TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Rezultatai augo tik derlingose dirvose

2012 12 03 9:47
Šių metų paskutinį ketvirtį įvestas visuotinis televizijos signalų skaitmeninimas padėjo TEO LT dešimtadaliu padidinti klientų skaičių ir pagerinti rezultatus. /Romo Jurgaičio nuotraukos

Devynių mėnesių rezultatus praėjusią savaitę paskelbė beveik pusė bendrovių, kurių akcijos yra kotiruojamos vertybinių popierių biržoje, tačiau bendra tendencija jau aiški - šių metų rezultatai vidutiniškai trečdaliu prastesni nei pernykščiai.

Visos biržinės ir valstybinės akcinės bendrovės trečiojo ketvirčio ir 9 mėnesių finansinės veiklos rezultatus privalo pateikti iki lapkričio pabaigos.

Sprendžiant iš pirmųjų jau paskelbtų rezultatų, geriau nei pernai šiemet sekėsi tik augalininkystės, tekstilės ir telekomunikacijų įmonėms.

Lėmė aplinkybės

"Augalininkystės bendrovių sėkmę paaiškinti lengva, - LŽ komentavo DNB banko analitikas Mindaugas Jurgelis. - Šiemet Lietuvoje rekordiniai derliai sutapo su žemės ūkio produktų kainų augimu tarptautinėje rinkoje. Daugeliui augalininkystės bendrovių dabartinis laikotarpis labai sėkmingas." Tuo jis aiškintų ir šiemetį penktadaliu didesnį nei pernai AB "Linas Agro Group" trijų ketvirčių rezultatą.

Ne ką prasčiau sekėsi ir šiai grupei priklausančiai tekstilės įmonei "Linas", kurios rezultatas, kaip ir gerokai stambesnės AB "Apranga", dvigubai geresnis. Kitos tekstilės bendrovės laikotarpio rezultatų kol kas nepateikė.

Pasak M.Jurgelio, geresnius tekstilininkų rezultatus galima aiškinti įvairiai, bet viena svarbiausių priežasčių, kad pagrindinėse Lietuvos tekstilininkų eksporto rinkose mažėja didelių tekstilės gaminių siuntų paklausa, t. y. mažiau importuojama iš Kinijos, su kuria esame per silpni konkuruoti, o daugiau gaminama pagal atskirus mažus užsakymus, kurie Pietryčių Azijos didžiajai valstybei neįdomūs.

Lietuvos tekstilės pramonė pasaulio kontekste nėra galinga, todėl tokia tendencija mums yra paranki", - sako analitikas.

Kita vertus, anot jo, Lietuvos tekstilininkai, matyt, sėkmingai skverbiasi ir į naujas rinkas - pavyzdžiui, į Skandinavijos šalis, ir atėjo metas, kai šios pastangos pradėjo duoti grąžos.

Beveik 6 proc. didesnis šiemetis telekomunikacijų bendrovės TEO LT pelnas, matyt, buvo iš dalies nulemtas iš anksto. Šiai bendrovei, didžiausiai televizijos paslaugų teikėjai, šių metų paskutinį ketvirtį įvestas visuotinis televizijos signalų skaitmeninimas padėjo dešimtadaliu padidinti klientų skaičių - mat žmonės pakeisti analoginę televiziją į skaitmeninę rengėsi iš anksto ir tai prisidėjo prie palankaus bendrovės veiklos rezultato.

"Nuolat tobulinamos skaitmeninės televizijos ir interneto paslaugos sudarė galimybių didinti jomis besinaudojančių klientų skaičių. Tad, nors šiemet telekomunikacijų rinka toliau mažėjo, TEO pajamos augo, o sėkmingas sąnaudų valdymas leido gerinti pelningumo rodiklius", - pripažįsta TEO generalinis direktorius Arūnas Šikšta.

Akivaizdžiai susitraukusioje statybų rinkoje, regis, visiškai iš konteksto iškrito AB "Panevėžio statybos trestas". Ši bendrovė pademonstravo 80 proc. didesnį pelną. Tačiau visas abejones išsklaidė bendrovės generalinis direktorius Dalius Gesevičius - grupės pelną lėmė antrinės įmonės Kaliningrade "Baltlitstroj" nuo metų pradžios atliktų papildomų darbų įgyvendinant mokyklos Sovecko mieste statybos projektą įteisinimas. Taigi, bendrovei uždirbti padėjo paslaugų eksportas.

