TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Rinka, kurioje galima parduoti viską

2014 10 25 6:00
Audrius Jozėnas: "Daug lietuvių, sėkmingai dirbančių Kazachstane, čia ir gyvena." Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Kazachstane lietuvių verslininkai galėtų parduoti beveik viską, tačiau investuoti ir kantriai dirbti šioje rinkoje nelabai nori. Koją jiems kiša baimė, nesupratimas ir greito pelno vaikymasis. „Čia nėra svarbu, ką parduodi, svarbu – kaip“, – tvirtina 20 metų Kazachstane gyvenantis Lietuvos garbės konsulas Audrius Jozėnas.

Prieš kurį laiką pelningą farmacijos verslą pardavęs lietuvis pasiliko Kazachstane ir dabar užsiima verslininkų konsultavimu. „Kokios galimybės Kazachstane parduoti Rusijos rinkai skirtą produkciją, kurią šiuo metu uždrausta įvežti į tą šalį“, – tokį klausimą dabar dažnai iš lietuvių išgirsta A. Jozėnas.

– Rusijoje iki šiol prekes didelėmis maržomis pardavinėję lietuviai, regis, nukreipė akis į Kazachstaną. Eksporto statistika liudija, kad į šią šalį pasuko maistininkai, ypač pieno perdirbėjai. Kokios čia jų perspektyvos, ar yra galimybių dar labiau didinti eksportą?

– Lietuviai domisi Kazachstanu ne vienus metus, paklausimai plūsta iš įvairiausių Lietuvos įmonių. Jie visais laikais čia aktyviai važiuodavo, lydėdavo ministrus, premjerus, prezidentus. Vis dėlto apibendrinčiau taip: iš atvykusiųjų galbūt vienas iš šimto „užsikabina“, ko nors imasi. Tikslios statistikos nėra. Tačiau, kaip pastebėjau, tik vienas iš 10-ies pradedančiųjų padaro tikrai sėkmingą verslą.

Dabar šia rinka aktyviai domisi tie, kuriems užsivėrė durys į Rusiją: prekiaujantieji pieno, mėsos produkcija. Bet čia yra kelios problemos. Tarkime, atvažiuoja maisto gamintojų atstovai, pavaikšto po prekybos centrus ir kalba: „Kaip gerai - konkurentų nėra, lentynos tuščios, užversime juos prekėmis." Ir tik vėliau suvokia, kad lentynose mėsos produktų nėra ne dėl to, jog niekas nebandė jais prekiauti. Tiesiog šioje šalyje visai kitokios tradicijos, visai kitas skonis. Į mane kreipėsi ir kiaulienos eksportuotojai. Na, taip, į Kazachstaną galima vežti kiaulienos gaminius, tačiau istoriškai jų čia suvartojama mažiau negu Lietuvoje. Pagrindinė mėsa – aviena, jautiena ir, žinoma, arkliena.

Kazachai linkę vartoti natūralius produktus. Tai, kas būdavo parduodama Rusijoje, šioje šalyje gali neturėti paklausos. Antai viena lietuvių bendrovė, pastebėjusi, kad čia prekyboje trūksta mėsos gaminių, atvežė į Kazachstaną skilandžių. Eidavau ir pirkdavau, o paskui jie staiga dingo. Klausiau, kodėl nebeveža. Atsakė, kad galbūt aš ir tebuvau vienintelis pirkėjas.

– Vis dėlto maistininkai, kaip liudija statistika, Kazachstane randa vietos – vien rugpjūtį čia iškeliavo maisto produktų už beveik 4 mln. litų.

– Tie skaičiai, spėju, yra tų, kurie buvo įsitvirtinę šioje šalyje anksčiau, kai dirbo su Rusijos rinka. Akivaizdu, kad jie tuos srautus nukreipė į Kazachstaną, dėl to eksportas ir ūgtelėjo. Pradėti vežti naujus produktus, įsitvirtinti reikia mažiausiai metų. Antai „Viči“ čia dirba daugiau kaip 10 metų, ilgai – „Rokiškio sūris“, „Pieno žvaigždės“. Kazachstano rinka nėra guminė. Didžiausia lietuvių problema ir klaida, kad jie, turėdami tikrai gerų prekių, įsivaizduoja, jog iš pat pradžių gaus dideles kainas, ir tikisi greito rezultato. Deja, realybė kitokia. Jiems čia viskas brangiai kainuoja, nes nežino vietos specifikos. Sukurti Kazachstane savo verslą nėra lengva, tačiau įmanoma. Tik reikia važiuoti, kalbėti, dirbti. Kurti verslą čia, o pačiam būti Lietuvoje – neįmanoma. Lietuviai, įpratę dirbti su europiečiais, mano, kad panašiai veikiama ir Kazachstane. Ne, šioje šalyje viskas užima daugiau laiko. Tarkime, jei sutartį pažada sudaryti po savaitės, vadinasi, galima apie ją klausti po kelių savaičių. Tai - mentaliteto skirtumai. Ir lietuviai jo nepažįsta. Galiausiai bendravimas taip pat yra specifinis: čia neįprasta garsiai sakyti žodį „ne“. Visi viską žada, bet ne visada laikosi susitarimo. Neįprasta bendrauti el. laiškais, internetu ir taip toliau. Reikia eiti, kalbėti, draugauti, megzti asmeninius santykius metų metus. Daug lietuvių, sėkmingai dirbančių Kazachstane, čia ir gyvena.

