TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Roterdamo kompromisas: didesnis uostas – daugiau gamtos

2013 08 28 6:00
Europos vartais vadinamas Roterdamas gali priimti pačius didžiausius pasaulyje laivus. Vidos Bortelienės nuotraukos

Lietuvos pakrantės jūrinis planavimas dar tik rutuliojamas iš užuomazgos stadijos. Retkarčiais iškeliamos idėjos – naujo uosto, žvejų prieplaukų, vėjo jėgainių parkų ar pramogų salos – tarsi atskiros dėlionės dalys. Tačiau Europoje yra sektinų pavyzdžių, kaip galima keisti kraštovaizdį, teikiant visapusę naudą visuomenės socialinei raidai.

Prieš dešimtmetį japonų parengta Lietuvos giliavandenio uosto priešais Melnragę studija dėl dalies visuomenės pasipriešinimo ir ekonomikos krizės pakliuvo į idėjų rezervus. Daugumai sunku įsivaizduoti, kaip sukurti naujas teritorijas bent kilometru tolėliau nuo dabartinės žemyninės paplūdimių linijos ir kaip tokią veiklą priderinti prie nusistovėjusios gyvensenos, tradicijų bei aplinkos apsaugos reikalavimų.

Tuo metu didžiausio Europoje jūrinio projekto - beveik 3 mlrd. eurų vertės Roterdamo uosto kūrimas šiemet įsibėgėjo visu smarkumu. Per penkmetį Olandijos krantas pailgėjo 3 kilometrais, o žemės plotas padidėjo 2000 hektarų. Uosto konstrukcija kelia susižavėjimą turistams. Visuomenei apie projektą informuoti iš anksto buvo numatyta nemažai lėšų.

Lankytojų centras siūlo pasižiūrėti virtualias ir filmuotas ekspozicijas, organizuoja ekskursijas po uostą laivu ir autobusu.

Erdvė poilsiautojams

Planuoti naują Šiaurės jūros pakrantės atkarpą ir prieplaukas, kurios visame pasaulyje tapo žinomos kaip uostas Masvlaktė 2, esantis už 40 kilometrų į šiaurę nuo Roterdamo senamiesčio, olandai pradėjo 1998 metais. Tuo metu jau buvo įpusėta Reino deltos teritorijų prie Mas upės atšakos plėtra ir tapo akivaizdu, kad jų neužteks. Pagilinus įplauką ir pastačius naujų terminalų, Roterdamas tapo didžiausiu Europos uostu. Žemyne ieškant vietos, kur įrengti krantines didesnės nei 16 metrų grimzlės laivams, gimė jūros užkariavimo strategija ir buvo parengtas pasaulinės reikšmės uosto statybos 2008 - 2035 metais planas. Jį įgyvendina dvi didžiausios pasaulyje hidrotechninių darbų kompanijos „Boskalis“ ir „Van Ord“. Su pastarosios technika klaipėdiečiai turėjo progos susipažinti, kai pernai iki 16 metrų buvo gilinamas Klaipėdos uosto kanalas, o šiemet - kasama duobė suskystintų dujų terminalo laivui - saugyklai.

Ne iš piršto laužtas posakis, kad Dievas sukūrė žemę, o olandai – Olandiją. Jiems atrodo visai natūralu, kad sutelkus galingas inžinerines pajėgas bei modernią techniką amžiaus statybą galima vykdyti pagal grafiką mėnesio tikslumu ir net pigiau, nei apskaičiuota. Tačiau svečiams žadą atima ir olandų komerciniai užmojai, ir konstruktorių išmonė, ir darbų tempas.

Prieš penkerius metus šio teksto autorei Roterdamo pakrantėje teko nuo kranto stebėti horizonte smėlį purškiančius specializuotus laivus, tik pradėjusius formuoti būsimo uosto vietą. Šiomis dienomis tą peizažą buvo galima mintyse palyginti su dabartiniu plaukiant ekskursiniu motorlaiviu ir važiuojant autobusu išilgai apsauginio pylimo. Vienoje pylimo pusėje plyti kinų upės Jangdzės vardu pavadintas kanalas, kur veikia pirmasis konteinerių terminalas ir kol kas tuščios yra kitų terminalų akvatorijos, o jūros pusėje - smėlio paplūdimiai ir dviračių takai, mašinų stovėjimo aikštelės ir kita infrastruktūra.

Masvlaktės 2 uosto pirmojo etapo statybų pabaigtuvės oficialiai paminėtos šiemet gegužę. Laivyba kanalu prasidėjo birželio 12 dieną. Investuotojams siūloma rinktis terminalų vietas. Roterdamo industrinis plotas laikui bėgant padidės penktadaliu, 1000 hektarų, o rekreacinė smėlio juosta jau yra pailgėjusi 750 hektarų. Likusią teritoriją užima geležinkeliai, automobilių magistralės ir vamzdynai. Išilgai jų kyla vėjo jėgainių bokštai.

Naujasis Roterdamo uostas Olandijos krantą pailgino 3 kilometrais ir visuomenei sukūrė 750 hektarų rekreacinių teritorijų.

