TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Rinkos laukia euro zonos BVP ir žinių iš FED

2016 02 08 16:03
AFP/Scanpix nuotrauka

Rinkų dalyviai šią savaitę laukia JAV Federalinės rezervų sistemos (FED) pirmininkės Janet Yellen pranešimo Kongrese ir duomenų apie euro zonos bendrojo vidaus produkto (BVP) pokyčius per paskutinį praėjusių metų ketvirtį.

„Danske Bank“ prognozuoja, kad dėl šiuo metu tvyrančio ekonomikos neapibrėžtumo JAV centrinis bankas neskubės artimiausiu metu griežtinti vykdomos pinigų politikos. Ketvirtajį metų ketvirtį, palyginti su trečiuoju, euro zonos BVP, kaip numato analitikai, augo 0,4 proc. Ateityje pinigų sąjungos ekonomika turėtų augti dar sparčiau, o tai didele dalimi lems Vokietijos ir Italijos indėlis.

JAV sukurtas darbo vietų skaičius neįkvėpė

Praėjusios savaitės pabaigoje JAV paskelbti duomenys apie nedarbo lygį rinkos dalyviams optimizmo neįkvėpė. Dalis ataskaitos duomenų buvo geresni nei prognozuota: nedarbo lygis sumažėjo nuo 5 iki 4,9 proc., o naujų darbo vietų skaičius gamybos sektoriuje paaugo iki 29 tūkst., nors buvo laukiama 2 tūkst. mažėjimo. Tačiau pagrindinis ir labiausiai stebimas rodiklis – sausį naujai sukurtų darbo vietų skaičius – nuvylė: vietoje lauktų 190 tūkst. buvo paskelbta tik apie 151 tūkst.

Šie duomenys prisideda prie jau ne vieną savaitę finansų rinkose tebesitęsiančios pesimizmo bangos. Nuo metų pradžios daugelio išsivysčiusių rinkų akcijų indeksai yra nukritę 10–15 proc., neigiama linkme keičiasi ir prognozės dėl JAV FED palūkanų normų pokyčių šiais metais.

Gruodį, kai FED pirmą kartą po ilgo neveiklumo pakėlė bazinę palūkanų normą, buvo prognozuojama, kad palūkanų kėlimo ciklas įsibėgės, ir 2016 metais pamatysime tris arba net keturis bazinės palūkanų normos didinimo atvejus. Tačiau šiuo metu rinkų dalyvių skelbiamos tikimybės, kad taip nutiks, yra kaip niekada žemos. Dabartiniu vertinimu, artimiausias FED žingsnis gali būti žengtas ne anksčiau kaip šių metų gruodį – numatoma palūkanų didinimo tikimybė būtent tą mėnesį yra 60 proc.

Toks drastiškas lūkesčių pasikeitimas per tokį trumpą laiką signalizuoja, kad finansų rinkose iš tiesų trūksta stabilumo, o prastos dabartinės nuotaikos veikiausiai turi pagrindo.

Rinkos laukia FED pirmininkės pranešimo

Svarbiausias šios savaitės įvykis JAV yra FED pirmininkės Janet Yellen pusmečio pranešimas Kongrese. Finansų rinkos itin įdėmiai klausysis pirmininkės žodžių, nes tai bus pirmasis pranešimas po gruodį stebėto mėnesio palūkanų normų kėlimo.

„Danske Bank“ prognozuoja, jog centrinis bankas dėl tvyrančio ekonomikos neapibrėžtumo artimiausiu metu neskubės griežtinti vykdomos pinigų politikos, o kai tai darys, procesas bus lėtas. Tikėtina, kad J. Yellen išdėstys FED nuomonę dėl JAV makroekonominių rodiklių. Jei pranešimo tonas bus pozityvus, tikėtina, kad tai bus priežastis finansų rinkoms bent šiek tiek atsigauti ir pakilti iš pastaruoju metu stebimos duobės.

Euro zonoje laukiama BVP augimo

Penktadienį bus skelbiami euro zonos ir atskirų jos narių – Vokietijos bei Italijos – preliminarūs 2015 m. ketvirtojo ketvirčio BVP duomenys. Kaip numato „Danske Bank“ analitikai, ketvirtajį metų ketvirtį, palyginti su trečiuoju, pinigų sąjungos BVP, augo 0,4 proc. Prognozuojama, jog augimas taps spartesnis vėliau šiais metais, o tai pirmiausia lems didesnis Vokietijos ir Italijos indėlis.

Daugiau aiškumo dėl šių metų ekonomikos augimo gali suteikti ir pramonės produkcijos gruodžio mėnesio rezultatai, kurie bus paskelbti penktadienį, bei „Sentix“ investuotojų pasitikėjimo indeksas, kurio duomenys pasirodys pirmadienį. Vis dėlto, euro zonos makroekonominiai rodikliai jau kurį laiką nedaro reikšmingesnio įspūdžio kasdieniam finansų pasaulio gyvenimui. Finansų rinkos net ir Europoje daug gyviau reaguoja į JAV makroekonominius duomenis.

Tiesa, finansų rinkų dalyviai vis labiau diskutuoja apie artėjantį Europos centrinio banko (ECB) susitikimą ir sprendimus, kurie gali būti priimti jo metu. Panašu, kad kovo 10 d. posėdyje ECB gali toliau mažinti komercinių bankų palūkanų normą, šiuo metu siekiančią 0,3 proc. Tuo tarpu neigiamos palūkanos euro zonoje tampa normaliu reiškiniu – nuo praėjusios savaitės pabaigos visa EURIBOR palūkanų kreivė (iki 1 metų) yra neigiama.

Nepaliauja stebinti ir ilgalaikės euro palūkanų normos – 4–5 metų laikotarpyje jos praktiškai lygios nuliui. Atrodytų, kas gali būti geriau už nemokamus pinigus, tačiau iš tiesų panašu, kad ECB išnaudoja paskutinius savo resursus ekonomikai paskatinti ir infliacijai išjudinti. Gali būti, kad priemonės, kurių buvo imtasi, kol kas neveikia taip, kaip buvo tikimasi – tokią išvadą tenka daryti iš rinkų reakcijos. Taigi klausimas, ko euro zona imsis toliau ir kokiomis priemonėmis augs, tampa kaip niekada rimtas, ir kaip niekada sudėtinga rasti į jį atsakymą.

Informaciją parengė Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departameto direktorė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"