TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Renovuotas namas į skolas neįstūmė

2011 08 22 0:00
Renovuotas namas Panevėžyje, Kranto gatvėje, tapo ne tik šiltesnis, bet ir gražesnis, o butai jame pabrango.
Daivos Baronienės nuotrauka

Vieno pirmųjų Panevėžyje renovuoto daugiabučio namo gyventojų sąskaitos už centrinį šildymą - mažiausios mieste. Bet praslinkus vos penkeriems metams po namo atnaujinimo, gyventojai vėl išlaidauja remontui.

Už didelio keturių kambarių buto šildymą šalčiausią praėjusios žiemos mėnesį - 175 litai. Būtent tokią sąskaitą atverčia parodyti panevėžietis Ričardas Kažukauskas, vieno pirmųjų Panevėžyje renovuoto, Kranto gatvėje esančio daugiabučio namo bendrijos pirmininkas. Dauguma šio namo gyventojų už šilumą savo butuose irgi moka panašias sumas.

Tačiau tame pačiame name gyvena ir tokių kaimynų, kuriems jų butų šildymas kainuoja net keturis kartus brangiau. Šie pripažįsta, kad ne namas kaltas - jų pinigines tuština butų nešildantys kaimynai.

Šilumą reguliuoja patys

Ilgametė mokytoja, dabar pensininkė 90-metė ponia Angelė yra suskaičiavusi, jog prieš penkerius metus atlikta jų namo renovacija jai kainavo 12 tūkst. litų. Moteris vardija, jog tuomet statybininkai modernizavo namo šilumos punktą, perdengė jo stogą, apšiltino išorines sienas bei įstatė plastikinius langus, įstiklino balkonus.

Modernizavus šilumos punktą, prie kiekvieno radiatoriaus, anot moters, atsiradęs specialus prietaisas - jis leidžia gyventojui pačiam reguliuoti šilumą bute. Angelė teigia, kad žiemą jos kambariuose būna 18 laipsnių temperatūros, o už trijų kambarių šildymą praėjusią žiemą šalčiausią mėnesį ji mokėjusi 250 litų.

Namo renovacija, nors ir brangiai kainavusia, moteris sakė labai besidžiaugianti. Tiesa, ji pasiguodė, kad kažkokie nenaudėliai apdaužė ir apspardė atnaujinto namo sienas ir jas teko vėl remontuoti.

Angelės kaimynė tame pačiame name Kazimiera Saladūnienė teigė, kad trijų kambarių buto išlaikymas žiemą per mėnesį jai iš viso kainuoja 450 litų. Moteris tikina, kad renovavus namą gyventi tapo gerokai šilčiau, jos teigimu, šilumą itin taupo įstiklinti balkonai.

"Iki Vėlinių mes net nepradedame šildyti, nes bute nebūna šalta. Iš savo trijų kambarių paprastai šildau tik du, trečiame kambaryje šilumą radiatoriuose užsuku, bet gėlės jame niekada nesušąla", - sakė K.Saladūnienė.

Mirksta lubos, pelija sienos

Šio namo gyventojas Saulius Butnevičius prisimena, kad statybininkai renovaciją pirmiausia pradėjo nuo stogo šiltinimo.

Tačiau vyras neslepia, kad prieš penkerius metus padarytas darbas jo nelabai džiugina - jau netrukus pasirodė, kad per sutvarkytą, atnaujintą stogą į namą sunkiasi lietus. S.Butnevičiaus bute, esančiame penktame, viršutiniame renovuoto namo aukšte, lubos jau ėmė mirkti.

Gyventojas sakė, jog atnaujinus namą pirmaisiais metais už centrinį šildymą jis tikrai mokėjo mažiau - šilumą taupė. Tačiau pernai jo namuose apsigyveno mažoji anūkė, prie kurios poreikių taikantis šilumos bute žiemą kas mėnesį buvo išnaudojama daugiau - už 700 litų. Be to, vyriškis guodėsi, kad trys iš jo kaimynų savo butuose bemaž negyvena, tad jų ir nešildo - tai jiems leidžia įrengtas šilumos reguliavimas.

"Kadangi turiu bendras sienas su nešildomais butais, per jas iš tų butų ateina šaltis ir man savo būstą šildyti reikia gerokai daugiau. Dėl to daugiau ir moku už sunaudotą šilumą", - prisipažino vyriškis.

