TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Renovavimas - tik brangus grožis

2008 04 28 0:00
Šiais metais valstybės biudžete numatyta 53 mln. litų parama namams renovuoti.
LŽ archyvo nuotrauka

Pagaliau pajudėjus daugiabučių namų renovavimo darbams, pradėti kaišioti pagaliai jiems į ratus. Gyventojai piktinasi, kad valstybė atsisakė kompensuoti reikalingiausius - namo šildymo sistemų renovacijos darbus, o parama skiriama tik namo "išoriniam grožiui".

Gana šiltą praėjusią žiemą gautos didžiulės sąskaitos už centralizuotą šildymą daugiabučių namų gyventojus gerokai "pamokė" - gana gyventi kiaurais langais ir stogais, vėjo perpučiamuose namuose. Net didžiausi priešgynos pradeda suprasti, kad sumažinti energijos sunaudojimą ir savo sąskaitas už ją gali tik patys pasirūpinę renovuoti jiems priklausančius daugiabučius.

Todėl žmonės sukrunta kurti namo bendrijas, samdyti auditorius namo energetinei būklei nustatyti ir rengti renovavimo darbų investicinius projektus.

Skaičiuoti "pamoko" ir vadinamasis namo administratorius, kuriam per mėnesį už namo administravimą, eksploatacijos darbus, šildymo sistemų priežiūrą sostinėje vienas butas sumoka apie 50 litų, taigi per metus kiekvienam butui vien administratoriui tenka pakloti apie 600 litų, anot gyventojų, "už nieko nedarymą". Šią sumą padauginus iš daugiabutyje esančių butų skaičiaus ji padidėja iki kelių dešimčių tūkstančių, o per metus pasiekia šimtus tūkstančių litų.

Pasak gyventojų, tai į balą metami pinigai, nes administratoriaus darbo jie nemato. Esą geriau šiuos pinigus mokėti bankui už paskolą, paimtą daugiabučiui renovuoti. Tuo labiau, kad valdžia deklaruoja teikianti tokiems projektams finansinę paramą.

Skaičiai neišgąsdino

Vieno sostinės Rinktinės g. daugiabučio gyventojai LŽ pasakojo ryžtingai rengęsi kuo skubiau imtis savo namo renovavimo darbų. Tačiau dabar aiškėja, kad teks juos atidėti. Mat neaišku, ar jiems pavyks gauti valstybės paramą visoms norimoms modernizavimo priemonėms, o daugiabutį renovuoti tik iš išorės, "dėl grožio", paliekant tuos pačius senus šilumos mazgus ir vamzdynus, gyventojų manymu, neverta.

Kaip LŽ pasakojo šio sostinės Žirmūnuose 1976 metais pastatyto daugiabučio gyventojai, preliminarūs investicinio projekto skaičiavimai juos išties nudžiugino. Įgyvendinant 156 butų namo renovavimo projektą, numatoma pakeisti visus namo langus, laiptinių duris, renovuoti stogą, įstiklinti balkonus ir apšiltinti namo sienas. Visa projekto kaina - 4,22 mln. litų. Savivaldybės finansinė parama siektų 15 proc., valstybės - 50 procentų.

Taigi gavus visą projektui žadamą finansinę paramą, mažiausio buto, kurio plotas siekia apie 33 kv. m, savininkams renovacija kainuotų tik apie 17 tūkst. litų, 50 kv. m ploto buto šeimininkams tai atsieitų beveik 25 tūkst., o didžiausio name esančio 78 kv. m ploto buto savininkams - 40 tūkst. litų.

Pasak gyventojų, tai išties nedideli pinigai įvertinant, kiek yra permokama už šildymą ir namo eksploatavimą. Be to, bankas gyventojams suteikia paskolą mažesnėmis nei šiuo metu šalyje esantis infliacijos lygis palūkanomis.

Gyventojus sustabdė nežinia

Tačiau atidžiau išsistudijavę siūlomas modernizuoti priemones šio namo gyventojai sako pasigedę šildymo sistemų atnaujinimo.

"Turime projekto sąmatą, taip pat įvertinant ir visos šilumos tiekimo sistemos modernizavimą, - visko, ką norėjome atnaujinti. Tačiau paaiškėjo, kad valstybė neremia būtent šilumos sistemų atnaujinimo. O mums patiems už tai mokėti yra per brangu, - pasipiktinimo neslėpė renovuoti rengiamo namo gyventoja Regina Šilinskaitė. - Mūsų namo šilumos mazgo renovacija ir naujos šildymo sistemos įdiegimas kainuotų 380 tūkst. litų. Todėl visi renovacijos darbai patiems gyventojams atsieitų 1,5 mln. litų."