– Kas Kazachstane taip didina kainas ir kokia yra prekių pateikimo rinkai specifika?

– Kainas kelia didelis atstumas ir transportavimas. Prekės Kazachstano prekybos centruose gana brangios. Verslui kainuoja ir „įeiti“ į tuos centrus, nes prekybos tinklų čia nėra. Tai atskiros didžiulės parduotuvės, ir su kiekvienos jų savininkais reikia susitarti. Taigi procesas ilgas ir sudėtingas. Todėl lietuvių produktai lentynose kainuoja beveik tiek pat, kiek vokiški ar olandiški.

Vis dėlto, manau, Lietuva čia turi perspektyvą. Tik negalima rinktis tokio kelio, apie kokį kalbėjau, - atvežti prekes partneriui ir palikti. Reikia investuoti į rinkodarą, formuoti skonį, dirbti su reklama, rengti pristatymus, degustacijas. O lietuviai nelinkę to daryti. Jie nori tai, kuo prekiavo Rusijoje, parduoti čia. Taip nėra ir nebus.

Kazachstane lietuviai turi gerą vardą, bet lietuviški maisto produktai dar nėra tokie populiarūs kaip Rusijoje, kur buvo mėgstami nuo sovietmečio. Tad kodėl žmogus, svarstydamas, ar jam pirkti olandišką, ar lietuvišką sūrį, turėtų rinktis pastarąjį?

Lietuvos verslas čia bus perspektyvus tik tuo atveju, jei realiai atvažiuos ir dirbs. Sėkmingai veikia lietuvių statybų įmonės - yra net kelios tarpusavyje konkuruojančios kompanijos. Lietuvos statybininkai jau išsikovoję dalį Kazachstano rinkos.

Vis dėlto sėkmingiausiu reikėtų laikyti medicinos paslaugų sektorių. Kazachstane nuolat dirba kelios dešimtys žymių Lietuvos medikų, tarp jų – kardiochirurgas prof. Rimantas Benetis. Kazachstanas norėtų tapti medicininio turizmo centru savo regione.

Klesti čia ir lietuviai, plėtojantys transporto bei logistikos verslą.

– Kaip suprantu, verslininkai negali tikėtis kazachams parduodami maisto produktus gauti tokias maržas ir tokį pelną kaip parduodami rusams?

– Taip, pelnas ir antkainiai bus mažesni. Vien dėl atstumo ir transporto – į Maskvą sunkvežimis važiuoja parą, į Kazachstaną – savaitę arba dvi. Sąnaudos didelės, o pelno lieka nedaug. Tačiau prisidedu prie raginimo investuoti Kazachstane. Iš buvusių posovietinių valstybių Kazachstane politinė situacija stabiliausia, nėra buvę nacionalinių problemų.

Visi maisto produktų gamintojai daugiau ar mažiau gali rasti vietos po Kazachstano saule. Tai labai didelė šalis, jos miestai - irgi.

Ne taip ir svarbu, ką čia parduodi, svarbu – kaip. Kazachstane galima parduoti viską, tik reikia nebijoti, kalbėti, investuoti ir dirbti. O apie taisykles, valstybinius reglamentavimus galiu pasakyti taip: kai kuriose srityse, pavyzdžiui, farmacijoje, kurioje dirbau, taisyklės yra griežtesnės negu Lietuvoje. Aišku, korupcijos atvejų pasitaiko, tačiau nėra buvę, kad masiškai stabdytų krovinius - kazachai nežaidžia tokių žaidimų, lietuviai jiems asocijuojasi su kokybės standartu.

SKAIČIAI

2 mlrd. litų – maždaug tiek pernai siekė Lietuvos ir Kazachstano prekybos apyvarta. Pernai lietuvių eksportas į šią šalį padidėjo 28 proc. ir sudarė apie 1,5 mlrd. litų.

70 proc. – tiek pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo Lietuvos prekybos su Kazachstanu apyvarta. Ji sudarė apie 1,3 mlrd. litų.

Į Kazachstaną iš Lietuvos keliauja mechaniniai įrenginiai (22 proc.), transporto priemonės (21 proc.), chemijos produkcija (16 proc.), o importuojama žaliavinė nafta.

Šaltinis: Ūkio ministerija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"