TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Robotai darbo vietų neužsės

2015 05 08 6:00
Gegužės 7-8 dienomis vykęs renginys "Login 2015" pritraukė tūkstančius internetu bei technologijomis besidominčių dalyvių. LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvoje nejaučiama nerimo dėl pranašaujamo pražūtingo moderniųjų technologijų poveikio - robotų antplūdžio sujauktos darbo rinkos, bedarbių minios ar net apokalipsės. Mūsų šalyje technologijos veikiau siejamos su augančiomis verslo ir visos šalies galimybėmis. Tai pavirtina ir Vilniuje antrą dieną ūžiantis didžiausias kasmetinis interneto ir technologijų bendruomenės susibūrimas Baltijos šalyse „Login 2015“

Renginys, kaip planuoja organizatoriai, pritrauks daugiau nei 100 pranešėjų ir 4 tūkst. dalyvių iš Lietuvos ir viso pasaulio. Jo populiarumas byloja apie augančią technologijų įtaką ir visuomenės susižavėjimą atsiveriančiomis galimybėmis.

Tačiau pasaulyje daugėja skeptikų, euforiją dėl didėjančios technologijų įtakos slopinančių kalbomis apie jų keliamą grėsmę. Antai pirmojo bendrovės „Apple“ kompiuterio gamintojas, prisidėjęs prie šios sėkmingos bendrovės susikūrimo, prieš keletą dienų pareiškė, kad žmonijos sukurti įrenginiai, pradėję greičiau mąstyti už žmones, ateityje šių atsikratys, kad galėtų valdyti augančias korporacijas.

Apie galimą robotų sukeltą pasaulio pabaigą kalba ir kiti įtakingi mokslininkai - Stephenas Hawkingas bei Elonas Muskas, „Tesla Motors“ vadovas.

Tačiau Lietuvos specialistai kur kas nuosaikesni. Jie įsitikinę, kad ilguoju laikotarpiu plačiau taikant robotus ir išmaniuosius kompiuterius versle tik didės šalies konkurencingumas. O dirbtinis intelektas, kaip ir robotai, galintys ne tik atlikti konkrečias žmogaus užprogramuotas funkcijas, bet ir patys samprotauti ar vadovauti, tebėra fantastika.

Nerimo ištakos

Įdomu tai, kad mašinų konkurencijos buvo baiminamasi dar XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje. Prasidėjus pramonės mechanizacijai, visuomenėje kilo nerimas, kad mašinos gviešiasi žmogaus darbo. 1779 metais Anglijoje tekstilės fabriko darbininko Nedo Luddo pradėti slapti išpuoliai prieš pramonės mašinas daugiau kaip po trijų dešimtmečių turėjo 150 šalininkų, pasivadinusių luditais. Galima numanyti šio judėjimo padarytos žalos mastą, jei 1812 metais britų parlamentas priėmė aktą, įteisinusį mirties bausmę už mašinų laužymą.

Šiandien kalbos apie mašinų konkurenciją kelia šypseną: ar mezgimo mašinos, kurios prieš du šimtmečius sukėlė tiek baimės darbininkams, šiais laikais ką nors lemia? Nepaisant to, Didžiosios depresijos laikotarpiu pasigirdę įspėjimai dėl laukiančio „technologinio nedarbo“ eskaluojami ir šiandien. Dar daugiau - nuogąstaujama, kad būtent šiais laikais įvyks dramatiškiausi pokyčiai. Neva jau dabar dėl technologijų pažangos mažėja vidutinės kvalifikacijos darbuotojų užimtumas ir atlyginimai. Šiandien robotai jau krauna ir rūšiuoja gaminius sandėliuose, geba apskaičiuoti, kokiu optimaliu „maršrutu“ sukalti vinis, patys mokosi, kaip kuo tiksliau pakartoti jiems pademonstruotus veiksmus. Automatiškai valdomos transporto priemonės - ne utopija, kaip ir robotai, kurie valys dangoraižių langus, sėdės kasininko kėdėje, asistuos specialiosios pagalbos reikalaujantiems žmonėms ar pakeis gidus muziejuose.

Sekame pasaulio pėdomis

Automatikos poveikis skirtingos ekonomikos šalyse bus skirtingas. Darbo prigimtis ryškiau pasikeis tose valstybėse, kurios pasirinko investuoti į švietimą, technologijas ir su tuo susijusią infrastruktūrą. Tiesa, robotizacijos mastą išmatuoti gana sudėtinga, nes kompiuterių ir robotų specifika skiriasi: vieni atlieka tik tam tikras pasikartojančias funkcijas, kiti - išmanesni, pavyzdžiui, specialiais davikliais gebantys atpažinti objektus.

