TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Rinkos nublokštųjų turtas tebeieško pirkėjų

2011 10 11 0:00
Paprasčiau parduoti lentpjūvę nei atskirus įrenginius.
LŽ archyvo nuotrauka

Sunkmečiu neišsilaikiusios įmonės bankams ir jų antrinėms įmonėms ilgam uždavė papildomo darbo - surasti nebereikalingų įrenginių pirkėjus. Kai kurių lizingo būdu įsigytų įrenginių nepavyksta išparduoti kelerius metus.

Ekonomikos pakilimo metais bankų lizingo būdu finansuotos įmonės kūrėsi ir plėtėsi, bet šiandien daug jų išvaržomos aukcionuose arba jų turtas parduodamas kitu būdu.

Teigiama, kad versle bankrotų liūtis aprimo ir dabar nebenaudojamų įrenginių nedaugėja. Tačiau esamus realizuoti sunku, nors kartais pirkėjų jiems randama ne tik Baltarusijoje, bet ir Irake. Norint atsikratyti rinkoje nepaklausios įrangos, kartais tenka net pastato stogą nukelti ar dar kaip nors pasistengti. Ar galima pagal jų pardavimo "žemėlapį" daryti išvadas, kuri ūkio šaka kyla, kuri - ne?

Gali tapti laužu

Banko "Nordea" antrinės įmonės "Nordea Finance Lietuva" generalinis direktorius Rimantas Petrauskas LŽ teigė, kad iki šiol sudėtingiausia rasti naudotos statybos sektoriaus gamybinės įrangos pirkėjų, ypač jeigu ji yra nemobili.

"Problemiška parduoti sunkiai kilnojamą, įmontuotą techniką. Pasitaiko, kad klientai šalia vieno įrenginio pristato kitų montuojamų įrenginių, padaro sienas, pertvaras, ir tampa keblu išparduodamą įrangą išmontuoti. Yra įbetonuojamų įrenginių, tad tų dalių, kurios lieka betone, net nėra prasmės išmontuoti, jos tampa laužu. Visų įrenginių pardavimo bėda tai, kad jie stovi po stogu. Gerai, jeigu tas stogas priklauso tam pačiam savininkui. Kartais išmontuojant tokią techniką reikia stogą nukelti, sieną griauti. Taip pat yra įrangos, kuri dėl savo unikalumo nebereikalinga Lietuvoje. Šiuo metu vietos rinkoje statybos sektoriaus įvairių statybos medžiagų gamybos įrenginiai nėra paklausūs", - apie probleminių įmonių turto pardavimą pasakojo jis.

Be to, daug metų neparduodama ir apleista įranga sensta, atsiranda papildomas rūpestis dėl jos priežiūros, o kur dar vadinamas moralinis įrangos senėjimas. "Negalima jos apleisti - reikia eksploatuoti, antraip ji taps tik metalu. Be to, tik mechaninės įrangos dalys sensta negreitai, to negalima pasakyti apie programinę įrangą", - kalbėjo jis.

Andrius Vilkancas, banko "DnB NORD" atstovas spaudai pasakojo, kad dažniausiai bankrutavusių įmonių įranga, pirkta lizingu, vėliau įsigyjama jau veikiančiam verslui plėtoti. "Nėra daug tokių atvejų, kad kuriamai naujai įmonei prireiktų jau bankrutavusios įmonės įrangos, ir tai natūralu, nes, jeigu jau kažkas tame versle bankrutavo, reiškia, kad ta verslo šaka dar nėra sustiprėjusi. Tad pirkėjo tenka paieškoti. Esama tokios specifinės įrangos, kuri ilgai laukia pirkėjo ir jai tiesiog reikalingos specifinės žinios, specifinis gamintojas, pavyzdžiui, dažų gamybos įranga, tačiau negalime apibendrintai spręsti, kad ta ūkio šaka, kurioje reikalinga ši įranga, yra stagnuojanti - ji tiesiog šiuo metu nejaučia tokios įrangos poreikio", - tikino pašnekovas.

Nori staklių - gauni verslą

Pasak R.Petrausko, tarp nereikalingos šiuo metu įrangos esama tokios, kurios gabaritai verčia apsispręsti, ar nusipirkti tą įrangą kartu su pastatu kaip verslą ar pradėti griovimo darbus. "Yra tokių klientų, kurie, pavyzdžiui, gamina metalo gaminius, turi įkurtą visą cechą, tad jeigu įmonei būtų labai blogai, geriau būtų ieškoti, kas norėtų visą verslą įsigyti, nes atskiros dalys neturėtų tokios vertės. Gamyba turi tam tikrą logiką: įrenginiai būna vienas prie kito priderinti, tad vienas įrenginys, kuris puikiai tinka vienam klientui, gali netikti kitam dėl savo techninių parametrų", - aiškino R.Petrauskas.

Anot A.Vilkanco, lengviau parduoti turtą kaip gamybinį vienetą, pavyzdžiui, lentpjūves. "Tokiu atveju, kai ir parduodamas pastatas, ir įrenginiai, palankiausia visoms šalims - ir bankui, ir pirkėjui. Tuo tarpu parduodant konkrečią įrangą įskaičiuojamos išmontavimo ar sumontavimo sąnaudos, o tai lemia didesnę pirkinio kainą. Kai kuriais atvejais, kai visas objektas parduodamas kaip nekilnojamasis turtas, įranga gali tapti metalo vertės. Paklausios nedidelės medienos apdirbimo gamybos linijos, miškovežiai, atsiranda ir statybų įrangos, žemės ūkio technikos pirkėjų", - teigė banko "DnB NORD" atstovas.

