TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Rizikos valdymo produktais beveik nesinaudojama

2014 08 28 6:00
Šių metų pabaigoje Lietuvoje turėtų pasirodyti patrauklesnių Skandinavijos biržos „NASDAQ OMX Commodities“ finansinių produktų. Tačiau ir jiems atsiradus, anot specialistų, elektros tiekimo rinka iš karto netaps likvidesnė, bet ilguoju laikotarpiu padėtis turėtų keistis. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

„Baltpool“ energijos išteklių birža nuo 2012 metų teikia rinkos dalyviams galimybę draustis nuo elektros kainų svyravimų, tačiau kol kas ši paslauga nėra populiari.

Pernai „Baltpool“ biržoje iš viso nebuvo sudaryta sandorių. Šiais metais pasirašoma vos po vieną nedidelę sutartį per mėnesį, o paslauga realiai naudojasi tik keli elektros rinkos dalyviai.

Per maža rinka

Pagalbinių instrumentų rinkoje, kurią valdo Lietuvos energijos išteklių birža „Baltpool“, galima apsisaugoti nuo elektros energijos kainų svyravimo elektros biržoje. Elektros biržoje susiformavus kitokiai kainai, nei buvo prekiauta pagal pagalbinio instrumento sutartį, vienas jos dalyvių atgauna kainų skirtumą. Tiesa, paslauga kainuoja - „Baltpool“ energijos išteklių biržai už sudarytus sandorius dalyviai moka 0,15 lito už megavatvalandę (Lt/MWh).

Iš pirmo žvilgsnio priemonė atrodo patraukli, tačiau jos paklausa nėra didelė. „Baltpool“ duomenimis, 2013 metais Lietuvos pagalbinių apsaugos nuo elektros energijos kainų elektros biržoje svyravimų instrumentų biržoje sandorių išvis nebuvo sudaryta. Šių metų pirmąjį pusmetį pasirašyta sutarčių, pagal kurias apdrausta 6478,2 MWh elektros energijos. Bendra jų vertė - 1,04 mln. litų. Dėl susidariusių elektros energijos kainų skirtumų biržoje dalyviai vienas kitam sumokėjo 102 tūkst. litų, tai yra beveik 10 proc. visos sumos.

Didžiausias fiksuotas valandinis kainų skirtumas šiais metais sudarė 877,04 Lt/MWh, kai elektros energijos kaina biržoje buvo trumpam šoktelėjusi iki 300,01 Eur/MWh (1035,87 Lt/MWh).

„Tikėtina, kad mažą draudimosi instrumentų paklausą lemia rinkos dalyvių noras taupyti rizikos valdymo sąskaita, didelė rinkos koncentracija ir gana mažas rinkos dalyvių skaičius. Šiais metais sudaroma po vieną nedidelį sandorį per mėnesį, o paslauga realiai naudojasi vos keli rinkos dalyviai“, - LŽ komentavo Laura Žalaitė, „Baltpool“ generalinė direktorė.

Elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovo Roberto Staniulio manymu, menką susidomėjimą „Baltpool“ teikiamais finansiniais instrumentais lemia objektyvios priežastys. „Didesnė prekyba „Baltpool“ pagalbinių instrumentų rinkoje nevyksta pirmiausia dėl to, kad Lietuvoje mažai rinkos dalyvių. Kita priežastis - tokia prekyba kainuoja, nes dalyviams taikomi biržos administravimo mokesčiai. Kadangi dalyvių mažai, jie gerai vienas kitą pažįsta ir gali tokias sutartis sudaryti tiesiogiai – be „Baltpool“ tarpininkavimo. Taip išvengiama papildomų mokesčių. Pagalbinių instrumentų rinka veiksmingesnė, kai rinkos dalyvių yra gerokai daugiau. Tada jie nepažįsta vienas kito ir, siekdami išvengti rizikos dėl dvišalių atsiskaitymų, sudaro sutartis per biržą“, - dėstė R. Staniulis.

Kainų komisijos duomenimis, galiojančias licencijas šiuo metu turi 68 nepriklausomi elektros tiekėjai, iš jų veiklą vykdo 21 įmonė. Tačiau didžiąją dalį rinkos užima 4-5 bendrovės. Kitos įmonės turi mažai klientų ir tiekia palyginti nedaug elektros.