Kuria naujas buveines

Pirmiausia atsiradusi naujo uosto infrastruktūros dalis buvo ne prieplauka ar koks navigacinis įrenginys, o lankytojų centras, atidarytas 2008 metais. Šalies gyventojų ir svečių švietimas vaizdinėmis priemonėmis apie ekonominį, socialinį ir ekologinį uosto poveikį Olandijai bei Vakarų Europai tapo šalies įvaizdžio dalimi. Bėgant metams pagausėjo traukos elementų: viduje - vietovės istorijos pažinimo ekspozicija papildyta paleontologų iškasto mamuto liekanomis, lauke rodomi iš jūros dugno ištraukti inkarai, uostą statant naudotos technikos dalys. Šis Olandijos ateities muziejus (angl. „Futureland“), pasak jame ekskursijas vedančio studento Vouterio Neisingo, būsimojo jūrų inžinieriaus, praėjusiais metais sulaukė per 100 tūkst. lankytojų iš viso pasaulio. Pasak jo, uosto statytojams svarbu atskleisti, kaip žmonės gali kurti ir taikyti kompensacijas gamtai, kad kuo mažiau nukentėtų jūros ekologija. Stebėdami virtualią ir filmuotą medžiagą apie projektavimą bei uosto konstrukciją moksleiviai gali įsitikinti, kokios svarbios techninės profesijos, nes jūra - Olandijos ekonomikos perspektyva ir darbo vietų šaltinis.

Po penkerių metų krantų stebėjimų olandai tikina, kad uosto pylimas, kuriam panaudota 240 mln. kubinių metrų smėlio iš jūros ir Roterdamo uosto kanalo, nesunaikino nei senosios deltos botaninių retenybių, nei gyvūnijos. Priešingai: druskingas smėlis tapo naujomis gamtos buveinėmis paukščiams ir augalams, puikiai įsikomponavo į Šiaurės jūros kraštovaizdį. Netoli esančių upių žiočių kopos dėl sulaikomo smėlio padidėjo 35 hektarais.

Toks olandų požiūris į gamtą priminė Lietuvos aplinkosaugininkų nuostatą riboti Klaipėdos uosto veiklą Malkų įlankoje dėl trispalvio astro buveinės. Šventvagiška atrodo mintis panaikinti Smeltės botaninį draustinį, o kelis saugomus augalėlius perkelti į kitą vietą iš terminalų teritorijos. Klaipėdos uostas neturi vietos plėstis, o botaninei retenybei saugoti nuo laivų sraigtų keliamų bangų gali prireikti 20 mln. litų kainuojančios krantinės.

Ką tik atidarytas pirmasis konteinerių terminalas uosto apyvartą 2014 metais turėtų padidinti milijonu TEU.

Prisitaiko prie Kinijos

Pasak V.Neisingo, olandai nesiekia lenktyniauti su kinais miestų ir uostų statyba jūroje, tačiau privalo nuo jų neatsilikti laivyboje. Per Roterdamą Europą pasiekia daugiausia Azijos konteinerių. 2008 metais baigtos uosto dalies terminalai gali priimti iki 18,5 tūkst. talpos konteinerius (TEU). Tačiau užsakyti statyti daugiau kaip 22 tūkst. TEU talpos konteinerių laivai reikalauja 20 metrų gylio, todėl Roterdamą būtina stiprinti, kad jis patenkintų, pirmiausia, Vokietijos vartotojų poreikius. „Mūsų vis klausia, kodėl kanalas pavadintas Jangdzės upės vardu, bet juk aktyviausiai prekyba vyksta su Kinija. Masvlaktė 2 – tai ilgalaikis projektas, turintis artimų ir tolimų tikslų. Uostas statomas Europos investicijų banko, Roterdamo uosto direkcijos ir Olandijos valstybės lėšomis. Numatyta kaina – 2,9 mlrd. eurų. Terminalus stato privatūs investuotojai. Pirmoji sutartis buvo pasirašyta su kompanija „APM Terminals“, kuri yra danų verslo konglomerato „AP Moller-Maersk Group“ dalis, šiuo metu uosto administracija turi klientų beveik pusei prieplaukų. Įgyvendinta maždaug 40 proc. projekto užduočių, beveik baigti visi žemės darbai,“ - pasakojo naujos kartos uosto būsimasis specialistas.

Olandai didžiuojasi, kad formuojant smėlio pylimą pavyko nemažai sutaupyti. 2006 metų skaičiavimais, pirmasis etapas turėjo kainuoti 1,7 mlrd. eurų, bet vietoj tikėtino pabrangimo 200 mln. eurų darbus pavyko atlikti 150 mln. eurų pigiau. Be mažesnio nei numatyta smėlio kiekio paplūdimiams, nes jūra labai greitai „pritarė“ žmonių sumanymui ir pati ėmė plauti smėlį į naują krantą, o kita priežastis buvusi griežta išlaidų kontrolė.

Faktai

Praėjusiais metais Roterdamo uostas perkrovė 441,5 mln. tonų krovinių, 1,6 proc. daugiau nei 2011 metais.

Konteinerių apyvarta sudarė 12 mln. TEU. Iki 2035 metų, užbaigus Masvalktė 2, prognozuojama triskart didesnė nei dabar konteinerių apyvarta – iki 38 mln. TEU per metus.

Beveik pusė šio kiekio bus gabenama upių laivais į Europos gilumą, 20 proc. – geležinkeliu, 35 proc. - automobiliais. Todėl aplink Roterdamą rekonstruojamos esamos magistralės.

Pranešama, kad dėl kelio remonto greitkelis A15 išliks labiausiai apkrautu keliu regione iki 2015 metų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"