TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Rinkose bedugnių nebūna

2012 06 05 7:23

Antras mėnuo krentančios ir vertybinių popierių, ir žaliavų rinkos rodo pasaulio ekonomikos lėtėjimą. Bet tai neturėtų varyti į neviltį ilgalaikių investuotojų bei Lietuvos pensijų reformos dalyvių.

Raudona spalva, žyminti kainų biržose kritimą, visiškai užgožė džiuginančią žalią. Per gegužę akcijų indeksai buvo teigiami tik Venesuelos ir Meksikos vertybinių popierių biržose, po keliolika ir net keliasdešimt procentų atpigo beveik visos žaliavos.

Naftos laikinumas

Vartotojus galėtų džiuginti, regis, nesustabdomos pastarojo meto naftos rinkos tendencijos. Per metus visų rūšių nafta atpigo 15-18 proc., vien per birželį - 14-16 proc., ir dabar jau net brangiausios "Brent" rūšies naftos barelis kainuoja mažiau nei 100 JAV dolerių, arba 20 dolerių mažiau nei prieš mėnesį. "Artimiausioje perspektyvoje žaliavų rinkose vargu ar sulauksime kainų didėjimo. Šiuo metu rinkose vyrauja rizikos vengimas", - pabrėžiama vakar "Danske" banko paskelbtoje apžvalgoje.

Investicinio banko "Finasta" analitikai irgi atkreipia dėmesį, kad investuotojai stengiasi pasitraukti iš tokių tradiciškai rizikingų pozicijų kaip nafta. "Rinkoje spėliojama, kad artimiausias naftos kainos palaikymo lygis bus ties 80 JAV dolerių už barelį, ir jeigu tas lygis būtų "pramuštas" į apačią, tai suteiktų pagreitį dar didesniam kritimui", - pranašaujama "Finastos" analitikų parengtoje rinkų apžvalgoje.

Tačiau šio banko Kapitalo rinkų departamento analitikas Tadas Povilauskas pataria neskubėti džiūgauti dėl neva netrukus smarkiai atpigsiančių degalų, ir ne vien todėl, kad po staigaus kritimo rinkos yra linkusios bent kiek atsigauti. Mat jau kitą mėnesį veikiausiai atsiras objektyvi priežastis naftai vėl brangti - nuo liepos 1 dienos įsigalioja dar sausio pradžioje priimtas susitarimas dėl Irano naftos embargo.

Visuotinis kritimas, anot analitikų, pastarąjį kartą buvo stebimas praėjusių metų rudenį, kai plačiai diskutuota apie laukiamą vadinamąją antrą krizės bangą ir euro zonos problemas. Vėliau tos problemos buvo lyg ir užglaistytos Europos Sąjungos (ES) sprendimais dėl paramos Graikijai. Tačiau, anot T.Povilausko, pastarąjį mėnesį ir ypač praėjusią savaitę visos naujienos, sklindančios iš visų svarbiausių pasaulio regionų, buvo blogos: augantis nedarbas JAV, Europoje, perpus lėčiau nei tikėtasi augantis Kinijos bendrasis vidaus produktas (BVP). Taigi žaliavų pigimas rodo plataus masto ekonomikos lėtėjimą.

Dabar investuotojų akys vėl nukreiptos į Graikiją, kurioje birželio 17 dieną vyks nauji parlamento rinkimai, o po jų bus sprendžiamas šalies likimas euro zonoje. Tačiau ir be to, jo nuomone, per artimiausias keletą savaičių vertybinių popierių ir žaliavų kainos turėtų bent kiek koreguotis po staigaus kritimo.

Gaudyti krentantį kirvį

Investuotojai atkreipia dėmesį, kad šie metai kol kas gana sėkmingi Baltijos valstybių akcijų rinkoms. Anksčiau akcijos šiame regione svyruodavo labiau negu kitose ES šalyse, o šiemet ypač Vilniaus ir Talino biržų indeksai kurį laiką kilo netgi tada, kai kitose biržose vien krito.

Pasak T.Povilausko, tai galima paaiškinti gerais bendrovių rezultatais 2011 metais, aukštais dividendais ir apskritai geresniais nei daugelyje ES narių ekonomikos rodikliais. Pirmąjį ketvirtį Lietuvos BVP augimas buvo vienas didžiausių ES. "Todėl net ir visur krentant biržų indeksams, Baltijos valstybėse tai vyksta lėčiau, švelniau, ir tokios tendencijos grąžina užsienio investuotojų pasitikėjimą mūsų regionu", - aiškino analitikas.

Patyrusiems investuotojams indeksų kritimas - neramus, įtemptas laikotarpis. Svarbiausia - nepavėluoti priimti sprendimus, kada metas kai ko atsisakyti ar kai ką įsigyti.

Pasak Šarūno Ruzgio, Investicijų valdymo įmonių asociacijos prezidento, nepatyrusiems investuotojams, taip pat pensijų fondų dalyviams, tokiais atvejais geriausia nekreipti dėmesio, nepriimti jokių sprendimų. Finansų makleriai įprastą nepatyrusių investuotojų elgesį apibūdina savu žargonu: "Gaudo krentantį kirvį." Taip vadinami panikos apimtų investuotojų veiksmai, kai pingančias akcijas skubama parduoti, už gautus pinigus perkamos kitos pingančios akcijos, tikintis, kad jos greitai pabrangs, o viltims nepasiteisinus, veiksmas kartojamas.

Anot Š.Ruzgio, dar niekas nepaneigė paprastų tiesų: rinkos niekada nejuda viena kryptimi, investicinius vienetus geriausia pirkti kai jie pigiausi ir parduoti - kai brangiausi, o ilgu laikotarpiu esą akcijos visada duoda gerą pelną.

Jis atkreipia dėmesį, kad krintant rinkoms, suaktyvėja investavimo priešininkai. Antai per pastarąsias dvi savaites dažniau nei kada nors Lietuvoje buvo linksniuojamos pensijų reformos nesėkmės - neva nedalyvaujantieji reformoje gaus didesnes pensijas, nes pensijų fondai nuostolingi. "Netiesa. Per penkis mėnesius nuo metų pradžios rizikingų krypčių pajamingumas siekė apie 4 procentus", - tvirtino Š.Ruzgys.

Pasak jo, jei žmogus žino, kad per artimiausią dešimtmetį fondų pinigų jam nereikės, neturėtų kreipti dėmesio į jokius kursų svyravimus, nes už jį tai daro pensijų fondų valdytojai. "Dabar kiekvieną dieną investiciniai vienetai perkami pigiau negu vakar, ir jie uždirbs daugiau, kai rinkos atsigaus", - garantavo asociacijos vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"