Šalies ekspertai įsitikinę, kad ir Lietuvos verslas anksčiau ar vėliau darbo procesus paves robotams. Nors ir šiandien, anot banko „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, daug šalies įmonių visiškai automatizavo didelę gamybos procesų dalį. Tai patvirtina oficiali statistika: šiuo metu apdirbamojoje gamyboje dirba maždaug 15 proc. mažiau darbuotojų nei 2008 metais, tačiau pramonės apyvarta per šį laikotarpį smarkiai padidėjo. Vadinasi, robotizuodamos procesus įmonės padidino produktyvumą, sumažino sąnaudas. Taigi, valstybės konkurencingumas ateityje neabejotinai priklausys nuo to, kaip greitai ji sugebės tobulinti ir diegti technologijas. Lietuvai, beje, darbo našumas itin aktualus. Pernai Europos Komisija suskaičiavo, kad jis šalyje 2012 metais tesudarė 72 proc. ES vidurkio.

Lietuvos automatikos ir robotikos asociacijos prezidentas Gintautas Narvydas teigia, kad lūžis rinkoje įvyko prieš porą metų. Tokias išvadas jis padarė stebėdamas išaugusį įmonių susidomėjimą automatikos ir robotikos studentais. Anksčiau Kauno technologijos universitetas, rengiantis šios specialybės studentus, turėdavo ieškoti vietų, kur jie galėtų atlikti praktiką. Dabar įmonės pačios ieško specialistų – jų paklausa 30 proc. viršija pasiūlą.

Vis dėlto švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus nėra toks optimistiškas. Jo manymu, be pokyčių darbo rinkoje didelio masto įmonių robotizacijos nereikėtų tikėtis. Net jei daugelį darbų jau techniškai įmanoma perleisti robotams, įmonės susilaikys nuo investicijų, kol darbo jėga bus pigi.

Tiesa, šalies verslas robotizaciją ir kompiuterizaciją vykdo naudodamasis įvairiomis paramos programomis. Be to, sutaupo robotus pirkdamas aukcionuose. Tokie robotai, anot G. Narvydo, jau būna kelerius metus naudoti, tačiau gerokai pigesni ir puikiai pritaikomi įvairioms užduotims atlikti, pavyzdžiui, gaminiams ant padėklų krauti. „Mūsų skaičiavimais, tokia robotizuota darbo vieta turėtų atsipirkti per 2 ar 2,5 metų. Juk robotas gali dirbti visas tris pamainas, taigi atstoti maždaug šešis žmones, o elektros išeikvoja ne pernelyg daug“, - paaiškino jis.

Darbo rinka susitvarkys

Darbo vietų pritaikymas robotams reikalauja didelių investicijų, tad robotizacijos poveikis pirmiausia pasireikš ekonomiškai efektyviausiose srityse. Tai pažymėjo prof. dr. Vytautas Bučinskas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mechatronikos ir robotikos katedros vedėjas. Todėl esą nereikia tikėtis, kad staiga darbo neteks visi valytojai ir kiemsargiai.

Pašnekovas prognozavo, kad Lietuvoje robotizacija pirmiausia spręs suvirinimo specialistų mažėjimo problemą, vėliau augs medicinos srityje, be to, tikėtina, kad robotai perims fasavimo darbus bei tuos, kurie dirbami esant aukštai temperatūrai.

Žemės ūkis Lietuvoje kol kas visai menkai paliestas robotizacijos, tačiau ir jis artimiausiu metu turėtų tapti pažangesnis: robotai perims darbus šiltnamiuose, nuims derlių, pakuos produkciją.

N. Mačiulio teigimu, nesudėtinga nustatyti, kurie darbuotojai bus labiausiai pažeidžiami. Esą akivaizdu, kad rutinos darbas – fizinis ar protinis – gali būti atliktas kompiuterio ar roboto. Ekonomistas neatmetė tikimybės, kad trumpuoju laikotarpiu, kai didelė dalis darbo vietų bus prarasta ir darbo netekusiems žmonėms reikės persiorientuoti, nedarbas šalyje gali padidėti. O Vyriausybė, bandydama sušvelninti robotizacijos ir kompiuterizacijos poveikį visuomenei, gali priimti nelabai atsakingus ir svarius sprendimus. Vis dėlto gręždamiesi į praeitį ekspertai „technologinio nedarbo“ grėsmę Lietuvoje vertino kaip nepagrįstą - jei rinka susitvarkė anksčiau, tai susitvarkys ir šįkart.

„Prisiminkime, kaip žemės ūkyje atsiradęs traktorius pakeitė 11 su arkliais ariančių žemdirbių. Ar kas nors liko be darbo? Ne. Vienas perėjo dirbti į naftos pramonę, kitas turėjo išmokti remontuoti traktorius, trečias - gaminti traktoriams padangas, tepalus, filtrus, atlikti techninę priežiūrą ir t. t. Pereinamieji laikotarpiai būna skausmingi - tenka pasistūmėti aukštyn, tačiau juk pokyčiai neįvyksta staiga“, - kalbėjo G. Narvydas.

Šiandien studijuoti mechatroniką ir robotiką galima dviejuose šalies universitetuose. Nuo 2012 metų į šios krypties studijas priimtų studentų skaičius tolygiai augo. Tiesa, N. Mačiulis pabrėžė, kad svarbiau ne numatyti, kokių specialistų reikės ateityje, o pasirūpinti, kad išleisti į darbo rinką žmonės būtų kūrybiški, gebėtų identifikuoti ir spręsti problemas, žinias ir įgūdžius perkelti iš vienų disciplinų į kitas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"