Ji teigė nesuprantanti tokios valdžios pozicijos: kodėl nuspręsta nekompensuoti bene svarbiausios priemonės energijai taupyti - šilumos mazgo renovacijos. "Manau, tai yra energijos tiekėjų suokalbis su valdžia. Jie kalba apie energijos taupymą, o nenori ir net neleidžia žmonėms name įdiegti naujos šilumos sistemos", - piktinosi pašnekovė.

Beveik visi minėto namo gyventojai norėjo daugiabutį visiškai renovuoti. Tačiau Vyriausybės nutarimas, kuriuo atsisakoma remti kai kurias modernizavimo priemones, sustabdė žmones, ir pradėti parengiamieji dokumentų tvarkymo darbai šiuo metu sustabdyti. Gyventojai bendrai nusprendė palaukti, ką toliau darys Vyriausybė.

Pasak R.Šilinskaitės, suprantama valstybės pozicija nefinansuoti laiptinių ir liftų atnaujinimo, tačiau šilumos mazgas yra labiausiai susijęs su galimu energijos taupymu, to ir yra siekiama. Gyventojai abejoja, ar namą apšiltinus, o šilumos sistemas palikus tas pačias, bus išspręsta energijos švaistymo problema.

Jie tikėjosi, kad patys galės reguliuoti centralizuotai tiekiamos šilumos daviklį, nes šios šiltos žiemos pavyzdys parodė, jog šiuo metu už jo reguliavimą atsakingi asmenys gyventojų atžvilgiu tai darė neatsakingai.

"Nieko jie mums nepadėjo sutaupyti, tik rinko pinigus. Tačiau dabar, kai jau turime bendriją, stengsimės išsikovoti, kad šilumos daviklį reguliuotume patys. Čia vienintelė viltis", - sakė R.Šilinskaitė.

Tvarka gali keistis

VšĮ "Atnaujinkime miestą" atstovai LŽ tikino, kad gyventojai daugiabučių renovavimo investiciniuose projektuose gali numatyti name įdiegti daviklinę šilumos reguliavimo sistemą ir termostatinius reguliatorius butuose. Šią investicijų dalį valstybė esą finansuoja. Todėl neva yra galimybė pigiau įsidiegti šilumos reguliavimo sistemą.

Pastatus ir gyvenamuosius namus prižiūrinčios bendrovės "City Service" atstovo ryšiams su visuomene Viliaus Mockonio žiniomis, svarstoma galimybė peržiūrėti valstybės iš dalies kompensuojamų renovacijos priemonių ir darbų sąrašą.

"Yra labai didelė tikimybė, kad būtent šilumos sistemų renovacijos darbų rėmimas bus įtrauktas į šitą sąrašą. Nes daug energijos sutaupoma būtent atnaujinus šilumos sistemas. Mūsų specialistai yra apskaičiavę, kad pakeitus seną namo šilumos punktą nauju, energijos suvartojimas tampa toks efektyvus, jog investicijos atsiperka per 1-2 metus", - tikino V.Mockonis.

Faktai

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros duomenimis, nuo 2005 metų, kai prasidėjo daugiabučių renovacijos darbai ir buvo renovuotas pirmasis daugiabutis, iki dabar yra modernizuotas 251 daugiabutis, o jiems skirta investicijų suma siekia beveik 88 mln. litų.

Pagal šiuo metu pasirašytas rangos darbų sutartis yra renovuojami 46 daugiabučiai, o jiems užbaigti numatyta 37,4 mln. litų valstybės parama. Investicinių projektų, kuriems agentūra pritarė ir šiuo metu rengiami įgyvendinti, yra 374. Jiems numatoma skirti 246,4 mln. litų valstybės paramos.

Neužtenka valstybės pinigų

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas, Seimo narys prof. Kęstutis Glaveckas yra pareiškęs, kad Lietuva praleido puikią progą geriausiais savo finansinio ir ekonominio augimo metais modernizuoti daugiabučius gyvenamuosius namus (2005-2008 m. iš valstybės biudžeto tam skirta tik 79 mln. litų), todėl šildymo išlaidoms mažinti nėra iki galo pasiruošta.

Jo teigimu, Vyriausybės patvirtintoje Lietuvos būsto strategijoje numatytas tikslas - iki 2020 metų renovuoti daugumą daugiabučių gyvenamųjų namų, lieka tik sunkiai pasiekiama ir praktiškai neįgyvendinama svajone.

Pasak jo, dažnai keičiama daugiabučių namų modernizavimo programa ir valstybės remiamos modernizavimo priemonės, kurių įsibėgėjimą stabdo finansinių išteklių stoka. Šiais metais valstybės biudžete numatyta 53 mln. litų parama namams renovuoti, jo duomenimis, yra mažiausiai 10 kartų mažesnė nei yra realus poreikis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"