksta darbai, kinta ir medžiagų, ir darbų kaina.

Kita, jo nuomone, dabartinių projektų bėda, kad neretai konkursą laimėjęs rangovas pats beveik nieko nedaro, tik pasamdo subrangovus. „Jei būtų leidžiama bendrijoms pačioms samdytis statybininkus kai kuriems darbams, tai kainuotų gerokai pigiau, nors ir mes sutaupėme apie 200 tūkst. litų“, – tvirtino bendrijos pirmininkas.

Šis namas buvo šiltinamas dviem etapais. Pirmuoju - butuose ir laiptinėse buvo keičiami langai, o antruoju - šiltinamas stogas, sienos, tvarkoma šildymo sistema. Visas projektas kainavo apie 2,2 mln. litų, arba maždaug po 390 litų kvadratiniam metrui.

Namą reikia gelbėti

Tik sąskaitomis už šildymą kol kas patenkinti penkiaaukščio 40 butų namo Antakalnio gatvėje 44, renovuoto 2008 metais, gyventojai. „Žmonės dažnai pasiskundžia, o padėti jiems nežinome kaip, – sakė 442-osios savininkų bendrijos, kurios žinioje yra šis daugiabutis, pirmininkė Rima Prokopavičienė. – Statybos bendrovės, atlikusios darbus, jau nebėra, o namas pelija iš išorės ir jau šlampa butuose.“

„Neapžiūrėjus namo sunku nustatyti problemų priežastis. Gal tai ir ne pelėsis, gal medžių dulkėmis sienos apsineša, gal kokios samanos veisiasi, – LŽ paprašytas komentaro svarstė UAB „Statybos ekspertas“ vadovas Rolandas Mačys. – Pelėsis dažniausiai susidaro dėl didelės drėgmės, prastos ventiliacijos, bet išorinio pelėsio tuo nepaaiškinsi - jis namo išorėje taip paprastai nesusidaro.“

Paprašęs būti neįvardytas šio namo gyventojas profesionalus statybininkas LŽ patvirtino: tai tikrai pelėsis. Ir nurodė paties nustatytą priežastį: „Namą renovuojant buvo sugadinta visa vandens nuleidimo nuo stogo sistema – lyjant vanduo teka ne lietvamzdžiu, o žliaugia per namo sieną. Visa šiaurinė namo pusė juodomis pelėsio dėmėmis apėjusi. Statybininko akimi matau ir tai, kaip netikusiai buvo tepamas gruntas, dažyta praskiestais dažais, netvarka kiekviename žingsnyje. Akivaizdu, kad savo darbo neatliko statybos techninis prižiūrėtojas“, – svarbiausią priežastį konstatavo pašnekovas.

Pasak jo, tvarkyti broką būtina, antraip pelėsis ir drėgmė įsigers į apšiltinančią akmens vatą, vėliau į butus. Kai kuriuose butuose jau dabar vanduo prasisunkia, dažai ant sienų burksta. Kai apsunkusi vata susmegs, pradės griauti sienas.

„Šį namą būtina gelbėti – pirmiausia sutvarkyti vandens nuleidimo sistemą, apšiltinti stogą, nušlifuoti ir vėl apšiltinti sienas. Mano apskaičiavimu, visa tai kainuotų ne mažiau kaip 150 tūkst. litų, bet name gyvena pensininkai – iš kur jiems tokių lėšų paimti?“ – kalbėjo gyventojas.

Jo nuomone, apgautiems žmonėms valstybė būtinai turėtų padėti, juolab kad buvo atlikta tik dalinė renovacija – nepakeistas ir neapšiltintas namo stogas. Vyras pabrėžė, kad ėmus namą modernizuoti, dalinė renovacija nepateisinama. „Norėtųsi, kad tokie dalykai nesikartotų. Turi būti naudojamos tik kokybiškos medžiagos ir būtina griežta statybos darbų kontrolė“, – sakė patyręs statybininkas, atsikėlęs gyventi į namą, kai jis jau buvo renovuotas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"