Naudota įranga domisi ir kaimyninių šalių verslininkai, tam tikrais atvejais parduodant specifinę įrangą stengiamasi bendrauti su tarpininkais, kurie turi specialių žinių.

Universalūs paklausiausi

Banko "Swedbank" atstovas spaudai Saulius Abraškevičius teigė, kad paklausiausi universalūs įrenginiai. "Tai žemės ūkio technika, autoservisų įranga. Ir priešingai, kuo mažiau gamintojų ir kuo daugiau specifikos - tuo mažesnė įrangos paklausa, pavyzdžiui, kineskopų gamybos įranga. Taip pat pastebima, kad paklausi yra įranga, kurią galima panaudoti namų ūkyje, kaip pavyzdį galima paminėti medžio, metalo apdirbimo stakles", - teigė jis.

R.Petrauskas taip pat sakė, kad mobili, pritaikymo prasme

universalesnė technika ilgai tarp išparduodamų įrenginių neišsilaiko. "Buldozeriai, ekskavatoriai, krautuvai, traktoriai - tai tokia technika, kuri gali būti pritaikoma įvairiose ūkio šakose, tad ją lengva parduoti ir į kitas rinkas išvežti, ar tai būtų Lenkija, Baltarusija, Čekija. Pavyzdžiui, dalis bankrutavusių įmonių naudotų vilkikų parduota vietos vežėjams, kiti iškeliavo ir į egzotiškas šalis, pavyzdžiui, į Iraką. Daug technikos iškeliavo į įvairias puses, daugiausia - į Vakarus, kur ekonomika stipresnė ir technikos poreikis išlikęs. Žinoma, mažiau nuostolinga išparduoti transporto priemones - vilkikus, lengvuosius automobilius, o su gamybine įranga buvo nemažų nuostolių", - konkrečių skaičiavimų nepateikė pašnekovas.

Aukcionai - ne išeitis

S.Abraškevičiaus teigimu, ekonomikos sunkmetis, lėmęs aukcionų, per kuriuos išvaržomas bankrutavusių įmonių turtas, gausą pavertė juos įprastu reiškiniu. "Atitinkamai tai formavo ir verslo požiūrį, tapo vienu iš būdų įsigyti įrangos. Be abejo, ne paskutinėje vietoje lieka ir finansinis aspektas. Šiuo metu daug kas linkę taupyti, o tokiuose aukcionuose parduodama naudota įranga yra pigesnė už naują, ir tai didina tokių aukcionų populiarumą, - pasakojo banko atstovas. - Aukcione parduodamų įrenginių kaina priklauso nuo daugelio faktorių, svarbiausi jų - įrangos amžius, susidėvėjimas, techninė būklė, konkurencija ir kitos sąlygos. Pavyzdžiui, naujai žemės ūkio technikai įsigyti taikoma didelė parama, todėl tai gerokai mažina naudotos ūkio technikos kainą."

Tuo tarpu tarptautiniai aukcionai, kuriuose galima realizuoti naudotą įrangą nėra pats optimaliausias sprendimas. "Partnerystės sutartys su tokių įrenginių specifiką išmanančiais partneriais padėjo realizuoti dalį turto. Tačiau tokios įrangos dar užteks ateičiai, galbūt keleriems metams, tas vadinamasis sandėlis nėra tuščias - likęs apie trečdalis išparduodamos įrangos, tačiau tokios, kurios nelaikome problemine, jos vertė yra ilgalaikė, tad ją greitu metu pigiai parduoti vien tam, kad išparduoti, irgi nėra prasmės. Pasiūlymus parduoti techniką per tarptautinius aukcionus atmetėme, nes jie nepatrauklūs - siūlomos kainos tesiekia 30-40 proc. rinkos vertės. Tokiais aukcionais naudojosi tie, kurie norėjo staigiai "išsivalyti", - sakė jis.

Naujų neatsiranda

Pasak A.Vilkanco, versle situacija dabar stabili, todėl daugiau nebereikalingų įrenginių neatsiranda. Nemažai verslo įmonių, kurių tolesnė sėkmė anksčiau bankams kėlė abejonių, dabar pasuko teigiama kryptimi. "Tai atspindi ir sudaromų atidėjinių skaičius, o jis nuosekliai mažėja. Mažėjant verslo ir privačių klientų rizikai per pirmąjį šių metų pusmetį bankas suformavo 37,6 mln. litų specialiųjų atidėjinių, tai yra 5 kartus mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Tai reiškia, kad gerokai išaugo klientų gebėjimas grąžinti paskolas ir jas aptarnauti", - pasakojo A.Vilkancas.

Jam antrino R.Petrauskas, kurio teigimu situacija šiuo metu nesignalizuoja naujos ekonominės krizės. "Net ir esant ekonominiam pakilimui, natūralu, kad nutraukiamos arba sudaromos įrangos išperkamosios nuomos sutartys. Nepastebėjau, kad būtų prasidėjusi panika dėl būtinybės atsiimti ir pardavinėti turtą, to nėra. Jeigu ir atsiranda tokių pavienių atvejų, nereikia kaltinti vien rinkos, kartais perdėm didelis skolinimasis, vadovavimo ir procesų spragos priveda pavienes įmones prie bankroto", - sakė pašnekovas.

Su tuo sutinka ir "Swedbank" atstovas spaudai, jis tvirtino, kad naujų objektų, kuriuos reikėtų išvaržyti, neatsiranda. "Tokios tendencijos nepastebime, priešingai - pastebime ženklų žlugimų mažėjimą. Tai neabejotinai susiję su gerėjančia ūkio situacija, po sunkmečio atsigaunančia pramone, gerėjančiais verslo lūkesčiais", - optimistiškai reziumavo jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"