Brangiai kainuoja

Vidmantas Salietis, valstybės valdomų elektros įmonių grupės „Lietuvos energija“ antrinės įmonės „Lietuvos energijos gamyba“ Didmeninės elektros prekybos departamento vadovas, LŽ tvirtino, jog priemonių apsisaugoti nuo kainų svyravimo itin nepasigenda. „Mūsų nuomone, finansinių produktų iš principo netrūksta, nes elektros kainų svyravimo riziką galima apdrausti net keliais būdais: perkant elektrą fiksuota kaina iš gamintojų ir importuotojų; prekiaujant pagalbiniais instrumentais "Baltpool" valdomoje biržoje ar sudarant tiesioginį „kainų skirtumo“ (angl. contract for difference) sandorį su bet kuriuo didmeninės elektros energijos rinkos dalyviu arba kuria nors finansine institucija“, - aiškino jis.

V. Saliečio teigimu, problemų kyla ne dėl to, jog trūktų apsidraudimo būdų, o todėl, kad ilgalaikis draudimas nuo elektros kainų svyravimo, kai elektros kainos „diena prieš“ principu veikiančioje „Nord Pool Spot“ biržoje smarkiai kinta, atsieina gana brangiai.

„Elektros energijos gamyba“, pasak V. Saliečio, prekiaudama elektros energija naudojasi tiek biržos produktais, tiek tiesioginiais dvišaliais sandoriais su kitais rinkos dalyviais.

Naudoja vidinius išteklius

Gatis Junghansas, „Latvenergo“ antrinės įmonės „Elektrum Lietuva“ generalinis direktorius, įsitikinęs, kad Lietuva yra per maža likvidžiai finansinių sutarčių (elektros energijos išvestinių priemonių) rinkai. „Likvidžiai rinkai būtina prielaida - turėti daug pagrindinių rinkos dalyvių, nepriklausomų tiekėjų ir vartotojų, norinčių pirkti elektrą fiksuota kaina. Tačiau šiandien Lietuvoje yra labai mažai tiekėjų, parduodančių elektrą rinkoje. Antra, trūksta organizuotos ir centralizuotos finansinių sutarčių rinkos, tokios kaip Šiaurės šalių rinka, kur „NASDAQ OMX Commodities“ siūlo standartizuotus elektros energijos išvestinius produktus“, - pabrėžė jis.

„Latvenergo“ grupė, pasak G. Junghanso, daugiausia naudoja savo gamybos išteklius kaip vidinę elektros kainos apsaugą Lietuvoje ir Latvijoje. Dalis klientų perka elektrą pagal dvišalius susitarimus.

Janis Bethersas, "Eesti Energia" antrinės įmonės „Enefit“ generalinis direktorius, mano, kad Lietuvoje elektros tiekimo rinka dar nėra pakankamai likvidi./LŽ archyvo nuotrauka

Janis Bethersas, „Eesti Energia“ antrinės įmonės „Enefit“ generalinis direktorius, taip pat mano, kad Lietuvoje elektros tiekimo rinka dar nėra pakankamai likvidi, nes stinga finansinių produktų, kurie leistų apsidrausti nuo veiklos rizikos. Ir tai esą būdinga tiek Lietuvos, tiek visai Baltijos valstybių rinkai.

„Baltijos šalyse elektros kainų svyravimai itin ryškūs. Kad galėtų pasiūlyti ilgalaikę (pavyzdžiui, vienų metų) sutartį klientui, elektros pardavėjas turi užfiksuoti kainų svyravimo riziką. Tai visiškai įprasta praktika Šiaurės ir Vidurio Europos šalyse. Jeigu pažiūrėtumėte į didžiųjų Europos elektros pardavėjų ataskaitas, pamatytumėte, kad maždaug 70-90 proc. jų pardavimo portfelio apsaugota nuo kainų svyravimų apsirūpinus įvairiais finansiniais instrumentais. Tačiau Baltijos valstybės turi labai ribotą galimybę pasirūpinti tokia apsauga“, - tikino pašnekovas.