Vidaus rinkoje statybos sektorius, anot M.Jurgelio, yra vienas problemiškesnių ne tiek pačioms bendrovėms, kiek darbo rinkai. Mat prieš 4-5 metus, per patį statybų bumą, šiame sektoriuje dirbo beveik 100 tūkst. žmonių daugiau negu dabar. Vadinasi, jiems reikia darbo, bet kiti sektoriai nesugeba jų įdarbinti dėl kvalifikacijos stokos. Tokia padėtis, dar paaštrinama lėto darbo užmokesčio augimo, verčia prognozuoti labai lėtą užimtumo didėjimą artimiausius keletą metų.

A.Izgorodinas: "Artimiausiu metu rimtesnių proveržių dėl gamybos sąnaudų didėjimo ir užsitęsusios recesijos euro zonoje tikėtis neverta".

Prisideda kaimynai

Apskritai, anot M.Jurgelio, eksportuojančių Lietuvos bendrovių rezultatai šiemet prastesni, tačiau stagnacija tokios situacijos dar nepavadinsi. Mat sumažėjusį eksportą į recesijos varginamas Vakarų Europos valstybes kompensuoja dar augančios kaimynų rinkos - Estija, Latvija, Rusija, Lenkija. Tačiau analitikas atkreipia dėmesį, kad jau nuo trečiojo ketvirčio ir šiose šalyse juntamas lėtėjimas. "Jeigu kas nors dar džiaugiasi didesniu pelnu, tai yra veikiau pirmo pusmečio rezultatas", - sako M.Jurgelis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas operuoja kitokiais duomenimis. Jis pripažįsta, kad didžiąją Lietuvos eksporto dalį dabar sudaro prekės, gabenamos į Baltijos, Skandinavijos valstybes ir NVS. Tačiau gamybos lėtėjimo jis neįžvelgia. Anot jo, priešingai, šių metų trečiąjį ketvirtį Lietuvos pramonės produkcijos eksportas, išskyrus mineralinį kurą, per metus padidėjo dar 17 proc., ir tai geresnis rezultatas, negu buvo iki krizės. Atitinkamai pramonės gamybos apimtys šiemet per 9 mėnesius išaugo 8 proc. ir 13 proc. viršijo ikikrizinį lygį. Tai aiškinama padidėjusiu Lietuvos įmonių konkurencingumu ir santykinai gera Lietuvos prekybos partnerių Europoje makroekonomine būkle.

Pelno paradoksai

Nors pramonė ir eksportas auga, Lietuvos įmonės, kaip jau minėta, skaičiuoja trečdaliu mažesnį pelną nei prieš metus. A.Izgorodinas aiškina, kad tokią padėtį lemia pirmiausia žaliavų ir energijos išteklių kainų augimas.

"Žaliavos ir energija yra reikšminga pramonės produkcijos savikainos dalis, bet siekdamos išlikti konkurencingos pramonės įmonės gamybos sąnaudų padidėjimą kompensuoja pelno sąskaita", - sako analitikas. Pavyzdžiui, 2011 metų antrąjį ketvirtį pramonės pelningumo rodiklis buvo 4,4 proc., o šiemet antrąjį ketvirtį - vos 1,9 procento. Net 2009-ųjų antrąjį ketvirtį, per patį krizės įkarštį, pramonės pelningumas buvo didesnis - 2,3 procento.

A.Izgorodinas perspėja, kad jau po metų kitų Lietuvos įmonėms bus sunku išlikti konkurencingoms, jeigu ir toliau bus per mažai investuojama į gamybos modernizavimą. Jam antrina ir DNB analitikas, bet, jo nuomone, bendrame visuotinio taupymo kontekste tai kol kas sunkiai įsivaizduojama: "Europos centrinis bankas palūkanų normas yra nuleidęs iki žemumų, bet įmonės nelabai skuba skolintis, nes yra susikoncentravusios į jau gautų paskolų, o kartu ir savo rizikos mažinimą. Be to, Lietuvoje ir skolinimosi reikalavimai yra labai sugriežtinti, todėl ne kiekviena bendrovė gali skolintis tiek, kiek nori."

Tokia padėtis turi dvejopą poveikį: produkcija išlieka konkurencinga, todėl net 86 proc. Lietuvos eksporto sudaro pramonės prekės, tačiau nebelieka lėšų darbuotojų atlyginimams didinti. Finansinė įmonių būklė lieka ganėtinai įtempta, ir tai nepateisina įmonių vadovų lūkesčių.

