TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Rublio nuvertėjimas gero nežada

2014 02 20 6:00
Lietuvos prekės Rusijoje turės konkuruoti su atpigusia vietine produkcija. LŽ archyvo nuotrauka

Rusijoje užfiksuotas naujas rekordas: rublio vertė, palyginti su dviejų pagrindinių pasaulio valiutų - euro ir JAV dolerio - krepšeliu, smarkiai nukrito - vidutiniškai iki 41,59 rublio.

Trečiadienio rytą euras kainavo daugiau kaip 49 rublius, o palyginti su JAV doleriu rublis smuko žemiausiai nuo 2009-ųjų kovo – iki 35,59 rublio už dolerį. Ekonomistai prognozuoja, kad Rusijos ekonomikai rublio kurso kritimas gali turėti ir teigiamų pasekmių, bet Lietuvos produkcijos eksportuotojams į didžiąją Rytų kaimynę tai gali sukelti sunkumų, nes teks konkuruoti su atpigusiomis rusiškomis prekėmis.

Sąmoningai smukdo nacionalinę valiutą?

Teigiama, jog rublio nuvertinimas gali būti sąmoningas Rusijos valdžios veiksmas siekiant pagerinti savo pramonės konkurencingumą. Kita versija - rublis krito dėl objektyvių procesų, atspindinčių Rusijos ekonomikos nuosmukį. SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda linkęs manyti, kad Rusijai stinga instrumentų, kuriais būtų galima suvaldyti rublio stabilumą. „Rusijos centrinis bankas neseniai pareiškė sieksiąs pereiti prie lankstaus valiutos kurso režimo, ir tai padarė, tik netinkamu laiku. Nes būtent dabar, komplikavusis padėčiai, investuotojai prisimena tuos pažadus ir suvokia viena - rubliui bus leista silpnėti. Suprantama, jie stengiasi atsikratyti rublių ir įsigyti tvirtos valiutos, kad būtų pasirengę tolesniam rublio nuosmukiui“, - komentavo G.Nausėda.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis priminė, jog nuo šių metų pradžios nuvertėjo daugumos besivystančių šalių valiutos. Iš dalies dėl to, kad iš šių rinkų pradėjo trauktis investuotojai, baimindamiesi, jog didieji pasaulio centriniai bankai pradės griežtinti pinigų politiką. „Tačiau be priežasties valiutos dažniausiai nenuvertėja. Rusija akivaizdžiai turi ir ekonominių problemų, kurios prisidėjo prie rublio nuosmukio. Didžiausia jos bėda - pingantys pagrindiniai energijos ištekliai, t. y. gamtinės dujos ir nafta, kurių eksportas sudaro net 75 proc. viso Rusijos eksporto. Kai jų kaina mažėja, Rusijai vis sunkiau skatinti ekonomiką. Kol nėra prielaidų energijos ištekliams brangti, šalies ekonomika augs lėtai. Prognozuojama, kad rublis gali dar šiek tiek nuvertėti JAV dolerio atžvilgiu, tačiau jo kursas neturėtų kristi labai daug ir staiga“, - svarstė ekonomistas.

N.Mačiulis atkreipė dėmesį, kad sausį Rusijos pramonė susitraukė, o Sočio olimpinės žaidynės kol kas neturėjo jokio teigiamo poveikio ekonomikai. „Pastaraisiais metais pagrindinis augimo variklis buvo namų ūkių vartojimo didėjimas, bet pastaruoju metu ir jis išsikvėpė. Be pramonės ir eksporto augimo, Rusijos ekonomika, nesugebėdama pritraukti investicijų ir padidinti savo konkurencingumo, atrodo labai nykiai. Todėl nenuostabu, kad jos valiuta nuo šių metų pradžios nuvertėjo daugiausia iš visų besivystančių rinkų, išskyrus Argentiną“, - tvirtino N.Mačiulis.

G.Nausėda pripažįsta, kad dėl pigaus rublio dalis Rusijos eksporto taps konkurencingesnis. Tačiau neigiamas pasekmes esą labiau jaus gyventojai, mat jų santaupos nuvertės, perkamoji galia susilpnės, o infliacija spartės. „Nacionalinės valiutos devalvavimas - kenksmingas rinkai veiksnys. Taigi Rusijos ekonomikos problemos didės, nes jos eksportas ne toks didelis, kad tai atsvertų“, - sakė jis.

Nepalankios tendencijos

N.Mačiulio nuomone, Rusijos ekonomikos ir rublio svyravimo tendencijos mūsų valstybei nėra palankios. Nors Lietuva iš Rusijos daugiau importuoja, negu eksportuoja į šią šalį, didžiąją dalį importo sudaro energijos ištekliai, perkami už JAV dolerius, o ne rublius. Kai kurie eksportuotojai yra apsidraudę nuo valiutų kursų svyravimų ir parduota Rusijai prekes už JAV dolerius arba eurus.

„Vis dėlto Rusijos valiutai nuvertėjant, dalis lietuviškų prekių gali tapti per brangios. Tada joms bus sunkiau konkuruoti su vietine produkcija. Tačiau didžiausia rizika Lietuvos gamintojams susijusi ne su Rusijos rublio kursu, o su jos politiškai motyvuotais sprendimais apskritai riboti vienų ar kitų prekių importą iš Lietuvos“, - kalbėjo ekonomistas.

G.Nausėda svarstė, kad Lietuvos eksportuotojams rublio nuvertėjimas bus papildomas spaudimas piginti produkciją arba vers susitaikyti su pelno maržos mažėjimu. „Prekybos su Rusija pelno marža ir taip nedidelė, tad Lietuvos eksportuotojams, be abejo, kils naujų problemų“, - prognozavo jis.

Atsilieps ateityje

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas viliasi, kad neigiamą Rusijos rublio nuvertėjimo įtaką Lietuvos verslui atsvers gana palanki eksporto struktūra. "Į Rusiją daugiausia eksportuojame maisto produktus, jie sudaro 28 proc. viso eksporto į šią šalį. O maistas yra pirmo būtinumo prekė, jo paklausa ne itin jautri kainai. Be to, Rusijos vartotojai lojalūs Lietuvos gamintojų produkcijai", - tvirtino analitikas.

Tačiau kitai prekių kategorijai - metalui, mašinoms ir įrenginiams, kurių į Rusiją eksportuojama 31 proc., - rublio nuvertėjimas nebus itin palankus. Lietuvos ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo su Rusijos Federacija verslo tarybos vykdomasis direktorius Žilvinas Abaravičius teigė kol kas negavęs iš Lietuvos verslininkų rimtų signalų apie pablogėjusias veiklos galimybes Rusijoje.

A.Izgorodinas aiškino, kad šiuo metu verslas dirba pagal ilgalaikes sutartis, sudarytas anksčiau, bet jei rublio kursas išliks žemas ir Rusijos ekonomika toliau lėtės, su Lietuvos įmonėmis bus pasirašomos trumpalaikės sutartys. "Panaši tendencija buvo Europos Sąjungoje per praėjusią krizę, - priminė jis. - Tarp Lietuvos ir Rusijos partnerių dabar iškilęs tam tikras neapibrėžtumas, todėl natūralu, kad sutartys trumpės. O kol kas galioja senosios, tad kurį laiką dabartinės padėties įtaka bus minimali."

Lietuvos eksporto į Rusiją 2013 metais struktūra, proc.

Maisto prekės28
Chemijos produktai, plastikas10,4
Mediena3,9
Tekstilė ir oda0,8
Metalas, elektros mašinos, įrenginiai31,2
Transporto priemonės10
Kitos prekės15,6

Šaltinis: LPK

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"