Pasak J. Betherso, šiandien elektros energijos pardavėjai (tiekėjai) tiksliai žino tik tai, kiek elektra kainuos kitą dieną, jie taip pat gali užfiksuoti labai nedidelio kiekio elektros kainą vienam mėnesiui į priekį ir dar mažesnio kiekio – vieniems metams į priekį. „Tai neatitinka galutinių vartotojų poreikių ir norų fiksuoti kainą 12 mėnesių ar ilgesniam laikotarpiui“, - pridūrė jis.

J. Bethersas mano, jog skirtingos rinkos turi užtektinai finansinių instrumentų tipų, galinčių padėti apsisaugoti nuo kainų svyravimo, tačiau jis nesitiki, kad tie instrumentai greitai pasieks Baltijos regioną, nes Baltijos šalių elektros rinka nedidelė, rinkos dalyvių - mažai.

Atsiras daugiau galimybių

Šių metų pabaigoje Lietuvoje turėtų pasirodyti patrauklesnių Skandinavijos biržos „NASDAQ OMX Commodities“ finansinių produktų. Tačiau ir jiems atsiradus, anot specialistų, elektros tiekimo rinka iš karto netaps likvidesnė. Vis dėlto ilguoju laikotarpiu padėtis turėtų keistis.

„NASDAQ OMX Commodities“ veikia visose Skandinavijos valstybėse, tad prekyba finansiniais produktais vyks ne vien tarp Lietuvos rinkos dalyvių. Be to, šiais produktais galės prekiauti ne tik elektros tiekimo įmonės, bet ir finansinės institucijos. Taigi rinkos dalyvių turėtų pagausėti, o prekyba šiais išvestiniais produktais - padidėti“, - svarstė „Litgrid“ atstovas R. Staniulis.

Kai kurie elektros tiekėjai taip pat vylėsi, kad pradėjus platinti „NASDAQ OMX Commodities“ finansinius produktus, atsiras daugiau galimybių apsidrausti nuo kainų svyravimo rizikos.

„Iš pat pradžių didelio aktyvumo su Lietuvos ir Latvijos NPS kainų zonų indeksais susietų finansinių produktų prekyboje nesitikime, tačiau manome, jog pradėjus veikti jungtims su Švedija ir Lenkija šie produktai turėtų būti gana populiarūs bei likvidūs“, - teigė V. Salietis.

KAIP VEIKIA PAGALBINIŲ INSTRUMENTŲ RINKA

Pagalbinių instrumentų rinkoje, kurią valdo Lietuvos energijos išteklių birža „Baltpool“, galima apsisaugoti nuo elektros energijos kainų svyravimo elektros biržoje. Elektros biržoje susiformavus kitokiai kainai, nei buvo prekiauta pagal pagalbinio instrumento sutartį, vienas jos dalyvių atgauna kainų skirtumą.

Pavyzdžiui, vienas rinkos dalyvis parduoda kitam ateinančių metų sutartį, kurios vertė yra 150 litų už 1 MWh. Tokiu sandoriu abu dalyviai susitaria, kad per elektros biržą 1 MWh ateinančius metus kiekvieną valandą parduos po 150 litų. Jeigu biržoje pirmą metų dieną susiformuoja 160 litų kaina, traktuojama, kad pardavėjas už elektrą gavo 160 litų, o ne 150 litų, kaip buvo sutarę pagalbinių instrumentų rinkoje. Dėl to pagalbinių instrumentų rinkos operatorius „Baltpool“ pateikia 240 litų sąskaitą apmokėti pardavėjui (24 valandas po 10 litų) ir atiduoda šiuos pinigus pirkėjui. Tokiu būdu elektros energijos kaina po pagalbinių instrumentų rinkos atsiskaitymų tampa 150 litų, kaip ir buvo sutarta. Susiformavus mažesnei nei pagal pagalbinę sutartį kainai, viskas daroma priešingai: pinigus pagalbinių instrumentų rinkoje gauna pardavėjas, o sumoka - pirkėjas. Toks procesas vyksta kiekvieną periodo dieną.

Šaltinis: „Baltpool“, LŽ

Rubrika rengiama bendradarbiaujant su elektros perdavimo sistemos operatoriumi „Litgrid“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"