"Vidaus sektoriuje vyrauja nelabai geros tendencijos. Viena iš jų - lėtas darbo užmokesčio augimas. Jis nekompensuoja kylančių kainų. Dabar Lietuvos namų ūkių pajamos yra mažesnės negu 2007 metų pradžioje. Vadinasi, dar pridėjus ir infliaciją, gyventojų perkamoji galia yra gerokai mažesnė, o tai irgi neskatina ekonomikos augimo", - sako DNB analitikas.

Jis prognozuoja, kad santykinai mažėjant gyventojų pajamoms Lietuvos ekonomika artimiausiu metu jei ir augs, tai tik eksporto, o ne vidaus vartojimo sąskaita. "Išeitis galėtų būti fiskalinė politika - mažinti nedarbą, aktyvinti ekonomiką, riboti infliaciją, bet valstybės, tarp jų ir Lietuva, šių priemonių taikyti negali, nes yra per daug įsiskolinusios", - tvirtina jis.

Pasak DNB analitiko, Lietuvos ekonomikos stabilumui rimtą grėsmę kelia komplikuota darbo rinka. "Statistinis nedarbo mažėjimas yra apgaulingas. Jeigu bedarbiai emigruoja, dėl to likusių gyventojų perkamoji galia nedidėja. Reikia skatinti užimtumą. Tačiau tai problemiška. Lietuvoje nedarbo lygis visada buvo gana aukštas, apie 10 proc., išskyrus 2006-2008 metus, per ekonomikos augimo bumą. Dabartinė darbo rinkos padėtis yra prasta dėl susiformavusio struktūrinio nedarbo: laisvų darbo vietų yra, tačiau bedarbiai į jas negali pretenduoti dėl kvalifikacijos stokos", - teigia jis.

Prastas vidaus vartojimo perspektyvas pripažįsta ir A.Izgorodinas. "Vilčių, kad artimiausiu metu didės vartojimas, nedaug, juolab kad, Statistikos departamento duomenimis, namų ūkio vartojimas per metus sumažėjo nuo 4,9 proc. antrąjį ketvirtį iki 3 proc. trečiąjį ketvirtį, o pirmąjį ketvirtį siekė beveik 8 proc. BVP. Tai patvirtina ir mažmeninės prekybos įmonių apyvarta: sausį mažmeninės prekybos apimtys buvo paaugusios 11 proc., palyginti su 2011 metų sausiu, o šių metų rugsėjį - vos 0,9 procento. Tiesa, spalį mažmeninės prekybos metų plėtra buvo 4,9 procento. Mūsų nuomone, paskutinįjį metų ketvirtį galima tikėtis vidaus vartojimo stagnacijos, nors kritimo gal ir nebus", - sako jis ir atkreipia dėmesį į pastaruoju metu padidėjusį gyventojų polinkį taupyti, užuot pinigus leidus vartojimo reikmėms. Lietuvos banko duomenimis, spalį Lietuvos bankuose buvo 27,5 mlrd. litų gyventojų indėlių. Tai tik 0,1 mlrd. litų mažiau nei šių metų liepą, kai indėliai siekė rekordines sumas.

Augimo teks palaukti

A.Izgorodinas pažymi, kad nors pramonė ir plėtojasi, artimiausiu metu rimtesnių proveržių dėl gamybos sąnaudų didėjimo ir užsitęsusios recesijos euro zonoje tikėtis neverta. Be to, anot jo, įmonių lūkesčius dar labiau mažina neapibrėžtumas dėl ateities po Seimo rinkimų. Pramonės įmonių vadovams nerimą kelia dabartinės valdančiosios daugumos rinkimų pažadai gerokai didinti minimalųjį atlyginimą ir įvesti progresinius mokesčius.

M.Jurgelis dabartinės Lietuvos ekonomikos padėties nelaiko stagnacine, nes, palyginti su daugeliu ES valstybių, dar esama erdvės plėtotis. Anot jo, Lietuvoje nėra sektorių, kurių perspektyvos būtų labai prastos, bet nėra ir itin perspektyvių.

"Mūsų požiūriu, lėčiausias augimas ir Lietuvoje, ir visoje ES bus šių metų paskutinįjį ketvirtį ir 2013-ųjų pradžioje. Vėliau iki 2013 metų pabaigos plėtra bus menka, o spartesnio augimo reikėtų tikėtis nebent tik nuo 2014 metų", - prognozuoja DNB analitikas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"