TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Rinka runkelių augintojų negąsdina

2013 09 20 6:00
LŽ archyvo nuotraukos

Lietuvos cukrinių runkelių augintojai nesibaimina nuo 2017 metų Europoje naikinamų baltojo cukraus gamybos kvotų. Prisipirkę galingos technikos ir naudodami modernias technologijas jie pagal produktyvumą jau lenkia kai kuriuos Europos senbuvius. Lietuvos cukraus fabrikai taip pat rengiasi artėjančioms permainoms – investuoja didžiules lėšas ir planuoja didinti baltojo cukraus gamybą.

Derybų meno išmokė skandinavai

„Šių metų derlius atrodo labai neblogas, runkelių cukringumas didesnis nei vidutinis. Oro sąlygos puikios, kasame švariai maloniai, tiesa, norėtųsi, kad truputį palytų“, - sakė cukrinių runkelių augintojas Algimantas Šleževičius. Jo ir dar dviejų ūkininkų kooperatyvas „Mūsų ūkis“ šiemet augina apie 200 hektarų runkelių ir pirmuosius į fabriką išvežė pirmadienį. Iš viso kooperatyvas šiemet planuoja parduoti apie 10 tūkst. tonų cukrinių runkelių.

A.Šleževičius taip pat yra žemės ūkio kooperatyvo „Kėdainių krašto cukriniai runkeliai“, vienijančio daugiau kaip 240 ūkininkų ir Kėdainių cukraus fabrikui tiekiančio apie 60 proc. produkcijos, valdybos pirmininkas. Jis džiaugiasi, kad cukraus gamintojai skandinavai, priešingai nei lietuviai grūdų ar pieno perdirbėjai, skatina kooperaciją. „Skandinavai su atskirais ūkininkais nešneka, ir kai Kėdainių gamyklą įsigijo „Danisco sugar“, pasakė, kad derėsis tik su asocijuotos organizacijos atstovais. Dabar visi ūkininkai įstoję į kooperatyvą, nes nebūti nariu neapsimoka. Pavienis ūkininkas už produkciją gautų 30-40 proc. mažesnę kainą nei kooperatyvo narys“, - dėstė pašnekovas.

Praėjusiais metais, pasak A.Šleževičiaus, Kėdainių cukraus fabrikas kooperatyvo nariams mokėjo po 151 litą už toną 16 proc. cukringumo kvotinių runkelių ir maždaug po 110 litų - už nekvotinių.

Skandinavai, pasak A.Šleževičiaus atnešė į Lietuvą ir derybų kultūrą. „Jie, kaip ir visi verslininkai, stengiasi antklodę nutempti į savo pusę, bet kad nevykdytų sutarčių, to nėra buvę. Už tai juos gerbiame ir pasitikime. Kita vertus, jau ir mes išmokome derėtis ir ginti savo interesus. Atrodo, mes pirmieji Europoje, net anksčiau už vokiečius, išsiderėjome dideles supirkimo kainas“, - šypsodamasis tikino augintojas.

A.Šleževičiaus teigimu, gavę didesnes pajamas augintojai pamatė perspektyvą ir pradėjo pirkti naują, našią, nors ir brangią techniką. „Savaeigis kasimo kombainas su bunkeriu kainuoja iki 2 mln. litų. O dar reikia ir savaeigės krovimo mašinos. Stambiems ūkiams vien į techniką teko investuoti iki 3,5 mln. litų, o smulkesni ūkiai techniką iš jų nuomoja“, - sakė jis.

A.Šleževičius neabejoja, kad šiuo metu auginti cukrinius runkelius tikrai apsimoka, nes cukraus kainos pasaulyje itin didelės. Jeigu cukraus kaina išliks aukšta ir po 2017 metų, anot augintojo, kvotų panaikinimas Europoje ūkininkams nerimo nesukels. „Bet ar taip bus, šiandien niekas pasakyti negali“, - patikslino jis.

Pradėjo gaminti cukrų

Du Lietuvos cukraus fabrikai jau pradėjo cukraus gamybos sezoną. Į Marijampolės fabriką „Arvi cukrus“ pirmieji sunkvežimiai su cukriniais runkeliais įriedėjo rugsėjo 12 dieną, į Kėdainių „Nordic Sugar Kėdainiai“ - rugsėjo 16-ąją. Baltojo cukraus gamyba abiejuose fabrikuose vyks iki 2014 metų pradžios.

„Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktorius Saulius Mozeris LŽ teigė, kad naujojo derliaus runkeliai puikios kokybės, cukringumas siekia daugiau kaip 17 procentų. Tai reiškia, kad augintojai šiemet uždirbs daugiau, nes, kaip teigė S.Mozeris, 1 proc. didesnis nei bazinis (16 proc.) cukringumas apie 9 proc. padidina supirkimo kainą. „Nors runkeliai pasėti keliomis savaitėmis vėliau, jie gerai subrendo“, - tikino S.Mozeris.