S.Butnevičius nepatenkintas, kad mūrinis namas buvo aptinkuotas ir nudažytas. "Dabar kas prie to tinko prisiliečia - kaskart palieka skylę, o mes puolame tų skylių lopyti", - guodėsi renovuoto namo gyventojas. Jis taip pat neslėpė, kad renovavus namą ėmė pelyti jo buto virtuvės kampai - kad ir kiek ją vėdintum, pelėsiai esą neišgyvendinami.

Ir pagražėjo, ir pabrango

Pirmojo daugiabučio Panevėžyje renovavimą prieš daugiau kaip penkerius metus inicijavęs namo bendrijos pirmininkas R.Kažukauskas pripažįsta, kad tada kilusi mintis apie renovaciją paskatino kurti namo bendriją. "Nesukūrus namo gyventojų bendrijos nebuvo leidžiama renovuoti šilumos punktų. Kad galėtume tai padaryti, vieni pirmųjų Panevėžyje įsteigėme bendriją", - prisiminė jos pirmininkas. Anot jo, įsteigta bendrija ėmė sudarinėti sutartis su visomis namą prižiūrinčiomis organizacijomis.

R.Kažukauskas pabrėžia, kad modernizuojant namo šilumos punktą sumontuota kompiuterinė jo sistema sureguliuota taip, kad vienuoliktą vakaro šilumos butuose sumažėja, o rytais termometro stulpelis vėl pakyla. Modernizavus šilumos punktą, imtasi šiltinti šiaurinę namo sieną, o galiausiai nutarta apšiltinti ir visą namą.

Nors namas ir mūrinis, jo sienos buvo plonos, todėl žiemą tiesiog peršaldavo. Tad pastatas buvo apšiltintas iš išorės ir dabar dažniausiai taikomu būdu: mūras apklijuotas putų polistireno plokštėmis, kurias dar teko ir aptinkuoti. Būtent ši apdaila yra lengvai pažeidžiama bet kokio stiprumo smūgio. Apšiltinę namo sienas gyventojai nutarė įstiklinti ir balkonus, suremontuoti laiptines.

Kai tik namas buvo renovuotas, jis iš karto pradėjo traukti kitų gyventojų dėmesį - nuolat būdavo pageidaujama pirkti šiame name butus. Anot namo pirmininko, ir dabar mažiau nei 200 tūkst. litų už trijų kambarių butą šiame renovuotame name nesiūloma.

Skolinosi neilgam

Keturiasdešimties butų penkiaaukščio namo atnaujinimas, anot R.Kažukausko, iš viso kainavo 517 tūkst. 160 litų. Vyriausybė prie šios sumos prisidėjo 150 tūkst., savivaldybė - 32 tūkst. litų. R.Kažukauskas teigia, jog kiekvienam butui namo renovavimas kainavo po 7 tūkst. litų. Pasak jo, pusė gyventojų sumokėjo visą sumą iš karto, kiti lėšų skolinosi ir sudarė sutartis su bankais 10-čiai metų, tačiau per ketverius metus skolas jau suskubo grąžinti.

R.Kažukauskas teigia, kad ir dabar imdamasis renovuoti būstą darytų tuos pačius darbus, kurie buvo padaryti. Anot jo, renovavimo teigiamas rezultatas gyventojams akivaizdus, nes per šildymo sezoną šio namo šildymas kainuoja tris kartus mažiau nei nerenovuotų namų gyventojams. "Visoms bendrijoms, kurios ruošiasi renovacijai, patarčiau iš anksto pradėti kaupti lėšas, kad vienu metu iš banko imama paskola neatrodytų tokia didelė", - patarė R.Kažukauskas.

Skaičiai

Energetikų duomenimis, visiškai renovuotų namų gyventojai už šildymą vidutiniškai moka perpus mažiau nei nerenovuotų.

Nuo 1992 metų daugiabučių namų renovavimo programoje dalyvavo 700 bendrijų. Lyderis išlieka Panevėžys - čia įgyvendinta ar įgyvendinama per 150 projektų.

Aplinkos ministerija tikisi, kad būsto renovacijos programoje šiais metais dalyvaus apie 200 naujų dalyvių. Per pirmąjį šių metų pusmetį renovuoti būstus pareiškė norą 113 naujų daugiabučių bendrijų.

Ekspertai teigia, kad 25 proc. šilumos išeina į aplinką per nesandarius pastatų stogus, 30 proc. - per langus, 33 proc. - per sienas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"