Praėjusiais metais fabrikas supirko apie 700 tūkst. tonų cukrinių runkelių ir pagamino rekordinį 111 tūkst. tonų baltojo cukraus kiekį. Šiemet planuojama supirkti apie 650 tūkst tonų runkelių ir pagaminti apie 95 tūkst. tonų baltojo cukraus. „Kvota lieka ta pati, tačiau mažiau gaminsime pramoninio cukraus, jo poreikis kiek sumažėjęs“, - sakė S.Mozeris.

Lietuvos runkelių augintojai įsigijo pažangiausios sėjos, priežiūros ir kasimo technikos.

Pagal Europos cukraus reglamentą, Lietuvos nacionalinė kvota siekia 90,2 tūkst. tonų baltojo cukraus per metus. 64,209 tūkst. tonų tenka „Nordic Sugar Kėdainiai“, 26 tūkst. 43 tonos - Marijampolės „Arvi cukrus“. Tiek cukraus abu fabrikai gali parduoti ES maisto pramonei.

„Nekvotinis cukrus yra analogiškas produktas, tačiau jo negalima naudoti maisto pramonėje, jo pardavimo kaina mažesnė“, - aiškino S.Mozeris.

Marijampolės bendrovės „Arvi cukrus“ komercijos direktorius Rytis Morozovas teigė, kad šiemet dėl geresnių orų cukrų gaminti pradėjo savaite anksčiau. Pernai fabrikas iš augintojų supirko 270 tūkst. tonų cukrinių runkelių ir pagamino daugiau kaip 36 tūkst. tonų cukraus (iš jų daugiau kaip 10 tūkst. tonų pramoninio). Marijampolės fabrikui tai buvo rekordiniai metai, tačiau ir šiemet tikimasi panašių rezultatų.

Milijoninės investicijos

„Panaikinus kvotas, galėsime cukraus gaminti tiek, kiek norėsime, tačiau atsiras rizika jį sėkmingai parduoti, nes nesnaus ir konkurentai“, - būsimus pokyčius aiškino S.Mozeris. Kėdainių fabrikas, pasak jo, į ateitį žvelgia gana ramiai. “Mūsų augintojai yra net aukštesnio lygio nei senbuvių šalių, prisipirkę pažangiausios sėjos, priežiūros ir kasimo technikos. Jaučiame, kad konkurenciją atlaikysime. Netiesiogiai tai rodo ir investicijos į fabriko plėtrą. Pernai investavome daugiau kaip 30 mln. litų, o per pastaruosius penkerius metus investicijos siekė apie 70 mln. litų“, - sakė S.Mozeris.

Pasak jo, fabriko reputaciją pabrėžia tai, kad Kėdainiuose pagamintą cukrų perka gėrimų gamintoja „Coca-Cola“.

„Arvi cukrus“ taip pat kasmet investuoja į naujas technologijas ir didina gamybos apimtį.

Kai kurios šalys „išnyks“ iš žemėlapio

Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos tarybos pirmininkas Kastytis Patiejūnas pažymėjo, kad nuo 2017 metų panaikinus kvotų sistemą ne tik konkretūs fabrikai, bet ir valstybės neteks nustatytos cukraus gamybos dalies.

„Cukraus ekspertai mano, kad dėl to iš cukrinių runkelių auginimo ir cukraus gamybos žemėlapio gali pranykti tokios šalys kaip Graikija, Italija, Ispanija, Suomija. Graikai ir italai jau kelerius metus dalį savo kvotos gamina kitose ES šalyse, tad dabartinės kvotos ir gamyba veikiausiai persiskirstys tarp šalių“, - prognozavo jis.

Lietuvos cukraus gamintojai, pasak K.Patiejūno, nusiteikę didinti gamybą, o Kėdainių fabrikas neslepia planų padidinti cukrinių runkelių perdirbimo našumą nuo dabartinių 6 tūkst. tonų iki 8 tūkst. tonų per dieną. „Tai reiškia, kad net ketvirtadaliu gali išaugti cukrinių runkelių auginimo plotai. Jeigu gamintojai optimistiškai žvelgia į ateitį, manome, kad ir augintojams nėra pagrindo nerimauti“, - sakė jis.

Anot K.Patiejūno, lietuviai pernai pagal produktyvumą pralenkė net gerais rodikliais garsėjančius švedus, o suomius lenkė net dvigubai. „Italijoje, Graikijoje vyrauja smulkūs ūkiai, šios šalyse runkeliams auginti gana nepalankios sąlygos. O mūsų ūkiai yra vieni stambiausių Europoje, vidutinis siekia iki 35 hektarų. Panaši ūkio struktūra gal yra tik Prancūzijoje ir Anglijoje. Tačiau Lietuvoje yra ir ypač stambių ūkių, kuriuose cukriniai runkeliai auginami 300-400 ir 700 hektarų plote“, - sakė jis.

Skaičiai

Lietuvoje cukrinius runkelius augina apie 600 augintojų.

Iš jų maždaug 400 produkciją tiekia Kėdainių, apie 200 – Marijampolės cukraus fabrikui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"